Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. ir jos įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Andrejui Zavtrakovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2023 m. kovo 28 d. apie 14 val. 23 min. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta vairuodamas automobilį „Volkswagen LT 32“, Prancūzijos Respublikos valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, nepraleido iš kairės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje, pirmoje eismo juostoje, ėjusios pėsčiosios R. P., ją parbloškė, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai R. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, R. G. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo R. G. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis R. G. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis). Nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jis neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 121, 123-128). Duomenų, jog R. G. būtų registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale ar gydęsis Psichikos sveikatos centre, byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos trys bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Įvertinus visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, o taip pat tai, jog kaltinamasis R. G. atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos nevengė, kaltę pripažino ir gailėjosi, neteistas, administracine tvarka nebaustas, jam skirtina švelniausia sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmės rūšis - bauda, jos dydį parenkant artimesnę įstatyme numatytam minimaliam – 60 MGL dydžio, kadangi už neatsargų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 20 iki 750 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Kadangi kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė sumažinta bausmė – 40 MGL dydžio bauda (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023). Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba inkriminuotą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Pažymėtina, kad svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Atsižvelgiant į R. G. padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo), jį charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteistas, duomenų, jog būtų praeityje baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, byloje nėra), į tai, jog eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, taip pat į tai, jog R. G. vairavo transporto priemonę, su kuria sukėlė eismo įvykį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nukentėjusiajai R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl, teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės - specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajam R. G. yra tikslingas, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. P. 2023 m. gruodžio 20 d. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo: 1) pripažinti, kad R. P. dėl kaltinamojo R. G. padarytos nusikalstamos veikos patyrė 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą; 2) priteisti iš R. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro R. P. 3280 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš R. G. R. P. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinėms paslaugoms) (2 t., b. l. 51-56).

Vertinant nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. patirtos neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog ji jai padarytą neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur. Kadangi 6720 Eur - civilinis atsakovas jai sumokėjo, ji prašė teismo priteisti iš civilinio atsakovo ir kaltinamojo solidariai 3280 Eur.

Pažymėtina, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairi ir nustatytų žalos dydžio nustatymo kriterijų. Įvertinus ir naujus teismų praktikos pavyzdžius spręstina, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisiama nuo 500 iki 5000 neturtinės žalos (kasacinės nutartys 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-38-942/2017, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022).

Byloje neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. P. dėl veikos, atitinkančios BK 281 straipsnio 1 dalyje aprašytus nusikalstamos veikos požymius, patyrė neturtinės žalos, todėl ši žala jai turi būti atlyginta. Tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į R. P. padarytų kūno sužalojimų mastą ir pobūdį, jų padarymo aplinkybes, gydymo trukmę ir pobūdį, su tuo sietinus nukentėjusiosios neigiamus išgyvenimus, netektą darbingumą, kilusias psichologines pasekmes, taip pat kaltininko kaltės formą, jo turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, jog jai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, gydymo įstaigoje ir reabilitacijos įstaigose ji gydyta ilgiau nei 2 mėnesius, jai nustatyti kaulų lūžiai, kurie vyresniame amžiuje gyja lėčiau ir sudėtingiau, dėl to konstatuotina, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos itin pablogėjo jos gyvenimo kokybė ir jai išliko ilgalaikiai neigiami liekamieji reiškiniai.

Įvertinus visas šias nustatytas aplinkybes, teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai priteistina iš civilinio atsakovo – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.283 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 17 straipsnio 1 punktą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą pareigos atlyginti žalą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2011, 2K-503-511/2015 kt.). Atsižvelgiant į tokius išaiškinimus, įvertinus nustatytas nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pripažinimas civiliniu atsakovu ir sprendimas iš jo priteisti žalos atlyginimą atitinka BPK 109, 111 straipsnių ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13, 17 straipsnių nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020 ir kt.).

Civilinį ieškinį taip pat pareiškė ir Kauno teritorinė ligonių kasa, ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios R. P. gydymu, dėl to Kauno teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš kaltinamojo 5329,94 Eur. Kaip nurodyta ieškinyje, R. P. buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikose, jai atliktos įvairios medicininės intervencijos, susijusios su padarinių, sukeltų eismo įvykio metu, šalinimu, jai buvo atlikta operacija, įvairūs tyrimai (1 t., b. l. 142-144). Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje, vienas iš nukentėjusiosios R. P. patikslinto civilinio ieškinio reikalavimų buvo priteisti jos naudai iš kaltinamojo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 51-56) bei pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 18).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nukentėjusiosios R. P. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas Andrejus Zavtrakovas dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, pasisakė baigiamosiose kalbose. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog prašomų priteisti iš kaltinamojo R. G. nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra proporcingas teiktoms teisinėms paslaugoms, atitinka maksimalių atlygintinų advokato išlaidų sumą pagal Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintas 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184, todėl nukentėjusiosios R. P. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir visiškai priteistinos iš kaltinamojo R. G. (BPK 103, 106 straipsniai).

Kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – panaikintina (1 t., b. l. 138-139).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 1 kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (3000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. G. 40 (keturiasdešimties) minimalių gyvenimo lygių (MGL) (2000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, panaikinti.

Išaiškinti R. G., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103, 111 kabinetas). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 5329,94 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus dvidešimt devynis eurus ir 94 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. G. 600 Eur (šešis šimtus eurų) nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. naudai patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 1 (vieną) kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.