Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-137-365/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-02
Bylos Nr.: 1A-137-365/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-02-8-00004-2019-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Civilinis ieškovas: R. G.
Civilinis atsakovas: ADB „Gjensidige“
Nukentėjusysis: R. G.
Advokatai: Ramūnas Mikulskas, Rolandas Vaitekūnas

Kategorijos

1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-365/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-8-00004-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6.;2.4.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, nuotoliniu būdu (naudojantis Zoom platforma) atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. ir jo gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. atstovo advokato Ramūno Mikulsko bei civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 1 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir A. B. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

Nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Nuspręsta išieškoti iš ADB „Gjensidige“ R. G. 2200 (du tūkstančius du šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 15,34 Eur (penkiolika eurų 34 c) negautų pajamų, iš viso – 2215,34 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiolika eurų 34 ct). Iš A. B. R. G. nuspręsta išieškoti 1307,21 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septynis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. B. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius dėl to, kad jis vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2019 m. birželio 14 d. apie 14.40 val. Švenčionių r. sav. Pabradės sen., vairuodamas automobilį ,,Land Rover Defender“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja yra Lietuvos kariuomenė, važiuodamas juo miško keliu be asfalto dangos nuo Pažeimenės traukinių stoties link Šakalių k., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p.(„Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“), 127 p. („Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių <...>.“) – neatsižvelgė į vairavimo sąlygas bei vietovės reljefą ir nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, dėl to prarado galimybę, kilus būtinybei, sustabdyti vairuojamą automobilį, vairuojamo automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Automobiliu kartu važiavusiam keleiviui R. G. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: dešinės plaštakos odos nubrozdinimai, juosmens kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, dešiniojo šleivikaulio distalinės dalies lūžis, tarpkaulinės membranos plyšimas, dešiniojo čiurnos sąnario raiščių plyšimas, šlaunikaulio išnirimas, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, nustatęs įstatyme numatytas kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius sąlygas ir esant pagrindui manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamąjį R. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, kitus turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, padarė išvadą, kad nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, nuspręsta išieškoti iš ADB „Gjensidige“ R. G. 2200 (du tūkstančius du šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 15,34 Eur (penkiolika eurų 34 c) negautų pajamų, iš viso – 2215,34 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiolika eurų 34 ct). Iš A. B. R. G. nuspręsta išieškoti 1307,21 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septynis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. (toliau – ir nukentėjusysis) atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas prašo pakeisti 2020-11-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendį dalyje dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo, už nusikalstamos veikos padarymą/žalos atsiradimą 25 500 (dvidešimt penkis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą R. G., naudai. Taip pat prašo priteisti iš civilinio atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą, todėl dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmė nepagrįstą nuosprendį. Skundą grindžia tuo, kad:

3.1. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog savo patirtą neturtinę žalą jis vertina 30 000 Eur sumai, tačiau, atsižvelgiantį tai, jog draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajam 2 300 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, prašė teismo priteisti iš civilinio atsakovo 27 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog nukentėjusysis patyrė nesunkius skausmus ir išgyvenimus, todėl papildomai priteisė 2 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimui.

3.2. Nukentėjusiojo atstovas, vadovaudamasis CK 6.250 str. 1 d. nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų nagrinėjant klausimą dėl sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydžio, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes dėl sveikatos sužalojimo su ilgalaikėmis sveikatos sutrikdymo pasekmėmis bei nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo prašyto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 4 500 Eur. Akcentuoja, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sveikatos sutrikdymo pasekmės ilgalaikės su išliekamaisiais reiškiniais, iki šiol nukentėjusysis dėl padarytų sveikatos sužalojimų negali ilgai stovėti, dirbti visą darbo dieną, eidamas šlubuoja, jam nustatytas 90 procentų darbingumo lygis.

3.3. Po 2019-06-14 eismo įvykio labai suprastėjo nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, visiškai pasikeitė gyvenimo būdas. Eismo įvykio metu R. G. buvo padaryti dešinės plaštakos odos nubrozdinimai, juosmens kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, dešiniojo šeivikauliodistalinės dalies lūžis, tarpkaulinės membranos plyšimas, dešiniojo čiurnos sąnario raiščio plyšimas, šonkaulio išnirimas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2735/2019 (01). Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo atlikta operacija, koja buvo fiksuojama sraigtais ir plokštėmis.

3.4. Všį Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikose (VšĮ VULSK) nukentėjusysis buvo gydomas nuo 2019-06-14 iki 2019-06-17, išleistas iš ligoninės turėjo dažnai vykti pas gydytojus žaizdos perrišimams, sužalojimų stebėjimui. 2019-07-24 vėl buvo hospitalizuotas į Všį VUL SK ortopedljos-traumatologljos skyrių. Iki šiol jaučia stiprius kojos skausmus, tinsta koja, dėl ko 2019-09-11 vėl kreipėsi į gydytojus, buvo nustatytas dešinės čiurnos tinimas, paraudimas, kylantis į blauzdą, skausmingi ir riboti čiurnos judesiai, blauzdos odos drėgnumas. Dėl patirtų sužalojimų iki šiol gali vaikščioti šlubčiodamas. 2019-07-26 kreipėsi psichologo konsultacijai, nes prasidėjo nemiga, baimės, pykčio jausmas. Jaučia ir emocinę depresiją, nukentėjusiajam nustatytas 90 procentų darbingumo lygis ir nėra aišku kada jam galimai gali būti atstatytas darbingumo lygis. Dar laukia ne viena operacija, taip ir operacija, kurios metu bus išimtos metalo konstrukcijos, iki šiol nešioja ortopedinius padus batuose, kad sumažinti šlubavimą bei išsaugoti kelio sąnarius.

3.5. Iki eismo įvykio nukentėjusysis buvo sveikas ir energingas, sportavo, gyveno aktyviai, planavo tęsti karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, tačiau po eismo įvykio pasikeitėgyvenimo būdas, kokybė, nukentėjusysis nebegali užsiimti kasdien džiaugsmą teikusia veikla. Nukentėjusysis turėjo neigiamų padarinių, suprastėjo karjeros, šeimos perspektyvos. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį iki 4 500 Eur.

3.6. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodytos priteistinos neturtinės žalos dydžiu, tačiau kiekvienas žalos nukentėjusiajam padarymo atvejis yra individualus, reikalaujantis tam tikra prasme atskiro ir atsieto nuo kitų neturtinės žalos padarymo atvejų, vertinimo.

3.7. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus nukentėjusiojo atstovas mano, kad atsižvelgus į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį, išliekamuosius sužalojimų padarinius bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis ir nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, todėl teismas iš dalies priėmė neteisėtą ir neteisingą nuosprendį dėl neturtinės žalos atlyginimo sužalojus sveikatą.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ (toliau – ir Draudikas) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020-11-03 nuosprendį nusprendžiant, kad ieškinys ADB „Gjensidige“ atžvilgiu yra atmestinas visiškai. Skundą grindžia tuo, kad:

4.1. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymima, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai.

4.2. ADB „Gjensidige“ vertinimu, 2600 EUR suma, kurią Draudikas jau yra išmokėjęs ieškovui, laikytina pakankama ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

4.3. Teismas neteisingai nurodė, kad dėl įvykio Draudikas yra išmokėjęs ieškovui 2300 EUR neturtinei žalai atlyginti, todėl, pasak teismo, papildomai priteisus 2200 EUR, susidaro, kad ieškovo neturtinei žalai atlyginti būtų skirta 4500 EUR. Pažymima, kad Draudikas šiuo metu neturtinei žalai atlyginti jau yra išmokėjęs 2600 EUR (2019-11-19 atliktas 2300 EUR mokėjimas, 2020-04-06 atliktas 300 EUR mokėjimas dėl neturtinės žalos atlyginimo), todėl teismui papildomai priteisus dar 2200 EUR, ieškovo neturtinei žalai atlyginti susidaro 4800 EUR suma, kuri laikytina nepagrįsta bei neteisinga.

4.4. Kaltinamasis eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Kaltinamasis po įvykio atsakomybės nevengė, bandė padėti ieškovui, iškvietė GMP, domėjosi ieškovo būkle, gailisi dėl savo veiksmų.

4.5. Ginčo atveju, ieškovo patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus jo gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Nors kojos gijimo procesas užtruko ir ieškovas patiria tam tikrų nepatogumų, tai nereiškia, kad tokia situacija truks visą laiką. Svarbu tai, kad dėl įvykio ieškovas nepatyrė sužalojimų, kurie negrįžtamai visam laikui pakeistų jo gyvenimą. Nors po įvykio ieškovui ir buvo nustatytas 90 % darbingumas, tačiau, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovo darbingumas ateityje negali būti atstatytas. Be to, ši aplinkybė nekeičia ieškovui padaryto sveikatos sutrikdymo masto, kuris laikytinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

4.6. Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos nustatymo klausimą svarbu atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką, nuo kurios teismas ginčo atveju nukrypo ir priteisė ženkliai didesnę sumą nei kad yra priteisiama analogiško pobūdžio bylose. Pabrėžiama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius sprendžiama, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600,00 Eur iki 3 500,00 Eur.

4.7. Ieškovas nenurodė argumentų, kodėl jo situacija turėtų būti vertinama kaip išskirtinė ir sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje įprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo šiai bylai aktualių pavyzdžių teismų praktikoje, todėl nuosprendis šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.

4.8. Teismo priteista suma neatitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K - 367) nurodomų neturtinės žalos dydžių. Rekomendacijose nurodoma, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis tęsiasi nuo 3 iki 6 mėnesių, neturtinės žalos dydis siekia iki 6 MMA (šiuo metu 1 MMA yra 607 EUR).

Atsiliepimas

4.9. Teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 15,34 EUR negautų pajamų. Draudikas pažymi, kad su teismo atliktais skaičiavimais dėl ieškovo negautų pajamų nesutinka. Draudiko skaičiavimais (pateiktais kartu su 2020-01-22 atsiliepimu į ieškinį, priedas Nr. 2), nedarbingumo laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-10-04 ieškovas būtų gavęs 1197,38 EUR pajamų iš darbo užmokesčio. Tačiau per šį laikotarpį ieškovas gavo 1424,16 EUR VSDFV išmokų, taigi ieškovas negautų pajamų forma žalos apskritai nepatyrė, kadangi VSDFV išmokėtos išmokos 226,78 EUR viršijo įprastai ieškovo gaunamas pajamas.

2. Pateiktu atsiliepimu į ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą nukentėjusiojo atstovas nesutinka su ADB „Gjensidige“ pozicija, pažymi, kad eismo įvykio metu ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sveikatos sutrikdymo pasekmės ilgalaikės su išliekamaisiais reiškiniais, iki šiol dėl padarytų sveikatos sužalojimų ieškovas negali ilgai stovėti, dirbti visą darbo dieną, eidamas šlubuoja, yra nustatytas 90 procentų darbingumo lygis. Po įvykio labai suprastėjo gyvenimo kokybė, visiškai pasikeitė gyvenimo būdas, jis patyrė ir emocinę depresiją. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiasis teismo praktika, nukentėjusiojo atstovas akcentuoja, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo, po įvykio kaltinamasis atsakomybės nevengė, bandė padėti ieškovui, domėjosi būkle, gailisi dėl savo veiksmų, tokios aplinkybės neeliminuoja pareigos neturtinei žalai atlyginti. Atsakovui teikiant argumentus, kad papildomai priteista 2 200 Eur suma yra per didelė ir neturi būti atlygintina, nebuvo atsižvelgta į tai, jog ieškovas eismo įvykio metu buvo jauno amžiaus, darbingas, fiziškai stiprus bei aktyvus asmuo, tačiau dėl neteisėtų ir visiškai neatsakingų kaltinamojo veiksmų likusį savo gyvenimą bus priverstas jausti šio įvykio padarinius. Tokios aplinkybės rodo, kad priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma yra gerokai per maža. Nors atsakovas nurodo įvairias teismo nutartis ir jose priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo sumas, tačiau pažymima, kad kiekvienas žalos nukentėjusiajam padarymo atvejis yra individualus, reikalaujantis tam tikra prasme atskiro ir atsieto nuo kitų neturtinės žalos padarymo atvejų, vertinimo. Apibendrindamas atsiliepimo argumentus nukentėjusiojo atstovas mano, kad civilinis atsakovas apeliaciniame skunde netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis ir pateikė visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą, kuris turi būti atmetamas.

3. Pateiktu atsiliepimu į nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ nurodo nesutinkantis su ieškovo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais ir reikalavimais prašo nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi. Civilinis atsakovas mano, kad ginčo atveju ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis ženkliai viršija teismų praktikoje priteisiamas sumas. Didesni nei įprastai teismų praktikoje neturtinės žalos dydžiai yra priteisiami išimtiniais atvejais, pasižyminčiais ekstraordinarinėmis aplinkybėmis. Tačiau ieškovas apeliaciniame skunde nepaaiškina, kuo jo situacija yra išskirtinė ir kokios konkrečios aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos. Pateikiant nuorodas į nagrinėtas bylas, civilinis atsakovas pastebi, kad ieškovo prašoma priteisti 30000 Eur suma nėra priteisiama netgi sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kada įvykio padariniai yra labai skaudūs ir negrįžtamai pakeičia nukentėjusiųjų gyvenimus. Be to, akcentuojama, kad ir paties ieškovo apeliaciniame skunde nurodomose bylose, kuriuose nukentėjusiesiems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, nebuvo priteistos tokios sumos, kokios šioje byloje reikalauja ieškovas. Todėl civilinis atsakovas laikosi pozicijos, kad jo išmokėta 2600 EUR draudimo išmoka yra teisinga ir pakankama ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pasisakant dėl procesų išlaidų išieškojimo civilinis atsakovas pažymi, kad proceso išlaidos gali būti išieškomos tik iš pripažinto kaltu asmens, jokių kitų galimybių minėtas išlaidas išieškoti iš kitų asmenų BPK 106 str. nenumatyta, todėl pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos iš Draudiko nepriteistinos.

4. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo R. G. atstovas advokatas R. Mikulskas prašė civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą. Prokuroras laikėsi priešingos nuomonės, pirmos instancijos teismo sprendimą laikė pagrįstu ir prašė skundų netenkinti. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. B. ir jo gynėjas advokatas R. Vaitekūnas nurodė, jog apeliacinių skundų klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniais skundais nėra ginčijama R. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo pateiktu R. B. veiksmų teisiniu vertinimu. Todėl R. B. kaltės, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kiti su laidavimo instituto taikymu susiję klausimai plačiau neanalizuotini.

6. Kaip minėta, pirmos instancijos teismo sprendimas skundžiamas tik toje dalyje, kuri susijusi su ieškinio reikalavimų tenkinimu. Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ (toliau – ir Draudikas) nesutinka su nuosprendžio dalimi susijusia su civiliniu ieškiniu ir laikosi pozicijos, kad civilinis ieškinys ADB „Gjensidige“ atžvilgiu visa apimtimi turėjo būti atmestas. Nukentėjusiojo atstovas mano, kad nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo priimtas netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, sveikatos sutrikdymo padarinius, vertinant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą, todėl dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmė nepagrįstą nuosprendį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl šių apeliacinių skundų argumentų.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

7. Apeliaciniais skundais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytais ir priteistais nukentėjusiajam R. G. neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Draudikas prašo papildomai priteistą 2200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki jau išmokėtos 2600 EUR sumos manant, jog teismui papildomai priteisus dar 2200 EUR, ieškovo neturtinei žalai atlyginti susidaro 4800 EUR suma, kuri laikytina nepagrįsta bei neteisinga. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašo priteisti iš civilinio atsakovo, už nusikalstamos veikos padarymą/žalos atsiradimą 25 500 neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo R. G. naudai.

8. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kaip to pageidauja nukentėjusysis, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

9. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų, ar kaltininkas vairavo blaivus ir kt.).

10. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas faktines aplinkybes, į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, gydymosi laiką, į tai, kad R. B. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus, daro išvadą, jog nukentėjusiajam atlygintas 2600 EUR neturtinės žalos dydis (T. 2, b.l. 166, 167) ir dar papildomai apylinkės teismo priteistas 2200 EUR neturtinės žalos dydis (viso 4800 Eur) vertintinas kaip adekvatus, atitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

11. Vienas iš kriterijų neturtinės žalos dydžio nustatymui yra teismų praktikoje priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis paprastai svyruoja nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Tik išskirtiniais atvejais (daugybinių lūžių, sunkios būklės, gydymo Intensyviosios terapijos, Reanimacijos skyriuose, gyvybiškai svarbių organų sužalojimo) atitinkamų kategorijų baudžiamųjų bylų praktikoje neturtinė žala gali siekti gerokai didesnes sumas. Teigdami, jog apylinkės teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, apeliantai nepagrįstai įžvelgia teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Draudiko atsakomybės ribos jam yra neabejotinai žinomos bei aiškiai nustatytos įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. nuostatas, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nagrinėjamu atveju draudikas, kaip minėta, jau yra išmokėjęs nukentėjusiajam 2600 EUR išmoką neturtinei žalai atlyginti.

12. Priešingai nei teigia apeliantai, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, jog apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis prieštarauja tokio pobūdžio bylose priteistino neturtinių žalų atlyginimo dydžiams, įvertinus panašius kaip šioje byloje kūno sužalojimus, jų mastą, sunkumą ir liekamųjų reiškinių aplinkybę. Vien tai, kad teismas priteisė nukentėjusiajam 4800 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir tokiu būdu šiek tiek viršijo teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo ribą (kuri paprastai svyruoja nuo 600 Eur iki 3 500) savaime nereiškia, jog aktualiu atveju teismas turėjo griežtai laikytis būtent nurodyto dydžio neturtinės žalos ribos. Apylinkės teismas konkrečiu atveju įvertinęs eismo įvykio aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tai, kad nukentėjusiajam R. G. eismo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai: dešinės plaštakos odos nubrozdinimai, juosmens kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, dešiniojo šleivikaulio distalinės dalies lūžis, tarpkaulinės membranos plyšimas, dešiniojo čiurnos sąnario raiščių plyšimas, šlaunikaulio išnirimas, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; atsižvelgęs, jog nukentėjusysis R. G. ir šiuo metu po eismo įvykio jaučia čiurnos skausmą; negali bėgioti, neteko mėgstamo darbo, kurį dirbo ilgą laiką ir dėl to mokėsi, nes dėl čiurnos skausmo spaudžiant pedalą ir dėl kelių skausmo negali vairuoti automobilio, turėjo persikvalifikuoti ir dirba mechaniku; kad jam nustatytas 10 proc. nedarbingumas neribotam laikui; kad jį kankina nemiga, depresija (2019 m. liepos 26 d. kreipėsi į psichologą); kad dėl čiurnos sužalojimo vaikšto šlubuodamas, numatoma dar viena operacija, kad turi avėti specialią avalynę, ir kitas aplinkybes (kuriomis grindžiamas ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas) priėmė objektyvų, teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistas iš draudimo bendrovės neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam dydis yra pagrįsta, objektyvi ir pakankama piniginė satisfakcija už pastarojo patirtą ilgalaikį skausmą dėl fizinių sužalojimų ir gydymo, dvasinius išgyvenimus, turėtas pinigines išlaidas. Todėl apeliantų kvestionuojama 4800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti vertinama kaip adekvati, proporcinga ir teisinga. Šią sumą didinti iki nukentėjusiojo atstovo prašomos 25 500 Eur sumos ar mažinti iki draudikės prašomos 2600 Eur sumos nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

13. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose esant būtent nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog aktualus nusikaltimas buvo neatsargus, R. B. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, pats iš karto ėmė rūpintis nukentėjusiuoju – iškvietė GMP ir vėliau bandė bendrauti su nukentėjusiuoju, eismo įvykis padarytas tarnybos, jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir tyčios sužaloti nukentėjusįjį R. B. neturėjo. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti šią nuosprendžio dalį apeliantų skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl negautų pajamų

14. Pirmosios instancijos teismas iš Draudiko nukentėjusiajam priteisė 15,34 EUR negautų pajamų. Draudikas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo atliktais skaičiavimais dėl nukentėjusiojo negautų pajamų ir nurodo, jog Draudiko skaičiavimais nedarbingumo laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-10-04 nukentėjusysis būtų gavęs 1197,38 EUR pajamų iš darbo užmokesčio, tačiau per šį laikotarpį nukentėjusysis gavo 1424,16 EUR VSDFV išmokų, todėl vertina, kad nukentėjusysis negautų pajamų forma žalos apskritai nepatyrė, kadangi VSDFV išmokėtos išmokos 226,78 EUR viršijo įprastai jo gaunamas pajamas. Nukentėjusysis ir jo atstovas šioje dalyje teismo nuosprendžio neskundžia.

15. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis Draudiko išvadomis. Nukentėjusysis prašė priteisti 458,47 Eur dydžio negautą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. spalio 1 d. Laikotarpiu, už kurį nukentėjusysis prašo priteisti negautas pajamas, nukentėjusysis buvo nedarbingas, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba jam išmokėjo 504,06 Eur ligos išmokų (II t., b. l. 45-46). Iš byloje esančios nukentėjusiojo pateiktos 2019 m. rugsėjo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. buvo atleistas nuo pareigos dirbti kaip atliekantis būtinąją karo tarnybos prievolę, išsaugant jo darbo vietą įmonėje. Iš minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos taip pat nustatyta, kad šiais mėnesiais nukentėjusiajam darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Iš byloje pateiktos R. G. 2014 m. birželio 11 d. darbo sutarties matyti, kad jam nustatytas 520 Lt (150,60 Eur) darbo užmokestis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nukentėjusysis nagrinėjamu laikotarpiu būtų dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios aplinkybės neginčija ir Draudikas. Taigi, šioje byloje nukentėjusiajam išieškotinos turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į jo vidutinį darbo užmokestį, kurio apskaičiavimą nustato Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496. Apraše nurodyta, kad darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu (5.13 punktas). Pagal aprašą apskaičiuotas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką (5.15 punktas).

16. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, skaičiuojamasis laikotarpis vidutiniam darbo dienos užmokesčiui ieškovo negautoms pajamos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. spalio 1 d. apskaičiuoti yra trys paskutiniai mėnesiai einantys prieš skaičiuojamąjį laikotarpį, t.y. 2019 m. gegužė, birželis liepa. Ieškovo vidutinis dieninis darbo užmokestis sudaro 18,55 Eur. Kadangi darbo dienų skaičius laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. spalio 1 d. – 28 darbo dienos, todėl šiuo laikotarpiu nukentėjusiojo negautos pajamos – 519,40 Eur (18,55 Eur x 28 d. d.). Atsižvelgiant į tai, kad už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. spalio 1 d. nukentėjusiajam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išmokėjo 504,06 Eur ligos išmokų, apylinkės tesmas pagrįstai reikalavimą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo už šį laikotarpį tenkino iš dalies ir nukentėjusiajam iš draudimo bendrovės priteisė negautų lėšų kompensacija, kurios dydis apskaičiuojamas iš negauto darbo užmokesčio sumos atėmus VSDFV išmokėtas lėšas, t. y. – 15,34 Eur (519,40 Eur - 504,06 Eur).

17. Atmestini draudimo bendrovės nurodyti motyvai, kad VSDFV ieškovui sumokėjo daugiau nedarbingumo išmokos, nei jis būtų gavęs darbo užmokesčio dirbdamas ir pateikti paskaičiavimai dėl ieškovo vidutinio dieninio darbo užmokesčio, kadangi draudimo bendrovė skaičiuodama vidutinį dieninį darbo užmokestį nesilaikė Aprašo nuostatų ir taikė netinkamą skaičiuojamąjį laikotarpį, t.y. ieškovo vidutinį dieninį darbo užmokestį paskaičiavo iš 2018 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių (T 2, b.l. 32). Todėl šioje dalyje Draudiko apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18. Nukentėjusysis R. G. ir jo atstovas advokatas R. Mikulskas prašo priteisti iš civilinio atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios pagal pateiktą kvitą sudaro 1210 Eur, t.y. apeliacinio skundo parengimas – 500 Eur; atsiliepimo į civilinio atsakovo apeliacinį skundą parengimas – 500 Eur; atstovavimas apeliacinės instancijos teisme – 210 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms, apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį procesą inicijavo nukentėjusysis ir civilinis atsakovas – ADB „Gjensidige“. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas dėl 1210 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. atstovo advokato Ramūno Mikulsko bei civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė