Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovo teisės departamento vyriausiojo teisininko Tomo Žilinsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. K. paskirta 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, S. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) ir šiuo laikotarpiu S. K. įpareigotas:

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

- pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 5 042,04 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. K. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. 2022 m. gruodžio 10 d. apie 18.55 val. Vilniuje, Savanorių prospekte, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Saab 9-3“, v. n. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be to, vairuojamu automobiliu Savanorių prospekto kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo miesto centro pusės, kraštine trečia eismo juosta priartėjęs prie ties Savanorių prospekto pastatu Nr. 193 prieš prospekto sankirtą su Titnago gatve įrengtos šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 29 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją, ir 73.11 punkto reikalavimą, numatantį, kad raudonas signalas draudžia eismą, tai yra, reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, jis nesustabdė vairuojamo automobilio prieš „Stop“ liniją, šviesoforą ar pėsčiųjų perėją, dėl ko tęsdamas važiavimą nepraleidęs partrenkė pėsčiųjų perėja, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui per Savanorių prospekto kelio važiuojamąją dalį ėjusius pėsčiuosius E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir civilinis atsakovas) atstovas teisės departamento vyriausiasis teisininkas Tomas Žilinskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 24 d. priėmė nuosprendį, kuriuo nusprendė Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisti 5 042,04 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

2.2. Civilinis atsakovas nesutinka su 2.1. punkte paminėta teismo nuosprendžio dalimi, mano, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas ignoruojant specialaus teisinio reglamentavimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas teisės aiškinimo taisyklių nuostatas. Šiuo atveju teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikštame civiliniame ieškinyje prašomą priteisti žalą priteisti iš civilinio atsakovo.

2.3. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalies nuostatose yra įtvirtinta, jog asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį (šiuo atveju – Ligonių kasa), pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui (šiuo atveju – S. K.).

2.4. Pastebima, kad Ligonių kasos teisė reikšti reikalavimą tik žalą padariusiam asmeniui yra paremta ne tik TPVCAPDĮ nuostatomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kuriose teigiama, kad: „pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 punktą, kai civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas. Tais atvejais, kai tokia sutartis nebuvo sudaryta arba nėra atsakingo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų), atsakovu trauktinas transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia tai, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa kaip socialinio draudimo institucija neturi regreso teisės į Draudikų biurą, kuris ir nepripažintinas atsakovu dėl Ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-633/2013).

2.5. Nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl socialinio draudimo įstaigų regresinio reikalavimo teisės neturėjimo į civilinį atsakovą yra vienoda ir nuosekli tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-633/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1). Šia praktika vadovaujamasi ir priimant sprendimus žemesnės instancijos teismuose (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-216-354/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-354/2018).

2.6. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas net nežinojo apie Ligonių kasos byloje pareikštą ieškinį ir dėl jo pozicijos neteikė, nes 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti poziciją tik dėl V. T. ir E. V. pareikštų civilinių ieškinių.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo atstovas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį, mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu prašomą priteisti žalą priteisti iš civilinio atsakovo, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir dėl ko teisėjų kolegija toliau pasisako.

4. Byloje nustatyta, kad šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 5 042,04 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiųjų gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 29). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkino visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisė 5 042,04 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, motyvuodamas, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl eismo įvykyje padarytų sužalojimų nukentėjusiesiems buvo būtinas gydymas). Teismas akcentavo, kad S. K., padarydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vairavo transporto priemonę, kuri nagrinėjamo įvykio dieną (2022 m. gruodžio 10 d.) buvo neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taigi pagal TPVCAPDĮ reguliavimą nustatė, jog išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims moka Draudikų biuras.

5. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi TPVCAPDĮ bei neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, todėl nepagrįstai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisė nurodytą turtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų.

6. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

7. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniuose santykiuose viena iš subjektų, turinčių teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą, grupių – įvairūs socialinio draudimo išmokas mokantys subjektai, kuriems ši pareiga nustatyta įstatymo ir susieta su eismo įvykiu. Ši mokėjimo pareiga ir teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą tokią pareigą įvykdžius nepriklauso nuo to, ar kaltininkas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę valdant transporto priemonę. Draudimo sutarties sudarymo faktas lemtų tik tinkamo atsakovo nustatymą: jei sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas – draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis), o jei sutartis nesudaryta arba nėra atsakingojo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų) – eismo įvykio kaltininkas ir transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis).

8. Pažymėtina, kad toks įstatyminis reglamentavimas reiškia tai, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa kaip socialinio draudimo institucija neturi regreso teisės į Draudikų biurą, kuris byloje ir nepripažintas atsakovu dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-633/2013).

9. Teisėjų kolegija pastebi, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį prašė priteisti iš kalto asmens, tačiau pirmosios instancijos teismas civilinei ieškovei iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisė turtinę žalą, nors nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas net nežinojo apie Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikštą ieškinį ir dėl jo pozicijos neteikė, nes 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti poziciją tik dėl V. T. ir E. V. pareikštų civilinių ieškinių (2 t., b. l. 198-199).

10. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik civilinis atsakovas, todėl 2024 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis keičiamas, panaikinama nuosprendžio dalis, kuria Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 5 042,04 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, ir šioje dalyje ieškinys dėl 5 042,04 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo paliekamas nenagrinėtas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

11. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo S. K. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 243,75 Eur.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju S. K. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas civilinio atsakovo pateiktas apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Akcentuotina ir tai, kad S. K. dirba neoficialiai, turi finansinių įsipareigojimų, jo turtinė padėtis nėra gera, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 5 042,04 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 5 042,04 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 243,75 Eur iš nuteistojo S. K. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.