Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46467-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. sausio 24 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, neteistas, (duomenys neskelbtini), dirbantis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. 2022 m. gruodžio 10 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini) prospekte, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Saab (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be to, vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) prospekto kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo miesto centro pusės, kraštine trečia eismo juosta priartėjęs prie ties (duomenys neskelbtini) prospekto pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) prieš prospekto sankirtą su (duomenys neskelbtini) gatve įrengtos šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 29 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją, ir 73.11 punkto reikalavimą, numatantį, kad raudonas signalas draudžia eismą, tai yra, reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, jis nesustabdė vairuojamo automobilio prieš „Stop“ liniją, šviesoforą ar pėsčiųjų perėją, dėl ko tęsdamas važiavimą nepraleidęs partrenkė pėsčiųjų perėja, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui per (duomenys neskelbtini) prospekto kelio važiuojamąją dalį ėjusius pėsčiuosius E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriems dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

S. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. K. nurodė, kad kuo kaltinamas supranta, pripažįsta kaltę. Važiavo (duomenys neskelbtini) pr. bandė stabdyti automobilį, bet neišėjo buvo su vasarinėmis padangomis. Einančius per pėsčiųjų perėją partrenkė E. V. ir V. T. ir pabėgo iš įvykio vietos. Nesunkiai sužalojo nukentėjusiuosius. Eismo įvykis įvyko apie 18 val. vakare. Įvykio metu buvo sniego, slidus kelias, matomumas buvo geras, buvo tamsu, kritulių nebuvo. Niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Nusprendė vairuoti automobilį žinodamas, jog neturi tokios teisės. Automobilis nebuvo paruoštas įvykio metu buvusiam metų laikui. Ant automobilio buvo uždėtos vasarinės padangos. Automobilis nebuvo apdraustas. Bandė stabdyti prieš šviesoforą, bet neišėjo. Įvykio metu važiavo maždaug 40-50 km/h greičiu. Nukentėjusiuosius partrenkė priekine kaire automobilio dalimi, nukentėjusieji ėjo per perėją jam iš kairės pusės. Pasišalino iš įvykio vietos, nes išsigando. Suvokė, jog partrenkė per perėją einančius žmones. Vėliau nusprendė, jog reikia nuvykti į policiją, apsisprendimą nuvažiuoti į policiją lėmė, jog paskambino draugui ir pasakė, jog reikia nuvažiuoti. Sutinka, jog dėl jo padarytų KET pažeidimų įvyko eismo įvykis. Norėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų, bet tyrėja pasakė, jog viskas bus teisme. Tyrėja pasakė, kol kas neskambinti, o teisme viską išsiaiškins, todėl nesidomėjo nukentėjusiaisiais. Norėtų nukentėjusiesiems atlyginti žalą, kol kas jokių veiksmų dėl žalos atlyginimo nesiėmė. Įvykio metu nebuvo vartojęs psichiką veikiančių medžiagų. Po įvykio nuvyko pas draugą ir vartojo kanapes. Narkotines medžiagas vartodavo nedažnai. Vairuodavo automobilį porą kartų per mėnesį, planavo išlaikyti vairuotojo teises. Automobilis jo, bet neužregistruotas. Nusipirko automobilį į darbą važinėti, bet jis šalia darbo gyvena. Kartais reikia pačiam nuvažiuoti arba jį kas nors nuveža. Įvykio dieną važiavo pas draugą. Dirba neoficialiai, o kai po kitų metų pasikeis įmonės pavadinimas, tada dirbs oficialiai. Turi įsipareigojimų, moka 180 Eur per mėnesį įmokas paskolai, jam lieka apie 900 Eur. Įvykis jį pamokė, nesėsti už vairo, tokių dalykų daugiau nedaryti, turės gerą pamoką gyvenime. Stengsis atlyginti patirtą žalą, atsiprašo ir gailisi dėl padarytų veiksmų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. T. dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad po avarijos turėjo kreiptis pas gydytojus, kadangi eilės didelės turėjo kreiptis privačiai. Buvo labai didelės psichologinės problemos, dar dabar bijo eiti būtent per tą perėją, turi eiti aplinkui, nes bijo. Ėjo degant žaliam šviesoforo signalui ir ją tuo metu partrenkė. Prabudo reanimacijoje, visą laiką įvykis sapnuojasi. Turėjo kreiptis pas psichologą, nes negalėjo pati su savimi susitvarkyti. Buvo labai sunku, kadangi šventinis laikotarpis, apribotos bendravimo galimybės. Draugas ligoninėje, ji turėjo būti namuose ir išvaizdoje matėsi sužalojimai, pati su savimi negalėjo susitvarkyti buvo labai jautrios akimirkos. Dabar po metų kalbant, viską prisiminus, negali ramiai tiesiog žiūrėti į kaltinamąjį ir žinant jo abejingumą, vien dėl to, jog pasišalino iš įvykio vietos, vengė teismo posėdžių. Turtinė žala 83 Eur, neturtinė žala 5000 Eur. Susipažino su atsiliepimu į civilinį ieškinį. Lėšas jau gavo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. V. dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad atsimena eismo įvykį, kai jį partrenkė. Pradėjo eiti su V. T. per pėsčiųjų perėją ir kai buvo trečioje eismo juostoje, pamatė tik šviesas ir atsimena smūgį. Persivertė per automobilį ir nusileido ant žemės ir tiesiog gulėjo, darėsi šalta, nežinojo ar gali judinti ranką. O V. T. tiesiai prieš jį gulėjo, kojos į kojas lietiesi ir nejudėjo. Kai nuvežė į ligoninę darė 3 operacijas, kai gulėjo ligoninėje negalėjo užmigti nuo skausmo. Tas pats su pėsčiųjų perėja, kartais negali pereiti, nes labai baisu. Rankų judinimas pas jį apribotas, negali tų pačių veiklų daryti ką galėdavo anksčiau. Negali su draugais žaisti krepšinio, taip pat negali dirbti (duomenys neskelbtini), kur anksčiau dirbdavo, o dabar tenka (duomenys neskelbtini) dirbti. Anksčiau buvo pripratęs su kaire ranka važinėti dabar reikėjo įpročius pakeisti ir dešine ranka pradėti važiuoti, valdyti vairą. Sukant vairą, visą ranką, petį laužė. Jėgų nėra, vaikščiojo į visas reabilitacijas, po jų vis tiek neatgavo rankoje jėgos. Ši trauma išlieka visam gyvenimui. Namuose, sodyboje negali sunkesnių darbų atlikti, nes sužeistoje rankoje neturi tiek galios. Jo patirti sužeidimai kairės rankos lūžiai ir mentės lūžis, dar bus daromos operacijos, kad išimti iš rankų metalus. Po visų reabilitacijų ir operacijų nepavyko pilnai pasveikti. Turtinė žala 3361,69 Eur. Pajamos už tą laiką, kai negalėjo dirbti, stovėjo darbo biržoje. Paskaičiavo turtinę žalą pagal minimalią tos profesijos atlyginimą. Neturtinė žala 20000 Eur. Dažnai naktį miegant sapnuojasi tos dienos įvykiai. Įvykio metu nedirbo buvo neseniai grįžęs iš užsienio. Buvo suradęs naują darbą po Naujų metų, todėl nebuvo į biržą įstojęs. Pas psichologą lankėsi, kai lankė reabilitaciją (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Suplanuotą operaciją šiuo metu turi vieną, bando registruotis pas kitą gydytoją, kuris jam atliko vieną iš operacijų, bet pas jį labai didelės eilės, vienintelis būdas prašytis į eilę privačiai. Dirbo (duomenys neskelbtini), buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), kur atlyginimas siekė 3000-4000 Eur, dabar gauna 1000 Eur „į rankas“. Sumažėjo pajamos dėl to, jog negali dirbti (duomenys neskelbtini). Galėdavo atlikti visus (duomenys neskelbtini) darbus. Darbo užmokestis nepriklauso nuo užsakovo, priklauso nuo, kur dirbti, kaip dirbi.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nusikaltimo padarymo kaltinamasis, jo gynėja bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo S. K. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2022 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio D. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 10 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini) prospekte, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtoje šviesoforais reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, (duomenys neskelbtini) kryptimi važiavusiu tikėtina „Saab“ markės lengvuoju automobiliu degant transporto priemonių eismą draudžiančiam (raudonam) šviesoforo signalui buvo partrenkti perėja kelią kirtę pėstieji E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Iškart po pėsčiųjų partrenkimo nenustatytas asmuo vairuojamu automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino (1 t., b. l. 162).

2022 m. gruodžio 11 d. S. K. pasiaiškinime nurodyta, kad S. K. prisipažino, jog (duomenys neskelbtini) prospekte, degant raudonam šviesoforo signalui vairuojamu automobiliu „Saab (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), partrenkęs pėsčiuosius ir po to iš eismo įvykio vietos pasišalinęs (2 t., b. l. 44).

2023 m. vasario 1 d. S. K. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad 2022 m. gruodžio 10 d. vakarą, tikslaus laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini), jis iš namų atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvėje norėjo įsigyti skysčio elektroninei cigaretei. Nors jis neturi ir niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, jis į parduotuvę atvažiavo vairuodamas jam priklausantį automobilį „Saab“, v. n. (duomenys neskelbtini). Automobilį pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo 2022 m. spalio 21 d. Nors jam žinoma, kad automobilį turėjo įregistruoti savo vardu VĮ „Regitra“, tačiau jis taip nepadarė, nes neturėjo laiko. Taip pat jam žinoma, kad transporto priemonė turėjo būti apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau jis dėl laiko trūkumo nebuvo jos apdraudęs. Po apsilankymo parduotuvėje jis vairuodamas minėtą automobilį važiavo į namus. (duomenys neskelbtini) prospekto antra eismo juosta važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Po to, atlikęs lenkimo manevrą, jis persirikiavo į pirmąją juostą. Važiuojant pirma eismo juosta apie 60-70 km/h greičiu priartėjo prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Pastebėjęs, kad jam dega raudonas šviesoforo signalas, jis, iki šviesoforo likus apie 15-20 metrų atstumui, pradėjo stabdyti. Tuo metu pastebėjo, kad per reguliuojamą pėsčiųjų perėją bėgo moteris. Nespėjus sustabdyti automobilio, jis partrenkė moterį ir šalia jos buvusį vyrą. Negali nurodyti, kuria automobilio dalimi partrenkė pėsčiuosius, viskas įvyko labai greitai. Partrenkęs pėsčiuosius jis nesustojo ir iš karto nuvažiavo. Išvažiavo iš įvykio vietos, nes labai išsigando, kadangi vairavo neturėdamas tokios teisės, taip pat nebuvo apdraudęs transporto priemonės. Be to, pirmą kartą pateko į tokią situaciją, todėl pasimetė ir nusprendė pabėgti iš įvykio vietos. Pasišalinęs iš įvykio vietos jis nuvažiavo į prie (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur susitiko su draugu vardu L. Kitų L. duomenų nežino. Draugui papasakojo apie įvykį. Jie kartu su draugu parūkė pastarojo turėtų „kanapių“, po to išsiskyrė. Eismo įvykio metu jis buvo blaivus, prieš įvykį alkoholinių gėrimų ar narkotinių medžiagų nevartojo. Kitą dieną jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) miesto Vyriausiojo policijos komisariato patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir pareigūnams prisipažino partrenkęs žmones bei pasišalinęs iš įvykio vietos. Policijos pareigūnai iš jo paėmė paaiškinimą ir paleido. Labai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, galės atlyginti padarytą turtinę žalą, kai ši bus žinoma. Jis psichinių sutrikimų neturi ir neturėjo, priklausomybės ligų centre gydytas nebuvo. Apie pusę metų vartoja narkotines medžiagas - „kanapes“ (2 t., b. l. 51-53).

2023 m. birželio 9 d. įtariamojo S. K. apklausos protokole nurodyta, kad S. K. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. S. K. parodė pasiliekantis prie savo ankstesnės apklausos metu duotų parodymų. Nori papildyti, kad eismo įvykio metu automobiliu „Saab“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuo miesto centro pusės kraštine trečia eismo juosta priartėjo prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui partrenkė du žmones. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiųjų bei atlyginti jiems padarytą žalą (2 t., b. l. 57-58).

Valstybinės Teismo Medicinos Tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ištyrus 2022 m. gruodžio 11 d., 19.05-19.08 val., paimtus S. K. biologinių terpių pavyzdžius, jo šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime amfetaminų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime taip pat nebuvo rasta benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų ar opiatų. Kraujyje amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų ar etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 9).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos atstovų informaciniame pranešime, nurodyta, kad asmens apsvaigimą gali sukelti tik psichiką veikiančios medžiagos, nustatytos kraujyje, todėl psichiką veikiančių medžiagų nustatymas šlapime tik patvirtina buvusį medžiagos vartojimą, tačiau ne asmens apsvaigimą. Tetrahidrokanabinolio karboksirūgštis (toliau – THC-COOH) yra tetrahidrokanabinolio (kanapių produktų psichoaktyvios veikliosios medžiagos) psichotropiškai neaktyvus metabolitas. Specialiosios medicininės literatūros duomenimis, pavartojus kanabinoidų ne daugiau kaip vieną kartą, THC-COOH aptikimo šlapime laikotarpis po vartojimo – nuo 2 iki 4 parų. Kanabinoidus vartojant kelis kartus per savaitę, THC-COOH galima aptikti šlapime apie 5-15 parų, vartojant reguliariai – apie 2-6 savaites, atskirais atvejais iki 3 mėnesių (2 t., b. l. 11).

2023 m. vasario 7 d. E. V. apklausos protokole nurodė, kad 2022 m. gruodžio 10 d., apie 18.00-19.00 val., (duomenys neskelbtini), kartu su drauge V. T. troleibusu (duomenys neskelbtini) prospektu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią „(duomenys neskelbtini)“ stotelę, kurioje kartu su kitais keleiviais išlipo. Jiems šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja reikėjo pereiti į kitą (duomenys neskelbtini) prospekto kelio pusę. Pėstiesiems užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis su V. T. įžengė į važiuojamąją dalį ir perėja ėjo į kitą kelio pusę. Eismo krypties pusę, kurią pirmiausiai kirto, sudarė trys juostos. Atkreipė dėmesį, kad pirmoje ir antroje juostose prieš perėją stovėjo automobiliai. Tuo metu trečia eismo juosta buvo tuščia. Einant perėja jis pastebėjo trečia eismo juosta link jų su V. artėjančio automobilio žibintų šviesas. Spėjo pastebėti, kad automobilis buvo tamsios spalvos. Iš karto po to sekė smūgis į kairę pusę, jis buvo šio automobilio partrenktas. Parblokštas ant žemės jis pajuto skausmą kairėje kūno pusėje. Taip pat buvo partrenkta ir V. T.. Kaip suprato iš aplinkinių žmonių kalbų, jis partrenkimo metu „pargriuvo per visą mašiną“, o V. „tik numušė“. Kaip suprato, juos partrenkęs automobilis nesustojęs nuvažiavo, girdėjo kaip prasisuko šio automobilio ratai. Atvykę iškviesti medikai išvežė jį į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę. Kiek prisimena, kitu automobiliu į ligoninę buvo išvežta ir V. Jam buvo nustatyti riešo, mentės ir kitų kaulų lūžiai. Ligoninėje gydėsi iki (duomenys neskelbtini), po to tęsė gydymą ambulatoriškai. Civilinį ieškinį pateiks ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 48-50).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikta įvertinus medicininius dokumentus) nurodyta, kad E. V. eismo įvykio metu patyrė kairės mentės, kairio žastikaulio artimojo galo, kairio stipinkaulio tolimojo galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius. Sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 57-59).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. V. eismo įvykio metu buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (2 t., b. l. 2).

2023 m. sausio 9 d. V. T. apklausos protokole nurodė, kad 2022 m. gruodžio 10 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), kartu su draugu E. V. troleibusu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prospekte esančią „(duomenys neskelbtini)“ stotelę. Išlipę stotelėje jie ėjo namo. Reikėjo reguliuojama pėsčiųjų perėja pereiti (duomenys neskelbtini) prospektą. Degant žaliam šviesoforo signalui jie perėja ėjo į kitą kelio pusę. Kartu su jais ėjo ir kiti pėstieji, tačiau ji su draugu juos aplenkė ir važiuojamąja dalimi ėjo priekyje visų. Tuo metu pamatė artėjančio automobilio žibintų šviesas. Tolimesnių įvykių nurodyti negali, nieko neprisimena. Atsigavo tik ligoninėje. Pamatė, kad šalia jos buvo paguldytas ir E. V. su ant krūtinės uždėtais prietaisais. Labai išsigando, nežinojo ar jis gyvas. Iš gydytojų suprato, kad ją ir jos draugą partrenkė mašina. Buvo labai išsigandusi, jai buvo šokas. Jai buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, kiti sužalojimai. Draugui buvo nustatyti daugybiniai sužalojimai, jam buvo atlikta ne viena operacija. Po eismo įvykio ji dėl patirtų sužalojimų nebuvo nedarbingume, kadangi norėjo dirbti ir „kažkur nuvyti mintis“. Buvo patyrusi didelį stresą, nuolatos galvojo apie eismo įvykį. Galėjo dirbti, nes jai buvo suteikta galimybė dirbti iš namų ir daryti pertraukas. Gydantis sužalojimus jai bus paskirta reabilitacija. Dėl padarytų sužalojimų ji ikiteisminio tyrimo metu reikš civilinį ieškinį (1 t., b. l. 32-34).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikta įvertinus medicininius dokumentus) nurodyta, kad V. T. eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimus bei poodines kraujosruvas kaktoje ir kairėje plaštakoje, o taip pat poodines kraujosruvas dešinėje ir kairėje šlaunyse su skysčio sankaupa ir edema poodiniame riebaliniame sluoksnyje. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 41-43).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. T. eismo įvykio metu buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (2 t., b. l. 4).

2023 m. sausio 9 d. liudytojos G. M. apklausos protokole nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 10 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), kartu su draugu troleibusu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prospekte esančią „(duomenys neskelbtini)“ stotelę, kurioje išlipo. Stotelėje išlipo nemažai žmonių. Visi sustojo prie reguliuojamos sankryžos ir laukė, kada pėstiesiems užsidegs žalias šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam signalui, visi įžengė į važiuojamąją dalį ir pradėjo eiti per kelią. Prieš ją ėjo mergina su vaikinu, o priekyje jų – moterys. Tuo metu pirmoje ir antroje eismo juostose prieš perėją buvo sustoję automobiliai, o trečia juosta buvo tuščia. Transporto priemonėms degė raudonas šviesoforo signalas. Toliau viskas vyko labai greitai. Pamatė jos manymu dideliu greičiu trečia eismo juosta atvažiavusį automobilį, kuriuo buvo partrenkti minėti mergina ir vaikinas. Kiek prisimena, vaikinas persivertė per jį partrenkusio automobilio variklio dangtį, o mergina buvo kliudyta labiau automobilio šonu. Jos manymu, prieš pat įvykį pėsčiuosius partrenkusio automobilio vairuotojas bandė stabdyti, tačiau matomai greitis buvo per didelis sustoti. Po pėsčiųjų partrenkimo automobilis nesustojo ir (duomenys neskelbtini) prospektu nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Gali nurodyti tik tai, kad pėsčiuosius partrenkęs automobilis buvo tamsios spalvos. Buvo tamsus paros metas, todėl nematė, kas sėdėjo už šio automobilio vairo. Vėliau ji kažkuriuo metu bandė kalbinti įvykio vietoje buvusius žmones, domėtis, ar kas nors matė automobilį. Niekas reikšmingos informacijos nesuteikė. Abu nukentėję pėstieji buvo sąmoningi. Ji prie jų priėjo, bandė juos kalbinti ir išlaikyti, kad jie būtų sąmoningi. Tuo metu jos draugas apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Mergina buvo patyrusi labai didelį šoką. Pastaroji vis klausdavo, kas nutiko. Nežiūrint į tai, kad jai buvo atsakoma, po kiek laiko ji vėl to paties klausinėdavo. Mergina skundėsi kojos skausmu. Vaikinas lyg ir suvokė kas nutiko, todėl buvo ramesnis. Jis nurodė, kad jam lūžo kairė ranka. Buvo prie nukentėjusiųjų iki iškviestų medikų atvykimo. Nori paminėti, kad sankryžoje, kurioje kilo įvykis, labai prastas apšvietimas ir matomumas, be to, vairuotojai važiuoja viršydami leistiną greitį. Įvykio vietoje laukdama pagalbos stebėjosi žmonių abejingumu. Jai buvo baisu, kad ant kelio gulinčių nukentėjusiųjų nepervažiuotų pro šalį važiuojantys automobiliai. Automobiliai nesustodami važiavo nedideliu atstumu nuo jų (1 t., b. l. 61-63).

2022 m. gruodžio 10 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 10 d. eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini) prospekto kelio važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo miesto centro pusės ((duomenys neskelbtini) kryptimi), kelio ilgio atžvilgiu – ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) prieš prospekto sankirtą su (duomenys neskelbtini) gatve įrengtoje šviesoforais reguliuojamoje apie 4,5 metrų pločio pėsčiųjų perėjoje. Minėtos eismo krypties kelio važiuojamąją dalį sudaro trys eismo juostos (pirmoji iš jų skirta už perėjos įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę), jas nuo priešingos eismo krypties pusės ties perėja skiria skiriamoji juosta. Kelio atkarpoje, kurioje kilo įvykis, nustatytas leistinas maksimalus 60 km/h greitis. Kaip nustatyta, eismo įvykio vietoje nebuvo likusi transporto priemonė, kuria įvykio metu buvo partrenkti pėstieji. Eismo įvykio vietos apžiūros metu kelio priešingos eismo krypties puses skiriančioje skiriamojoje juostoje ir ant (duomenys neskelbtini) prospekto kelio eismo pusės, skirtos važiuoti nuo miesto centro pusės ((duomenys neskelbtini) kryptimi), važiuojamosios dalies, kelio ilgio atžvilgiu – iki 25 metrų plote už pėsčiųjų perėjos ribų buvo rastos ir paimtos tikėtina pėsčiuosius partrenkusios transporto priemonės dalių nuolaužos (šukės): 1) juodos spalvos tikėtina automobilio priekinių radiatoriaus grotelių dalis, 2) juodos spalvos plastmasinės detalės dalis, 3) dvi sidabrinės spalvos automobilio apdailos detalių dalys. Kitų objektų ar pėdsakų (taip pat ir žymių, galėjusių atsirasti stabdant transporto priemonę) nerasta (1 t., b. l. 12-27).

2022 m. gruodžio 11 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad S. K. gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), ūkinės paskirties pastate (garaže) rastas automobilis „Saab (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas. Pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi automobilio priekinėje dalyje, t. y. buvo sulaužyti/apgadinti priekinis bamperis ir radiatoriaus grotelės, nulaužta priekinio kairės pusės žibinto apdailos detalė, įlenktas variklio dangtis jo kairėje pusėje ties priekiniu stiklu. Taip pat įlenkimų buvo rasta ant automobilio kairės pusės galinių durelių ir sparno. Apžiūros metu buvo paimtos nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais nuo automobilio vairo ir pavarų perjungimo svirties, taip pat paimti kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės ir foninis automobilio salono kvapo pėdsakas (1 t., b. l. 64-75).

VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės „Saab (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra J. Š. (1 t., b. l. 83).

2022 m. spalio 22 d. pranešime dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo nurodyta, kad 2022 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nauju transporto priemonės „SAAB (duomenys neskelbtini)“įgijėju tapo S. K. (1 t., b. l. 85).

2022 m. gruodžio 11 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad „SAAB“ v. n. (duomenys neskelbtini) buvo paimta iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 11 d. 18.10 val. ir nuvežta į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76).

2023 m. sausio 25 d. nutarimu perduoti saugojimui daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ikiteisminio tyrimo metu automobilis „SAAB“ v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti buvo perduotas saugoti į (duomenys neskelbtini) sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77,80).

2023 m. gegužės 9 d. nutarimu dėl transporto priemonės grąžinimo, automobilis „SAAB“ v. n. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas S. K., įpareigojant saugoti transporto priemonę iki byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas (1 t., b. l. 143-146).

2023 m. kovo 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 10 d. eismo įvykio vietoje rastas automobilio detalės fragmentas, t. y. juodos spalvos automobilio priekinių grotelių dalis, yra automobilio „Saab (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), dalis ir iki atidalinimo su šia transporto priemone sudarė vieną visumą. Kiti įvykio vietoje rasti automobilio detalės (-ių) fragmentai, t. y. dvi sidabrinės spalvos automobilio apdailos detalių dalys, tikėtina, taip pat yra minėto automobilio dalys ir iki atidalinimo su šia transporto priemone sudarė vieną visumą (1 t., b. l. 129-137).

2023 m. balandžio 28 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tampono su nuoplova nuo automobilio „Saab (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), vairo rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. K. genotipu (1 t., b. l. 122-123).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai reiškia, kad būtina įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017 ir kt.). Asmuo pagal BK 281 straipsnį atsako tik tada, kai šiame straipsnyje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo.

BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista keletas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) reikalavimų. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 29 punkte numatytas reikalavimas jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. KET 73.11 punkto reikalavimas, kad raudonas signalas draudžia eismą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. K. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė įvykio aplinkybes, kurios atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus.

Kaltinamasis pripažino, jog eismo įvykis įvyko apie 18 val. vakare. Įvykio metu buvo sniego, slidus kelias, matomumas buvo geras, buvo tamsu, kritulių nebuvo. Nusprendė vairuoti automobilį net ir žinodamas, jog neturi tokios teisės. Niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Automobilis nebuvo paruoštas įvykio metu buvusiam metų laikui, nebuvo apdraustas. Ant automobilio buvo uždėtos vasarinės padangos. Važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu. Įvykio metu važiavo maždaug 40-50 km/h greičiu. Bandė stabdyti automobilį, bet neišėjo buvo su vasarinėmis padangomis. Partrenkė einančius per pėsčiųjų perėją nukentėjusiuosius ir pabėgo iš įvykio vietos. Nukentėjusiuosius partrenkė priekine kaire automobilio dalimi, nukentėjusieji ėjo per perėją jam iš kairės pusės. Pasišalino iš įvykio vietos, nes išsigando. Suvokė, jog partrenkė per perėją einančius žmones. Sutinka, jog dėl jo padarytų KET pažeidimų įvyko eismo įvykis. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Panašias aplinkybes S. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamojo kaltę pagrindžia ne tik pačio S. K. prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiųjų V. T. ir E. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose teigiama, kad jie šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja ėjo jiems degant žaliam šviesoforo signalui. Juos partrenkęs automobilis buvo tamsios spalvos ir atvažiavo trečia eismo juosta, nes pirmoje ir antroje eismo juostoje stovėjo automobiliai. Automobilis juos partrenkė ir nuvažiavo. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojos G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (liudytoja pažymėjo, kad nukentėjusiuosius partrenkęs automobilis bandė stabdyti, bet jam nepavyko), 2022 m. gruodžio 10 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (rastos ir paimtos tikėtina pėsčiuosius partrenkusios transporto priemonės dalių nuolaužos (šukės)), 2022 m. gruodžio 11 d. daiktų apžiūros protokolas (S. K. gyvenamosios vietos, adresu – (duomenys neskelbtini), ūkinės paskirties pastate rastas automobilis „Saab (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), nustatyti apgadinimai), 2023 m. kovo 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad įvykio vietoje rasti ir voke Nr. 1 pateikti automobilio detalės fragmentai (juodos spalvos automobilio priekinių grotelių dalis) yra tirti pateikto automobilio „SAAB (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalis ir atidalinimo su šia transporto priemone sudarė vieną visumą, o voke Nr. 2 pateikti automobilio detalės fragmentai (dvi sidabrinės spalvos automobilio apdailos detalių dalys) tikėtina, kad yra minėto automobilio dalis. 2023 m. balandžio 28 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant tampono su nuoplova nuo automobilio „Saab (duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), vairo rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. K. genotipu. Nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus patvirtina ne tik pačių nukentėjusiųjų paaiškinimai, bet ir byloje pateiktos medicinos specialistų išvados.

Teismui nekyla abejonių, jog S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 29, 73.11 punktų reikalavimus. Kaltinamojo S. K. padaryti KET 14, 29, 73.11 reikalavimų pažeidimai, buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis ir priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nesunkiu nukentėjusiosios V. T. ir E. V. sveikatos sutrikdymu. S. K. inkriminuotas KET 14 punkto reikalavimų pažeidimas, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Tai, kad asmuo nėra išlaikęs nustatytų vairavimo egzaminų sudaro pagrindą konstatuoti, kad eismo įvykis buvo sąlygotas jo įgūdžių vairuoti trūkumų. Be to, S. K. žinių, apie saugų transporto priemonių eismą, trūkumas atsiskleidžia ir dėl to, kad automobilis nebuvo tinkamai paruoštas šaltajam metų sezonui. Kaltinamasis teigia, kad įvykio metu automobilis buvo su vasarinėmis padangomis, o šią aplinkybę patvirtina 2022 m. gruodžio 11 d. daikto apžiūros protokolo priedas, fotolentelė, kurios 18, 19, 24 nuotraukose matyti, kad automobilis Saab (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) yra su vasarinėmis padangomis (padangų protektorius neturi žieminėms padangoms būdingų griovelių).

BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. K. veikė nusikalstamu pasitikėjimu, t. y. suvokė rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ir (ar) transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas (šiuo atveju vairavimas neturint teisių, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas (automobilis nebuvo tinkamai paruoštas dalyvauti eisme žiemos metu)) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.

Valstybinės Teismo Medicinos Tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ištyrus 2022 m. gruodžio 11 d., 19.05-19.08 val., paimtus S. K. biologinių terpių pavyzdžius, jo šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Visgi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis automobilį įvykio metu vairavo būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad S. K. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: jis 2022 m. gruodžio 10 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini) prospekte, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Saab 9-3“, v. n. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be to, vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) prospekto kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo miesto centro pusės, kraštine trečia eismo juosta priartėjęs prie ties (duomenys neskelbtini) prospekto pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) prieš prospekto sankirtą su (duomenys neskelbtini) gatve įrengtos šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 29 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją, ir 73.11 punkto reikalavimą, numatantį, kad raudonas signalas draudžia eismą, tai yra, reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, jis nesustabdė vairuojamo automobilio prieš „Stop“ liniją, šviesoforą ar pėsčiųjų perėją, dėl ko tęsdamas važiavimą nepraleidęs partrenkė pėsčiųjų perėja, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui per (duomenys neskelbtini) prospekto kelio važiuojamąją dalį ėjusius pėsčiuosius E. V. ir V. T., kuriems dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta neatsargi nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, padarytą žalą – S. K. padarė neatsargią nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis), dėl S. K. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata.

S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. S. K. dirbantis (neoficialiai), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neturi, (duomenys neskelbtini) amžiaus, neteistas, baustas vieną kartą už administracinį nusižengimą nesusijusį su KET pažeidimais (Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas, specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga) (2 t., b. l. 66-67), bauda sumokėta. Duomenų apie S. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Teismo manymu, S. K. asmenybė nėra neigiama, iš esmės jis nėra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, S. K. paskyrus antrą pagal griežtumą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas didesnis už sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį. Teismo vertinimu švelniausia iš numatytų bausmių – bauda, nepadarys kaltinamajam reikšmingos įtakos, neprivers jo keistis, o tik apsunkins asmens finansinę padėtį, kuri yra pakankamai sudėtinga (oficialaus darbo neturi, turės atlyginti padarytą žalą, kuri buvo išmokėta (duomenys neskelbtini)). Laisvės atėmimo bausmė, anksčiau neteistam asmeniui, šiuo atveju būtų per griežta ir užtikrintų vien tik nubaudimo principo įgyvendinimą. Taigi už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą S. K. skirtina 60 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, pagal S. K. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, S. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu į paskirtą bausmę S. K. įskaitytinas šioje byloje jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 11 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. (10 dienų), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę (neteistas, (duomenys neskelbtini) amžiaus), jo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino, gailėjosi, tai buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu, nebuvo abejingas tam, ką padarė, byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, nenustatyta, kad kaltinamasis padarė naujus šiurkščius administracinius nusižengimus, taip pat į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad S. K. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu S. K. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, S. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) ir šiuo laikotarpiu įpareigoti S. K.:

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

- pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis S. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad S. K. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir nuosprendyje nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 metams (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Nukentėjusioji civilinė ieškovė V. T. šioje baudžiamojoje byloje (bylos nagrinėjimo teisme metu) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) priteisti 83 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Taip pat prašo jos naudai iš S. K. priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 132-137). Civiliniame ieškinyje dėl 83 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad jos patirtą žalą sudaro gydymosi išlaidos – 15 Eur už (duomenys neskelbtini) konsultaciją, 28 Eur už čiurnos įtvarą, 40 Eur už (duomenys neskelbtini) konsultaciją. Pateikė šias išlaidas (mokėjimą) patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 164-167). Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės 5000 Eur žalos nurodoma, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė sužalojimus – odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaktoje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinėje ir kairėje šlaunyje, su skysčio sankaupa ir edema poodiniame riebaliniame sluoksnyje. Specialisto išvadoje konstatuota, kad šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, negalėjo normaliai judėti, buvo priversta nešioti čiurnos įtvarą, o tai kėlė didelių nepatogumų. Po eismo įvykio juto didelį galvos skausmą bei svaigimą, konsultavosi su (duomenys neskelbtini). Dėl kraujosruvų ant veido ir estetinio veido vaizdo, buvo gėda išeiti iš namų, buvo apribotos bendravimo galimybės. Eismo įvykis ir jo metu patirti išgyvenimai turėjo didelės įtakos emocinei būklei. Tapo jautresnė, dirglesnė, bijo eiti per gatvę degant net ir žaliam šviesoforo signalui (nes būtent tada buvo partrenkta automobilio). Dėl patirtų psichologinių išgyvenimų buvo priversta kreiptis į psichologą. Eismo įvykis sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, dėl ko bendrai pablogėjo gyvenimo kokybė. Taip pat jautė nerimą ar eismo įvykį sukėlęs ir pasišalinęs asmuo bus surastas.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas E. V. šioje baudžiamojoje byloje (bylos nagrinėjimo teisme metu) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti 3 361,69 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Taip pat prašo jos naudai iš S. K. priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 168-175). Civiliniame ieškinyje dėl 3 361,69 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad jo patirtą žalą sudaro negautos pajamos ir gydymosi išlaidos. Pažymima, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos E. V. nuo 2022m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. balandžio 7 d. buvo nedarbingas, todėl jam padarytą turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurias būtų galėjęs gauti, jei sveikata nebūtų sužalota. Nurodoma, kad E. V. pagal profesiją yra (duomenys neskelbtini) , ilgą laiką dirbo užsienyje – (duomenys neskelbtini). 2022 rudenį grįžo gyventi į Lietuvą, ieškojosi darbo, eismo įvykio metu niekur nedirbo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokios pat profesijos ar kvalifikacijos kaip nukentėjusiojo darbo užmokestį. Kai nukentėjusysis neturėjo jokios specialybės ir kvalifikacijos, negautas pajamas sudaro minimali mėnesio alga. Kadangi E. V. dirbo užsienyje, tai negali nurodyti, koks galėjo būti jo vidutinis (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis Lietuvoje, dėl to negautos pajamos skaičiuotinos pagal minimalią mėnesinę algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarime Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyta, kad 2022 metais minimalioji mėnesinė alga yra 730 Eur, o 2022 m. spalio 7 d. nutarime Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuodyta, kad 2023 metais minimalioji mėnesinė alga yra 840 Eur. 2022 m. gruodžio mėnesį buvo 21 darbo diena, todėl vienos darbo dienos minimalus užmokestis buvo 34,7619 Eur, todėl mano negautos pajamos už 2022 m. gruodžio mėnesį, skaičiuojant nuo gruodžio 10 d., sudaro 486,66 Eur (34,7619 Eur x 14 darbo dienų). Už 2023 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius mano negautos pajamos sudaro 2520 Eur (840 Eur x 3 mėnesiai), o už penkias 2023 m. balandžio mėnesio darbo dienas mano negautos pajamos sudaro 221,05 Eur (2023 m. balandžio mėnesį buvo 19 darbo dienų, vienos darbo dienos minimalus užmokestis 44,2105 Eur x 5 darbo dienos). Atsižvelgiant į tai mano patirta turtinė žala per laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. balandžio 7 d. dėl negautų minimalių pajamų (minimalaus atlyginimo), kurias jis būtų galėjęs užsidirbti, jeigu dėl patirto sužalojimo nebūtų buvęs šį laikotarpį nedarbingas, sudaro 3227,71 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt septynis eurus septyniasdešimt vieną euro centą). Taip pat patirtą turtinę žalą sudaro ir su sveikatos atstatymu susijusios išlaidos – 133,98 Eur už (duomenys neskelbtini) konsultacija bei tyrimai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės 20 000 Eur žalos nurodoma, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė sužalojimus – kairės mentės, kairio žastikaulio artimojo galo, kairio stipinkaulio tolimojo galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai. Specialisto išvadoje konstatuota, kad šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl eismo įvykio metu patirtos sunkios traumos E. V. patyrė didelį fizinį skausmą, ilgą laiką buvo priverstas gulėti ligoninėje, jam atliktos net trys sudėtingos operacijos, turėjo gerti stiprius nuskausminamuosius vaistus, du mėnesius, lankyti reabilitaciją. Ilgą laiką negalėjo savęs apsitarnauti, atlikti buities darbų. Dėl eismo įvykio patyrė didelį stresą, išgąstį, sutriko miegas, iki šiol jaučia nerimą eidamas per gatvę. Iki šiol jaučia sužalotos rankos skausmą, bus atliekama dar viena operacija – žastikaulio proksimalinio galio plokštelės pašalinimas. Dėl patirtos traumos nebegali dirbti (duomenys neskelbtini), buvo priverstas ieškotis darbo ne pagal turimą profesiją. Dėl visų nurodytų aplinkybių patyrė ir iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus, nerimą, netikrumą dėl ateities, diskomfortą, pablogėjo jo gyvenimo kokybė.

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) išvadoje dėl civilinių ieškinių V. T. patirta turtinė žala buvo įvertinta 83 Eur, o neturtinė žala buvo įvertinta 3650 Eur, E. V. turtinė žala buvo įvertinta 133,98 Eur, o neturtinė žala buvo įvertinta 5 840 Eur. Dėl E. V. negautų pajamų (duomenys neskelbtini) vadovavosi kasacinio teismo praktika byloje Nr. 2K-4-628/2022 ir nurodė, kad ieškovui neatlygintinos negautos pajamos, nes nagrinėjamu atveju su darbo santykiais susijusių pajamų E. V. negavo. Ieškovas nesukūręs darbo santykių, negali tikėtis gauti su darbo santykiais susijusių pajamų. Ieškovo skaičiavimas dėl negautų pajamų, kai vadovaujamasi bruto dydžiu dėl minimalios mėnesinės algos nėra teisingas. Taip pat nėra žinoma ar Ieškovas gydymosi laikotarpiu negavo socialinių išmokų.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 5042,04 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiųjų gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 29). V. T. suteikta medicininių paslaugų už 473,48 Eur, o E. V. suteikta medicininių paslaugų už 4568,56. Padaryta žala grindžiama pateiktais 2023 m. kovo 29 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašais (2 t., b. l. 30-32)

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiuntė raštą, kuriuo prašė atsisakyti pripažinti (duomenys neskelbtini) civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje, tačiau, kaip minėta, (duomenys neskelbtini) žalų administravimo skyrius paskaičiavo atlygintas sumas nukentėjusiesiems ir būtent tokio dydžio sumos nukentėjusiesiems buvo išmokėtos (3 t., b. l. 105-109).

Išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju visa nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų dėl eismo įvykio patirta turtinė ir neturtinė žala turėtų būti priteisiama iš (duomenys neskelbtini), leidžia daryti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) taikymo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis reikalavimą atlyginti žalą gali pareikšti tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui, o TPVCAPDĮ 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – (duomenys neskelbtini) (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei atsakingam draudikui ar (duomenys neskelbtini) išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Atsižvelgiant į TPVCAPDĮ paskirtį ir tikslus, aptartų ir kitų minėto įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad juo ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti taip, kad visais atvejais žalą nukentėjusiam asmeniui turi atlyginti žalą padariusio asmens draudikas ar įstatymo nustatytais atvejais – (duomenys neskelbtini), kurie vėliau įstatymo nustatytais atvejais, išmokėję draudimo išmoką, įgyja teisę išreikalauti sumokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens (TPVCAPDĮ trečiojo skirsnio normos). Darytina išvada, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas asmuo pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas atsako tik tuo atveju, jeigu žala viršija draudimo sumas, kurios yra įtvirtintos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Toks TPVCAPDĮ normų aiškinimas atitinka šio įstatymo paskirtį ir tikslus, užtikrina tiek nukentėjusio asmens, tiek už žalą atsakingo asmens interesų teisingą ir tinkamą apsaugą, padeda išsaugoti balansą tarp jų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. e3K-3-444-611/2015).

Nukentėjusiosios V. T. atstovė advokatė G. Leškevičienė teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko ne visa apimtimi, kad ta suma, kurią sumokėjo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys mažinamas (jo atsisakoma) ir prašoma priteisti tik likusią neturtinės žalos dalį. Kadangi (duomenys neskelbtini) pripažino ir atlygino V. T. 83 Eur turtinės ir 3650 Eur neturtinės žalos, nagrinėjamas klausimas dėl likusios civilinių ieškinių prašomos priteisti neturtinės žalos sumos – 1350 Eur.

Dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo V. T., pažymėtina, kad dėl S. K. padarytos neatsargios nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Ji patyrė įvairius sužalojimus – odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaktoje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinėje ir kairėje šlaunyje, su skysčio sankaupa ir edema poodiniame riebaliniame sluoksnyje. Kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį (neturėdamas teisės), pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota V. T. ir kitas asmuo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat įvertinant ir tai, kad S. K. veiksmai vairuojant automobilį neturint tam teisės ir po įvykio pasišalinant iš įvykio vietos buvo tyčiniai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. T. pasisakydama dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad po įvykio turėjo labai didelių psichologinių problemų, dvasiniai išgyvenimai juntami iki šiol. Buvo apribotos jos bendravimo galimybės dėl sužalojimų, kurie matėsi. Nerimavo dėl draugo sveikatos. Ją šokiravo ir kaltinamojo abejingumas.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-459-511/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022 ir kt.) Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai. Tai daroma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl to tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje buvo nustatyta 6 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, tačiau šiuo atveju nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (baudžiamoji byla Nr. 1A-331-174/2016). Didesnės sumos priteistos ir kitose bylose, kuriose asmenims padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Šioje byloje V. T. (duomenys neskelbtini) neturtinė žala buvo įvertinta 3650 Eur, ši suma nukentėjusiajai buvo išmokėta. Tokia žala civilinio atsakovo įvertinta atsižvelgiant į tai, kad ieškovės gydymas užtruko iki trijų mėnesių. Vertinant neturtinę žala pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 2018 m. spalio 30 d. Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) ir jų 4.2.2 punktą, kai esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį nuo 1 iki 3 mėnesių, orientacinis neturtinės žalos dydis atlygintinas iki 5 MMA (kur MMA – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, eismo įvykio datai lygi 730 Eur).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, emocinių išgyvenimų. Visgi civiliniame ieškinyje išdėstyti argumentai ir teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios išsakyta pozicija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajai turėtų būti priteisiama didesnė nei (duomenys neskelbtini) sumokėta išmoka už patirtą neturtinę žalą. Sutiktina, kad S. K. veiksmai vairuojant be teisių ir pasišalinant iš įvykio vietos yra morališkai nepriimtini, tačiau, kaip minėta, neturtinės žalos atlyginimo institutu negalima įgyvendinti nubaudimo funkcijos. Pabrėžtina, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, kaltinamasis itin (duomenys neskelbtini) amžiaus, viso proceso metu pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai dėl sužalojimo sukeltos pasekmės yra ilgalaikės ir ateityje lems gyvenimo kokybės pablogėjimą. Nukentėjusioji nebuvo nedarbinga. Nurodė, kad netrukus po įvykio grįžo į darbą, nes „norėjo nuvyti mintis“ (paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu). Visgi specialisto išvadoje nurodyta, kad jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų terminui. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti sužalojimai neleidžia daryti išvados, kad sužalojimų pasekmės yra ilgalaikės ir (duomenys neskelbtini) jau sumokėta suma nepadengė visos neturtinės žalos. (duomenys neskelbtini) išmokėta suma V. T. atitinka jau aptartoje aktualioje praktikoje, panašiose bylose priteisiamų neturtinių žalų sumų dydžius. Nagrinėjamu atveju išmokėta suma, atsižvelgiant į patirtus sužalojimus, yra netgi didesnė, nei kitose bylose, kuriose nesunkių sveikatos sutrikdymų atvejais sužalojimai buvo sunkesni, o priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti panašios ar mažesnės. Antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (duomenys neskelbtini) pėsčiajai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimai kairėje čiurnoje, išoriniame paviršiuje, kairio blauzdikaulio apatinės dalies skeveldrinis lūžis), priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-895/2020). Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje nukentėjusiajai patyrusiai nesunkų sveikatos sutrikdymą priteista 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nukentėjusioji turėjo ilgą laiką gydytis, turėjo atsisakyti profesinės veiklos ir atidėti mokslus, patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, kai įvykio metu žuvo dvi kartu važiavusios draugės, dėl to buvo ženkliai sutrikdyta jos gyvenimo kokybė. Visgi apeliacinės instancijos teismas priteistos žalos dydį sumažino iki 3000 Eur atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir nors jis sukėlė daug neigiamų išgyvenimų, skausmo ir kitų nepatogumų, byloje nėra duomenų, kad po sužalojimo nukentėjusiajai išliko kokie nors liekamieji reiškiniai (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-10-593/2021). Antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2K-9-976/2022 konstatuota, kad automobilio keleiviui nukentėjusiajam E. Š. dėl krūtinės sumušimo, krūtinkaulio lūžimo, potrauminės pneumonijos dešinėje bei kaklinio VI stuburo slankstelio lanko dešinėje lūžimo, muštinės žaizdos dešinėje pėdoje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiajam byloje priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Taigi teismas, įvertinęs civiliniame ieškinyje dėstomus argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą, civilinio atsakovo atlygintą neturtinės žalos dalį, nukentėjusiajai padarytos žalos sveikatai mastą, jos patirtus išgyvenimus, nepatogumus, ir, atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuluotas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo taisykles, daro išvadą, kad V. T. (duomenys neskelbtini) išmokėta suma yra pakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti. Todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusiojo E. V. atstovė advokatė G. Leškevičienė teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko ne visa apimtimi, kad ta suma, kurią sumokėjo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys mažinamas (jo atsisakoma) ir prašoma priteisti likusią turtinės ir neturtinės žalos dalį. Kadangi (duomenys neskelbtini) pripažino ir atlygino E. V. 133,98 Eur turtinės ir 5840 Eur neturtinės žalos, nagrinėjamas klausimas dėl likusios civiliniu ieškiniu prašomos priteisti turtinės žalos sumos – 3 227,71 Eur (negautos pajamos) ir neturtinės žalos sumos – 14 160 Eur.

CK 6.283 straipsnis išskiria dvi nuostolių (žalos) rūšis, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginius nuostolius (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautas pajamas. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Nukentėjusysis E. V. prašo priteisti 3 227,71 Eur negautų pajamų sumą. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl 2022 m. gruodžio 10 d. eismo įvykio buvo nedarbingas nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. balandžio 7 d., t. y. 3 mėnesius ir 19 darbo dienų. Byloje nėra pateikta duomenų ar per nedarbingumo laikotarpį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) asmuo gavo kokių išmokų. Civiliniame ieškinyje nurodyta ir teisiamojo posėdžio metu E. V. teigė, kad pakankamai ilgai dirbo užsienyje ((duomenys neskelbtini)), kur gaudavo dideles pajamas, dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. rudenį grįžo gyventi į Lietuvą, aktyviai ieškojosi darbo, buvo sutaręs ir ketino nuo Naujų metų pradėti dirbti pagal individualią veiklą, nebuvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau eismo įvykio metu laikinai niekur nedirbo. Todėl negautos pajamos prarasto nedarbingumo laikotarpiu turėtų būti apskaičiuojamos pagal minimalią mėnesinę algą. Dėl eismo įvykio negavo 3 227,71 Eur pajamų kurias butų gavęs, jei nebūtų patyręs sužalojimų.

Civilinis atsakovas nesutinka su negautų pajamų atlyginimu. Išvadoje dėl civilinių ieškinių nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje NR. 2K-4-628/2022, Ieškovui neatlygintinos negautos pajamos, nes nagrinėjamu atveju su darbo santykiais susijusių pajamų Ieškovas negavo ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, o dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su 2022 m. gruodžio 10 d. įvykusiu eismo įvykiu ir jo nulemtu Ieškovo nedarbingumu. Ieškovas, nesukūręs darbo santykių, negali tikėtis gauti su darbo santykiais susijusių pajamų. Ginčydama šį civilinio atsakovo argumentą nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad minėtoje byloje situacija nėra tapati, nes aptariamoje kasacinio teismo nutartyje asmuo niekada nedirbo, o nagrinėjamu atveju E. V. pakankamai ilgai dirbo užsienyje ir grįžęs į Lietuvą nedirbo tik laikinai bei planavo netrukus įsidarbinti. Įvertinus aptariamos kasacinio teismo nutarties turinį, nesutiktina, kad nutartyje nurodyta ir šioje byloje analizuojama situacijos labai skiriasi. Kasacinio teismo nutartyje, priešingai nei teigė atstovė, asmuo buvo dirbęs trumpais laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio (duomenys neskelbtini) niekur nedirbo. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Aptariamoje nutartyje asmuo gana ilgą laikotarpį iki eismo įvykio (dvejus metus) niekur nedirbo. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad iki eismo įvykio dienos jis būtų gavęs pajamų iš kitos teisėtos veiklos ar ėmęsis realių veiksmų, siekdamas tokių pajamų gauti, sukurti darbo santykius. Vien teorinių pasvarstymų, kad asmuo būtų galėjęs dirbti ir gauti darbo užmokestį, nepakanka. Šioje byloje nagrinėjamu atveju E. V. eismo įvykio metu taip pat niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas (nurodė teisiamojo posėdžio metu, tai patvirtina ir Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini. iki (duomenys neskelbtini)), o tai, kad jis planavo įsidarbinti yra tik prielaida, nes jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nebuvo pateikta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir – Taisyklės) yra reglamentuota kaip apskaičiuojamos nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Šiose taisyklėse aptariamas kompensavimo reguliavimas asmenims dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams (9 punktas), asmenims, kurie vertėsi individualia veikla (10 punktas). Taisyklėse nėra numatyta kaip apskaičiuojamos negautos pajamos asmenims, kurie nebuvo saistomi darbiniais santykiais.

Byloje nustatyta, kad E. V. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Tokią aplinkybę patvirtina byloje pateikta darbo sutartis. Jokių kitų duomenų apie E. V. darbinius santykius byloje nėra pateikta. Nukentėjusysis pats patvirtino, kad eismo įvykio metu niekur nedirbo, o galimą įsidarbinimą patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė. Darytina išvada, kad E. V. nebuvo nuolat dirbantis, neturėjo pastovaus, nuolatinio pajamų šaltinio, buvo įsidarbinęs trumpam sezoniniam darbui ir jau nuo rudens iki įvykio dienos nedirbo bei neturėjo jokių nuolatinių, su darbo santykiais susijusių pajamų. Iš esmės labai panaši situacija susiklostė kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje asmuo dirbo (duomenys neskelbtini), išėjęs iš darbo grįžo į Lietuvą, kur po mėnesio nuo grįžimo pateko į eismo įvykį, kur patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Civiliniu ieškiniu prašė priteisti negautas pajamas. Pirmos instancijos teismas šią civilinio ieškinio dalį atmetė, nustatęs, kad asmens įvykio metu nesaistė jokie darbiniai santykiai, o apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą paliko nepakeistą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-128-397/2021). Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Teismo vertinimu iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų nėra pagrindo vertinti, kad jis turėjo nuolatines, realias pajamas, atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad pajamos realiai tikėtinos ateityje, juolab nėra patikimų įrodymų ir dėl negautų pajamų dydžio. Taigi nagrinėjamu atveju, net ir minimalią mėnesinę algą atitinkančių sumų priteisimas būtų nepagrįstas. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo atmestina.

Dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo E. V., pažymėtina, kad dėl S. K. padarytos neatsargios nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Ji patyrė įvairius sužalojimus – kairės mentės, kairio žastikaulio artimojo galo, kairio stipinkaulio tolimojo galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius. Kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį (neturėdamas teisės), pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas E. V. ir kitas asmuo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat įvertinant ir tai, kad S. K. veiksmai vairuojant automobilį neturint tam teisės ir po įvykio pasišalinant iš įvykio vietos buvo tyčiniai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. V. pasisakydamas dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad atsimena eismo įvykį, sąmonės praradęs nebuvo, partrenktas gulėjo ant žemės, jautė išgąstį. Jam darė 3 operacijas, nuo skausmo negalėjo užmigti. Nemiga kankina iki šiol. Patyrė didelius išgyvenimus, kankina košmarai. Jo rankų judinimas apribotas, negali tų pačių veiklų daryti, kaip anksčiau. Negali žaisti su draugais krepšinio, dirbti (duomenys neskelbtini), tenka dirbti (duomenys neskelbtini), negali atlikti sunkesnių darbų buityje. Ranką skauda net sukant automobilio vairą. Po gydymo ir reabilitacijų neatgavo rankoje jėgos. Trauma liks visam gyvenimui. Ateityje dar bus daroma operacija, kad išimtų iš rankų metalą.

Kaip minėta, eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 5 000 Eur, bet yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217-697/2020, Nr. 2K-4-628/2022). Kita vertus, bylos nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5000 Eur iki 35 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016, 2K-331-976/2018, 2K-362-697/2018 ir kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, kad nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovės baigiamojoje kalboje paminėtos kasacinio teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2020 nagrinėta situacija nėra tapati, nes teismas konstatavo, kad neturtinė žala asmeniui buvo padaryta nusikaltimu, kaltininkui transporto priemonę vairuojant neblaiviam, sukėlus eismo įvykį, šis eismo įvykis lėmė trijų nukentėjusiųjų sužalojimą, o sukeltos pasekmės vienai iš nukentėjusiajai S. P. itin skaudžios, analogiškų sveikatos komplikacijų dėl eismo įvykyje padaryto sužalojimo teismų praktikoje neaptikta. Nuosprendyje nurodyta, kad S. P. eismo įvykio metu padarytas sveikatos sutrikdymas sukėlė itin sunkias ir ilgalaikes pasekmes, žymiai pablogino jos gyvenimo kokybę, jai po sužalojimų kairiajame šlaunikaulyje ir operacijų yra lytinių organų vizualinių pokyčių, taip pat yra randas kojoje. Nukentėjusiajai gydymo laikotarpiu buvo atliktos keturios operacijos, neatmestina tolesnio gydymo (galimai operacinio, kadangi konstatuoti lytinių organų pakitimai gali būti koreguojami plastinės operacijos metu) tikimybė, nukentėjusioji dėl jai sukeltų sveikatos problemų negalėjo laiku pabaigti mokslų, įsidarbinti, nukentėjo jos bendravimas su vyriškos lyties asmenimis, dėl to ji patiria psichologinių problemų, jaučiasi nevisavertė.

Kitoje kasacinio teismo byloje Nr. 2K-4-628/2022 teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam apskaičiuotas ir išmokėtas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 7284 Eur – yra pakankamas, pagrįstas, teisingas ir atitinkantis tiek neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančius teisės aktus, tiek teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš tos bylos faktinių aplinkybių matyti, kad civiliniam ieškovui taip pat buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau asmens nedarbingumas truko ilgiau nei 6 mėnesius, dėl sužalojimo asmuo neteko 60-70 procentų darbingumo, o pats sužalojimas – kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžimas – yra aiškiai labiau sudėtingesnis gijimo prasme, nes netgi kasaciniam teismui nagrinėjant bylą asmuo nebuvo pasveikęs (t. y. 2 metus), judėti galėjo tik naudodamasis vežimėlio pagalba.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką yra akivaizdu, jog prašoma atlyginti neturtinės žalos suma yra didelė ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes yra mažintina. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes (pakankamai ilgą nukentėjusiojo gijimo laikotarpį, sužalojimo pobūdį, papildomos operacijos būtinybę, liekamuosius reiškinius), į tai, jog neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, taip pat įvertinant kintančią ekonominę situaciją ir ekonominius rodiklius Lietuvos Respublikoje (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos valstybėje ženkliai didėjo metinė infliacija, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sutinkamai su Lietuvos valstybėje kintančia finansine situacija, taip pat didėjo), teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas iš viso 7000 Eur nukentėjusiajam padarytos ir 1 160 Eur papildomai priteistinos neturtinės žalos dydis (5840 Eur jau išmokėta (duomenys neskelbtini)). Teismas nenustatė, kad yra teisinis pagrindas nukentėjusiajam priteisti prašomą visą neišmokėtą civiliniame ieškinyje nurodytą neturtinės žalos dydžio sumą – 14 160 Eur. Taigi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama iš dalies.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 5042,04 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyti turtinės žalos dydžiai atitinka (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas ir civilinis ieškovas pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 30-32). Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl eismo įvykyje padarytų sužalojimų, nukentėjusiesiems buvo būtinas gydymas), todėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju S. K., padarydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vairavo transporto priemonę, kuri nagrinėjamo įvykio dieną (2022 m. gruodžio 10 d.) buvo neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi pagal minėtą TPVCAPDĮ reguliavimą išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims moka (duomenys neskelbtini), todėl E. V. ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteistos turtinės/neturtinės žalos atlyginimo sumos priteistinos iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis E. V. ir civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, E. V. ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių (duomenys neskelbtini) priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Nukentėjusiosios V. T. ir nukentėjusiojo E. V. civiliniuose ieškiniuose prašoma patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti priteisti iš kaltinamojo S. K.. Byloje pateikta 2023 m. sausio 11 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už V. T. suteiktas teisines paslaugas, kurias apima civilinio ieškinio parengimas ir atstovavimas baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme ir kurios suma 1500 Eur (3 t., b. l. 123). Byloje pateiktas ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (3 t., b. l. 124). Taip pat byloje pateikta 2023 m. sausio 11 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už E. V. suteiktas teisines paslaugas, kurias apima civilinio ieškinio parengimas ir atstovavimas baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme ir kurios suma 1500 Eur (3 t., b. l. 125). Byloje pateiktas ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (3 t., b. l. 126). Nukentėjusiųjų atstovė advokatė baigiamųjų kalbų metu prašė V. T. ir E. V. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti priteisti iš S. K.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijose numatyta, kad baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs neatsargų nusikaltimą – 1 (10.1.3 punktas), už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5 (10.2. punktas), 10.12. už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (10.12 punktas). Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 2018,2 Eur). Advokatė Gintarė Leškevičienė nukentėjusiuosius atstovavo dar ikiteisminio tyrimo metu (orderis 2023 m. sausio 11 d. (1 t., b. l. 31), dalyvavo nukentėjusiųjų apklausose, teikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, bylos nagrinėjimo teisme metu parengė du civilinius ieškinius, (6 ir 8 lapų apimties), atstovavo nukentėjusiųjų interesus. Šiame baudžiamajame procese nukentėjusiųjų atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant teisme penkiuose teisiamuosiuose posėdžiuose (pirmasis posėdis buvo atidėtas, nes kaltinamasis pareiškė pageidaujantis pasisamdyti advokatą, vėlesni trys teismo posėdžiai neįvyko dėl S. K. neatvykimo). Byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris truko beveik dvi valandas. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nedidelės apimties. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad procesinės išlaidos buvo būtinos, tačiau jų dydis, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, yra per didelės ir neproporcingos, todėl mažintinos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinių turinį advokato laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį dviem nukentėjusiesiems, vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 3 000 Eur (po 1500 Eur E. V. ir V. T. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti) – tenkinamas iš dalies, ir iš S. K. priteistina po 1000 Eur V. T. ir E. V. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patyrė išlaidų susijusių su 2022 m. gruodžio 11 d. – 2023 m. sausio 26 d. laikotarpiu atliktais būtinais veiksmais pervežant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje saugant automobilį Saab (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 751 Eur. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Išlaidos, susijusios su objektų tyrimu, specialisto išvados davimu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio baudžiamasis persekiojimas yra vykdomas. 2023 m. kovo 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodoma, kad tyrimui pateiktas automobilis Saab (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo tikrinamos įvykio vietoje rastų nuolaužų atitiktys su automobilio dalimis. Taigi, šiuo atveju išlaidos susijusios su objektų tyrimu negali būti laikomos proceso išlaidomis bei priteisiamos iš kaltinamojo, nes objektų tyrimas buvo paskirtas atlikti kaip tarnybinė užduotis, o automobilio pervežimas ir saugojimas buvo susiję su tyrimo įgyvendinimu.

Bylą nagrinėjant teisme S. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą. Išnykus suėmimo pagrindui griežčiausia kardomoji priemonė buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (3 t., b. l. 130-131). Ši kardomoji priemonė paliktina iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

– 2022 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti automobilio detalių fragmentai – juodos spalvos automobilio priekinių radiatoriaus grotelių dalis, juodos spalvos plastmasinės detalės dalis, dvi sidabrinės spalvos automobilio apdailos detalių dalys, perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinei daiktinių įrodymų saugyklai ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 139-140), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini kaip menkaverčiai;

– S. K. seilių pavyzdžiai, perduoti saugoti Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 124-125), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini kaip menkaverčiai;

– 2022 m. gruodžio 11 d. automobilio „Saab (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtas kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės ir foninis automobilio salono kvapo pėdsakas, perduoti saugoti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriui ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 141-142), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini kaip menkaverčiai;

- Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, prisegta prie bylos antrojo tomo viršelio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 51 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo S. K. parinkimo, nes kaltinamojo atžvilgiu buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas. Teismas 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimi (3 t, b. l. 69) paskyrė S. K. gynėja advokatę K. Sandaraitę-Butvilienę. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gruodžio 22 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad S. K. gynusios advokatės K. Sandaraitės-Butvilienės darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 150 Eur. 2023 m. gruodžio 27 d. pateiktai pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą (3 t., b. l. 137,138-139). Minėta nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajam posėdžiui, teismas nustatė, kad šios bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas S. K. atžvilgiu yra būtinas, o kaltinamajam buvo parinktas ir paskirtas gynėjas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, S. K. dirba neoficialiai, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, proceso metu kaltinamajam buvo taikomas suėmimas, dėl padarytos nusikalstamos veikos ateityje patirs finansinių iššūkių. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. K. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu į paskirtą bausmę S. K. įskaityti šioje byloje jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 11 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. (10 dienų), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi S. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą (nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) ir šiuo laikotarpiu įpareigoti S. K.:

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

- pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios V. T. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo E. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš (duomenys neskelbtini) priteisti 1160 Eur (viso kartu su (duomenys neskelbtini) išmokėta suma 7000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, nuo priteistos sumos skaičiuojamų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš (duomenys neskelbtini) priteisti 5042,04 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, nuo priteistos sumos skaičiuojamų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Nukentėjusiųjų atstovės prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir iš S. K. nukentėjusiosios V. T. naudai priteisti 1 000 Eur, nukentėjusiojo E. V. naudai priteisti 1 000 Eur, turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiųjų atstovo, paslaugoms apmokėti.

Išlaidų dėl automobilio Saab (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo ir saugojimo (751 Eur) nepripažinti proceso išlaidomis ir iš S. K. nepriteisti.

Iš S. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą ir prašymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

– 2022 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus automobilio detalių fragmentus – juodos spalvos automobilio priekinių radiatoriaus grotelių dalį, juodos spalvos plastmasinės detalės dalį, dvi sidabrinės spalvos automobilio apdailos detalių dalis, perduotus saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinei daiktinių įrodymų saugyklai ((duomenys neskelbtini)) ), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti kaip menkaverčius;

– S. K. seilių pavyzdžius, perduotus saugoti Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ((duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti kaip menkaverčius;

– 2022 m. gruodžio 11 d. automobilio „Saab (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtą kvapo pėdsaką nuo vairuotojo sėdynės ir foninį automobilio salono kvapo pėdsaką, perduotus saugoti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriui ((duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti kaip menkaverčius.

- Skaitmeninę laikmena su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos antrojo tomo viršelio vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.