- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-578-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47982-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- J. A.
- Nukentėjusysis
- B. K.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini), B. K.
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Ričardas Lilas, Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 24 MGL (1200 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 16 MGL (800 Eur) bauda įpareigojant šią baudą sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. A. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 4 d. apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) link gatvės važiuojamosios dalies, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdamas važiuoti ir važiuodamas į priekį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldęs automobilio užvažiavo ant šaligatvio, dėl to parbloškė ir sužalojo ten stovėjusią pėsčiąją B. K., tuo padarydamas jai sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad J. A. neatsargūs veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms – nukentėjusiosios B. K. nesunkiam sveikatos sutrikdymui – atsirasti. Padarytas nusikaltimas kvalifikuotas teisingai, kaltė, be paties J. A. prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais įrodymais ir abejonių nekelia. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, teismas atsižvelgė į pačios nukentėjusiosios nuomonę dėl neturtinės žalos dydžio, įvertino nukentėjusiosios patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, atsižvelgė į kaltininko turtinę padėtį, amžių, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji B. K. prašo iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendį, padidinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 7000 Eur; priteisti iš J. A. patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; atnaujinti įrodymų tyrimą ir įpareigoti J. A. pateikti duomenis apie jo gaunamas pajamas, pateikti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pateikti duomenis apie registruotas transporto priemones; apklausti liudytojus R. P., V. S., J. S.; J. A. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.
3.1. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria iš dalies patenkintas civilinis ieškinys ir priteista per maža suma neturtinei žalai atlyginti – 4000 Eur, yra aiškiai nepagrįsta ir neteisėta. Taip pat teismas paskyrė per švelnią bausmę, kuri nepasieks bausmės tikslų. Asmuo, kuris net neišvažiavęs į gatvę sugeba pervažiuoti šaligatvyje stovintį asmenį, neskiria automobilio pedalų funkcijų, negali vairuoti transporto priemonės, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis. Teismas ignoravo net tik nukentėjusiosios sužalojimo pasekmes, bet ir kitų eisme dalyvaujančių asmenų teisę saugiai vaikščioti pėstiesiems skirtose vietose.
3.2. Skunde nukentėjusioji pažymi, kad dėl patirtų sužalojimų gydymas yra tęsiamas ir šiuo metu. Buvo atliktos trys operacijos, numatyta dar viena operacija stacionare, prognozių visiškai pasveikti nėra. Dėl įvykio metu atsiradusių sužalojimų buvo diagnozuoti kairės čiurnos šoninės ir vidinės kulkšnies lūžiai, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, kairio šokikaulio panirimas. Stacionare buvo gydyta nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 16 d., atliktos operacijos. Buvo konsultuota tęsti kairės kojos imobilizaciją ortopediniu įtvaru ir 2 mėnesius kojos neminti. Buvo skirtos įvairios procedūros. Reabilitologas paskyrė reabilitaciją nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. Po patirtos traumos dėl nuolatinio galvos skausmo, svaigimo, lygsvaros sutrikimo, pablogėjus atminčiai, dėl nuolatinių stuburo skausmų, galūnių tirpimo, buvo tęsiamas nusikalstama veika padaryto sužalojimo gydymas planine tvarka. Įrašai medicininiuose dokumentuose patvirtina, kad padarytų sužalojimų gydymas yra tęsiamas iki šiol. Byloje pateikto civilinio ieškinio esminis reikalavimas yra subsidiariai priteisti iš J. A. ir (duomenys neskelbtini) 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Patirtos neturtinės žalos labai specifinio pobūdžio teismas nesugebėjo tinkamai įvertinti ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nepakankamai įvertino, kad yra sužalota nukentėjusiosios sveikata. Teismas visiškai netyrė kaltinamojo turtinės padėties, nevertino jam apskaičiuotos ir skirtos senatvės pensijos dydžio, kai tai yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų. J. A., nukentėjusiosios žiniomis, turi nekilnojamojo turto, kuris registruotas dukters vardu. Tačiau kaltinamasis, kaip savininkas, kas mėnesį moka mokesčius už būsto išlaikymą. Nuosprendyje nepateiktas platesnis situacijos matymas ir jos vertinimas, apsiribojant vien eismo įvykio sukeltomis pasekmėmis fiziniam kūnui. Teismas visiškai nevertino nukentėjusiosios lėšų, būtinų sveikatai pagerinti, jos dvasinių išgyvenimų tikrojo laipsnio, nevertino eismo įvykio sukeltų pasikeitimų gyvenime. Dėl J. A. veiksmų nukentėjusioji patyrė tiek dvasinio, tiek fizinio pobūdžio pasekmes. Iki šiol jaučia sunkumą gulantis ir keliantis, tai turi daryti itin atsargiai, operuotos kojos lankstymas vis dar sukelia skausmą ir diskomfortą. Po didesnio krūvio operuota koja patinsta. Visą gydymosi laikotarpį negalėjo savimi pasirūpinti, buvo priklausoma nuo kitų asmenų, dėl to patyrė ir nemalonius dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtos traumos nebegali gyventi įprasto gyvenimo. Be to, lydi nuolatinė baimė dėl pasekmių sveikatai, iki šiol prisimena patirtą siaubą, šoką, kuris labiau sustiprėjo, kai gydytojas paaiškino, kad reikės atlikti dar vieną operaciją. Šioje byloje neturtinė žala buvo aiškiai neįvertinta ir net sumenkinta.
3.3. Skunde nukentėjusioji taip pat tvirtina, kad J. A. veiksmai, teismo įvertinti kaip neatsargus nusikaltimas, buvo sąmoningas pasikėsinimas ją nužudyti. Per 17 metų bendro gyvenimo su J. A. jis ne pirmą kartą smurtauja, jis būdavo agresyvus, ūmus, keletą kartų yra grasinęs sumušti, užmušti. J. A. kėsinosi į nukentėjusiosios saugumą – sveikatą ar gyvybę, grėsmė sveikatai ar gyvybei buvo reali. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojo J. R. parodymų, kuriuose jis nuosekliai tvirtino, kad J. A. automobilis tiesiog „rovė“ iš vietos, pašoko iš stovimos padėties, automobilis užvažiavo ant šaligatvio, ant nukentėjusiosios. Akivaizdu, kad kaltininkas tyčia, sąmoningai leido kilti padariniams. Po įvykio J. A. visiškai nebendravo, nei karto neaplankė, neatsiprašė, nepadėjo, nors žadėjo tai padaryti. Nagrinėjant bylą nebuvo apklausti įvykį matę liudytojai, tai sąlygojo neteisingo nuosprendžio priėmimą. Minėti liudytojai gali paliudyti, kad nuteistasis tyčia užvažiavo, siekė sužaloti ar pasikėsinti į gyvybę.
3.4. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas turėjo vertinti, jog padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra sunkios, kad asmuo negali dalyvauti viešajame eisme ir vairuoti transporto priemones. Teismas turėjo atimti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau paskyrė tik labai minimalią piniginę bausmę, kuri jokios įtakos asmeniui neturės, nebus užkirstas kelias toliau neatsakingai važinėti ant pėsčiųjų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas G. A. prašo B. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą. Civilinio ieškovo atstovo manymu, nukentėjusiosios nurodyti sveikatos sutrikdymai atsirado ne eismo įvykio metu, yra diagnozuoti žymiai anksčiau ir su eismo įvykiu nėra susiję. Todėl nustatant neturtinės žalos dydį neturėtų būti atsižvelgiama į deklaruojamus sveikatos sutrikdymus, kurie nebuvo sąlygoti šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sužalojimai savo pasekmėmis yra daug lengvesni, nei nurodo nukentėjusioji.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji B. K. ir jos atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti, padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Prokuroras Osvaldas Stadalius, nuteistojo J. A. gynėjas advokatas Ričardas Lilas, civilinio ieškovo atstovas G. A. apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
6. Nukentėjusiosios B. K. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliaciniame skunde keliamas civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimas. Taip pat prašoma nuteistajam skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, abejojama nuteistojo veiksmų, kaip neatsargių, vertinimu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.
Dėl neturtinės žalos.
8. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė ne tik į turtinės, bet ir į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta BPK 109 straipsnyje. Pagal šį straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.
9. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji B. K. pateikė civilinį ieškinį prašydama atlyginti jai nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, kurią įvertino 7000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir įvertinęs draudimo bendrovės jau išmokėtą 2500 Eur sumą neturtinei žalai atlytinti, iš draudimo bendrovės priteisė dar 1500 Eur. Nukentėjusioji B. K. tvirtina, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą buvo atsižvelgta tik į nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, bet nevertintos kitos neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčios aplinkybės, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, dar kartą įvertinusi bylos įrodymus ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, šiuos nukentėjusiosios skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
10. Neturtinės žalos samprata BPK nėra pateikta, tačiau ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sveikatos sutrikdymo atveju nusikalstama veika sukelti padariniai yra svarbus kriterijus, tačiau kitos paminėtos aplinkybės taip pat negali būti ignoruojamos. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kuri yra labai įvairi. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžiai priteisti ir 3 000 Eur, ir 350 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-697/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-222/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017 ir kt.). Taigi, neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant tiek į teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, tiek į konkrečioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčias aplinkybes.
11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po eismo įvykio B. K. nustatytas kairės čiurnos šoninės ir vidinės kulkšnies lūžimas, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimas, kairio šokikaulio panirimas. Dėl šių sužalojimų jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji gydėsi nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 16 d., 2018 m. spalio 11 d. atlikta operacija, čiurna imobilizuota gipso longete, išrašant rekomenduota tęsti kairės kojos imobilizaciją ortopediniu įtvaru, neminti kojos 2 mėnesius, medicininė reabilitacija taikyta nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. (1 t. b. l. 40, 130–132).
12. Siekiant patikrinti nukentėjusiosios B. K. skundo argumentus dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ilgalaikių pasekmių sveikatai, buvo atliktas įrodymų tyrimas, pareikalauti ir gauti B. K. medicininiai dokumentai iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apklausta ekspertė Z. M..
13. Ekspertė Z. M. paaiškino, kad 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta pagal ligos istoriją. Tyrimas buvo atliktas gavus gydymo stacionare ligos istoriją. Susipažino su visomis teismui pateiktomis asmens sveikatos istorijomis. Visi susirgimai yra degeneracinės kilmės, senesnių įvykių pasekmės. Jos pateikta išvada dėl to nesikeistų. 2008 m. gegužės mėnesį nukentėjusioji kreipėsi į savo polikliniką, kur buvo apčiuoptas darinukas krūtinkaulio apačioje ir prieš 4 dienas medicininiuose dokumentuose buvo, kad buvo kritusi ir susimušė dešinį šoną. Atlikta rentgenograma ir užfiksuota, kad yra iškilusi krūtinkaulio keterinė atauga. Padarytas magnetinis rezonansas. Šių metų rugsėjo mėnesį nukentėjusioji kreipėsi pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją. Skirtas reabilitacinis gydymas nuo degeneracinės kilmės pakitimų. 2008 m. nuo rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. gydėsi stacionare galvos smegenų kraujotakos nepakankamumą. Liekamieji reiškiniai taip pat fiksuojami po slankstelio lūžimo. Visi susirgimai ir ligos yra senos. Dešinio peties ir abiejų kelių artroziniai pakitimai taip pat fiksuojami. Visa tai degeneraciniai pakitimai. Dėl to sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia, lieka nesunkus sveikatos sutrikdymas. Deformuota dešinė plaštaka buvo 2018 m. rugpjūčio 30 d. Tai reiškia, kad ne tik plaštaka, bet ir petys. Tai yra degeneracinis pakitimas. Dėl smūgio nėra priežastinio ryšio, čia yra degeneracinis dešinės rankos pakitimas. Kontraktūra (sutrikę, riboti judesiai) buvo stebima nuo 2008 m., tai degeneracinis pakitimas. Išvadoje nurodyti sužalojimai padaryti eismo įvykio metu, keisti išvadą nėra pagrindo. Galvos skausmai, pykinimas nėra susiję su eismo įvykio metu patirta trauma. Tai degenaracinis pakitimas. Judėjimo sutrikimai taip pat yra dėl degeneracijos, o ne dėl eismo įvykio (2 t. b. l. 95, 96, 102, 103).
14. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas G. A. paaiškino, kad pozicija dėl to, kad nukentėjusiosios nurodomi sveikatos pakitimai nėra susiję su eismo įvykiu, nesikeičia. Kaltinamasis negali būti atsakingas už nukentėjusiosios amžiaus pakitimus ir už visas išlaidas iki gyvenimo pabaigos. Nukentėjusiosios nurodytos išlaidos nėra susijusios su eismo įvykiu (2 t. b. l. 103).
15. Nekyla abejonių dėl to, kad tiek dėl paties įvykio, tiek dėl juo sukeltų pasekmių sveikatai nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl gydymosi ligoninėje, atliktos operacijos, jautė nerimą dėl savo sveikatos būklės ir padarytų sužalojimų galimų pasekmių ateityje, jautė nepatogumą dėl suvaržyto judėjimo po operacijos, visa tai jai kėlė psichologinius išgyvenimus, baimę, diskomfortą. Šių aplinkybių visuma yra svarbi sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ir nuosprendžio turinys, priešingai negu teigia apeliantė, patvirtina, kad paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas analizavo ir jas įvertino tinkamai. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis nėra nustatomas objektyviais ir neginčijamais įrodymais, kaip turtinės žalos atveju. Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į visų neturtinės žalos dydžiui reikšmės turinčių aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta.
16. Pirmosios instancijos teismas, be kitų aplinkybių, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė ir į kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, neatsargią kaltės formą, blaivumo faktą eismo įvykio metu, kaltininko senyvą amžių, galimybę realiai atlyginti žalą (pajamas gauna tik iš senatvės pensijos, tai patvirtina ir apeliacinėje instancijoje gauti duomenys (2 t., b. l. 67–70, 72–74) ir pagrįstai sprendė, kad 4000 Eur suma atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus, neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Būtent tokią sumą, kaip pakankamą patirtiems išgyvenimams kompensuoti, ir pati nukentėjusioji B. K. nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (1 t. b. l. 143). Nukentėjusiosios B. K. nurodomos ligos (galvos skausmas, svaigimas, lygsvaros sutrikimai, pablogėjusi atmintis, stuburo skausmai, galūnių tirpimas, skausmingi stuburo judesiai, kaulinės išaugėlės požymiai, sklerozuoti su kaulinėmis išaugomis sąnariai ir kt.), nors ir yra pagrįsti objektyviais duomenimis (įrašais medicininiuose dokumentuose), tačiau, kaip teismo posėdyje nurodė teismo medicinos ekspertė Z. M., yra degeneracinio pobūdžio ankstesnės ligos (būklės), nesusijusios su eismo įvykio metu 2018 m. spalio 4 d. patirta trauma.
17. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų ji buvo gydyta stacionare, po to tęstas reabilitacinis gydymas, dėl to ji neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau nei pateikti medicininiai dokumentai, nei teismo posėdyje apklaustos ekspertės Z. M. paaiškinimai nesuponuoja išvados, kad būtent eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai sąlygojo reikšmingą jos sveikatos, fizinės būklės pablogėjimą lyginant su buvusia iki eismo įvykio, kaip skunde tvirtina nukentėjusioji. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš B. K. byloje pateiktos neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad didelių specialiųjų poreikių lygis, kuris nustatomas asmenims, kuriems reikalingas nuolatinės slaugos poreikis, nukentėjusiajai buvo nustatytas gerokai anksčiau iki įvykio – dar (duomenys neskelbtini) m. Tai taip pat paneigia apeliantės teiginius, kad visi jos patiriami nepatogumai (galimybės savarankiškai atlikti buities darbus, pasirūpinti savimi ribojimas dėl sveikatos) yra susiję išimtinai su jos eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiosios B. K. eismo įvykio metu patirtos traumos turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, kėlė neigiamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, patirtų sužalojimų pasekmes nukentėjusioji jaučia ir šiuo metu (skausmingas kairės čiurnos sąnarys, riboti judesiai, tikslinga operacija), tačiau visos šios aplinkybės buvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir teismui nustatant neturtinės žalos dydį buvo įvertintos.
18. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį, neatsargius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiajai B. K. draudimo bendrovės išmokėta 2500 Eur suma ir pirmosios instancijos teismo iš draudimo bendrovė priteista sumokėti 1500 Eur suma, iš viso 4000 Eur, neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (yra artima maksimaliai priteisinai sumai), todėl nukentėjusiosios prašymas didinti priteistinos neturtinės žalos sumą iki 7000 Eur atmetamas, kaip nepagrįstas. Jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo kasacinės praktikos tokio pobūdžio bylose ir priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija nenustatė.
19. Nukentėjusioji B. K., ginčydama priteistos neturtinės žalos dydį, tuo pačiu nesutinka su J. A. veiksmų, kaip neatsargių, vertinimu teigdama, kad J. A. kėsinosi į jos gyvybę ar sveikatą, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Šie apeliantės skundo teiginiai atmetami, kaip nepagrįsti. BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas yra neatsargus, taigi ir veiksmai, nors ir lėmę asmens sveikatos sužalojimą, yra neatsargūs. Nukentėjusiosios akcentuojami liudytojo J. R. parodymai, kad J. A. automobilis „rovė“ iš vietos, tiesiog pašoko iš stovimo padėties, matėsi, kad buvo „pagazuota“, nesuponuoja J. A. veiksmų, kaip tyčinių, vertinimo. Tas pats nukentėjusiosios minimas liudytojas J. R. nurodė ir tai, kad J. A. sunkiai sekėsi važiuoti dar iki to momento, kai jis kliudė nukentėjusiąją (pradėjo važiuoti atbuline eiga, paskui lyg į priekį bandė važiuoti, tačiau sunkiai sekėsi, sunkiai sekėsi įjungti reikiamą pavarą). Dėl to liudytojas išlipo iš automobilio, nes pasidarė nesaugu. Po to, J. A. automobilis stipriai pajudėjo iš vietos ir pervažiavo nukentėjusiąją (1 t. b. l. 42, 43). Šie liudytojo parodymai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti (1 t. b. l. 144) ir, priešingai negu teigia apeliantė, įvertinti kartu su kitais įrodymais, tame tarpe ir paties J. A. paaiškinimais, kad jis specialiai sužeisti nukentėjusiosios nenorėjo, visko priežastis buvo susijaudinimas ir stresas. Liudytojo J. R., nuteistojo J. A. parodymai, taip pat 2018 m. spalio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (1 t. b. l. 16) fiksuota J. A. būklė įvykio vietoje (buvo šoko būsenos, dėl to išvežtas į ligoninę) nesudaro pagrindo pripažinti, kad J. A. tyčia siekė sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą ar, kaip teigiama skunde, atimti jai gyvybę. Nesant jokių pagrįstų abejonių dėl J. A. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį teisingumo, nėra pagrindo apklausti nukentėjusiosios minimus liudytojus, kurie, pasak nukentėjusiosios, gali patvirtinti jos manymą dėl J. A. tyčios sutrikdyti jos sveikatą ar atimti gyvybę.
Dėl BK 68 straipsnio.
20. Nukentėjusiosios teigimu, siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį, nuteistajam J. A. būtina skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Pirmosios instancijos teismas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės J. A. neskyrė. Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daryti priešingą, negu pirmosios instancijos teismas, išvadą dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo neturi pagrindo.
21. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė naują nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-401/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.
22. J. A. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Tačiau sprendžiant dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nagrinėjamu atveju reikšmę turi tai, kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus, J. A. eismo įvykio metu buvo blaivus, savo kaltę iš karto pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus užfiksuoti duomenys rodo, kad už KET pažeidimus J. A. nebaustas nei karto. Tai J. A., kaip vairuotoją, charakterizuoja teigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, kad teise vairuoti transporto priemones jis naudojasi atsakingai, o jo padaryta nusikalstama veika, susijusi su naudojimusi šia specialia teise, yra atsitiktinė. J. A. anksčiau neteistas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad už nusikaltimo padarymą J. A. yra paskirta bausmė – bauda, daro išvadą, kad teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra, bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be uždraudimo naudotis specialia teise. Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas J. A. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes keisti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti, o nukentėjusiosios B. K. apeliacinis skundas atmetamas.
24. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašo priteisti iš J. A. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad advokatei Brigitai Pauliukevičienei nukentėjusioji sumokėjo 300 Eur (2 t. b. l. 19). Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms, apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesą inicijavo nukentėjusioji. Nuteistasis J. A. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios B. K. prašymas priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nukentėjusiosios B. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.