Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Plungėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2011 m. birželio 21 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio pagrindais už veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. 2018 m. spalio 4 d., apie 12.45 val. Kaune, V. Krėvės pr. vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo V. Krėvės pr. namo Nr. 83 link gatvės važiuojamosios dalies, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdamas važiuoti ir važiuodamas į priekį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesuvaldęs automobilio užvažiavo ant šaligatvio, dėl to parbloškė ir sužalojo ten stovėjusią pėsčiąją B. K., tuo padarydamas jai sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

- alkotesterio Alcotest 6810 duomenimis, jog 2018 m. spalio 4 d., 13.01 val. J. A. blaivas, nustatyta 0.00 % promilių (b. l. 21).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas pranešime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste- TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 6 dalį atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Draudiko išmokamos maksimalios draudimo išmokos yra numatytos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. balandžio 11 d., įvykis atsitiko 2018 m. spalio 4 d., šios bylos kontekste yra aktualus minėtos 1 dalies 3 punktas, kuriame yra numatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. yra nustatyta 5.000.000 eurų draudimo suma dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal CK 6. 247 straipsnį yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Ši aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusioji B. K. gali reikalauti tik tokių nuostolių, kurie atsirado dėl J. A. veiksmų, atliktų 2018 m. spalio 4 d. eismo įvykio metu. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G128/2018 (02) konstatuota, kad B. K. eismo įvykio metu lūžo kairės čiurnos išorinės ir vidinės kulkšnis, kairio blauzdikaulio užpakalinis kraštas ir paniro kairys šokikaulis. B. K. jau nuo 2011 m. balandžio 28 d. neterminuotai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės išraše iš ligos istorijos Nr. S16-6317 yra nurodyta, kad B. K. nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. buvo gydoma ligoninėje dėl galvos skausmo, svaigimo, lygsvaros sutrikimo ir pykinimo. 2019 m. vasario 13 d. gydytojos neurologės L. Š. surašytame medicinos dokumente yra nurodyta, kad B. K. buvo daryta galvos smegenų KT Nr. 19-515 ir ja remiantis buvo konstatuoti amžiniai pakitimai. Šios aplinkybės pagrindžia, kad B. K. jau buvo anksčiau diagnozuoti sveikatos sutrikimai ir jai jau prieš eismo įvykį buvo reikalinga pagalba buityje. Civilinis atsakovas sumokėjo B. K. 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 475 Eur dėl turtinei žalai priskirtų išlaidų. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teigia, kad B. K. žala yra atlyginta visa apimtimi. Taip pat civilinis atsakovas pažymi, kad Kauno teritorinei ligonių kasai sumokėjo 3023,66 Eur (b. l. 108–109).

Kauno teritorinė ligonių kasa 2019 m. balandžio 17 d. raštu patvirtino, kad draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas 2019 m. sausio 25 d. visiškai atlygino 3023,66 eurų žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiosios B. K. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose (b. l. 123).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad J. A. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Įvykio metu kaltinamasis J. A. vairavo jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudimo sutartis eismo įvykio metu galiojo. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.

Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas nukentėjusiajai B. K. išmokėjo draudimo išmoką, kurią sudaro 475 eurų turtinė žala ir 2500 eurų neturtinė žala.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji draudiko išmokėtas sumas laiko nepakankamomis jai padarytai žalai atlyginti, todėl dėl įvykio reiškia 4500 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko, prašė jį mažinti. Civilinis atsakovas „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas nurodė, kad turtinę ir neturtinę žalą B. K. atlygino visa apimtimi.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjusiajai konstatuota kairės čiurnos šoninės ir vidinės kulkšnies lūžimas, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimas, kairio šokikaulio panirimas. Konstatuoti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 40), dėl kurio pastarajai neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio traumų gydymas sukėlė nukentėjusiajai nepatogumus, apribojo galimybę judėti, pasirūpinti savimi. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų jaučia nerimą dėl pilno iki įvykio buvusio sveikatos stovio atsistatymo.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat buvo atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Kaltinamasis yra senyvo amžiaus, pensininkas, nedirba. Bylos duomenimis nukentėjusiajai civilinis atsakovas draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas jau yra išmokėjusi 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės subsidiariai priteisti dar 4500 eurų neturtinės žalos.

Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 651,65 Eur (2250 Lt) iki 2 896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.). Tai reiškia, jog pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų buvo priteista 4344,30 Eur (15000 Lt) ar 4923,54 Eur (17000 Lt) neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013), tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 4000 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas – draudimo bendrovė yra išmokėjusi tik dalį (2500 Eur) maksimalios įstatymu nustatytos išmokos, susijusios su neturtinės žalos dydžiu, likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 1500 Eur, kuri neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios neturtinės žalos (5000 eurų) sumos, priteistina iš draudimo bendrovės.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, ji neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 24 MGL (1200 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 16 MGL (800 eurų) baudą.

Įpareigoti J. A. per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomosios priemonės J. A. neskirti.

Nukentėjusiosios-civilinės ieškovės B. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.