Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, netaikant užstato, M. Ž. perduodant G. Ž. atsakomybei. M. Ž. laiduotoja paskirta G. Ž. ir nustatytas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteista 1 965 Eur neturtinės žalos atlyginimo V. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir apeliantė) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalimi, kuria tenkintas civilinis ieškinys, ir prašo pakeisti šią nuosprendžio dalį atmetant civilinį ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.3. Pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinės žalos suma (5 000,00 Eur) neatitinka teismų praktikos ir iš esmės pažeidžia ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus. Pažymėtina, kad draudimo veiklai ypatingai svarbi galimybė protingai numatyti galimų žalų dydžius, nes pagal tai organizuojamas rizikos vertinimas, numatomas išmokėjimų rezervų sudarymas ir draudimo įmokų apskaičiavimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš civilinės atsakovės priteisti 1 965 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. B.. Civilinės atsakovės teigimu, draudimo bendrovė V. B. yra išmokėjusi 3 035 Eur (5 MMA) išmoką dėl neturtinės žalos, šios išmokos dydis ne tik atitinka aktualų teisinį reguliavimą, tačiau ir teismų praktiką, suformuotą analogiško pobūdžio bylose.

8. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

9. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 14 dalį neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius neturtinės žalos nustatymo kriterijus: žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), bet atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

11. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio trečiajam asmeniui sužalojus sveikatą draudžiamojo eismo įvykio metu, draudikas neturtinės žalos atlyginimo dydį apskaičiavo pagal 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas. Draudikas nurodė, kad remdamasis minėtų Rekomendacijų 4.2.2 punktu, nustatančiu, jog orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį (nuo 1 iki 3 mėnesių), yra iki 5 MMA, ir įvertinęs duomenis, susijusius su nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo mastu, priėmė sprendimą jam išmokėti 3 035 Eur (5 MMA) išmoką dėl neturtinės žalos, t. y. minėtose Rekomendacijose numatytą maksimalią išmoką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kai nedarbingumas trunka nuo 1 iki 3 mėn.

12. Teisėjų kolegija visų pirma pastebi, jog apeliantės nurodytas teisės aktas, kuriuo ji vadovavosi spręsdama dėl nukentėjusiajam išmokėtino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi nagrinėjamu atveju šios Rekomendacijos nelaikytinos vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Antra, toliau nutartyje nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laikotarpis, kuriuo, kaip vienu iš kriterijų apskaičiuodama mokėtiną išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo rėmėsi draudimo bendrovė, neapsiriboja apeliantės nurodytu 3 mėnesių laikotarpiu.

13. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

14. Bylos duomenimis, eismo įvykio metu V. B. buvo nustatyti galvos, nosies, krūtinės ląstos, pilvo sumušimai, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, juosmens 1 slankstelio kompresinis kūno lūžis. Nukentėjusysis buvo gydomas stacionare, vėliau išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 120). Pateiktas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojo M. P. išrašas patvirtina, kad 2021 m. gegužės 6 d. V. B. kreipėsi į gydymo įstaigą nurodydamas, jog patiria skausmus peties srityje. Gydytojui V. B. nurodė, jog peties skausmai tęsiasi jau pusmetį. Iš minėto išrašo matyti, kad atlikus tyrimus buvo nustatytas sausgyslės pakitimas – jos inercijoje matomas apie 0,4 cm pločio matmens plyšimas nuo artikulinio paviršiaus. Paskirtas medikamentinis gydymas ir rekomenduotas reabilitacinis gydymas, o būklei negerėjant rekomenduota spręsti dėl pakartotinės injekcijos arba sąn. operacijos planine tvarka (2 t., b. l. 148). Iš byloje pateikto civilinio ieškinio matyti, kad V. B. po eismo įvykio patyrė įvairių neigiamų išgyvenimų – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl patirtų sužalojimų negali vairuoti automobilio, o tai itin apsunkina galimybes lankyti gydytojo paskirtas reabilitacijos procedūras. Nukentėjusysis taip pat pabrėžė, jog dėl patiriamo kasdienio fizinio skausmo negali dirbti įprastų ūkio darbų ir prižiūrėti auginamų dekoratyvinių paukščių.

15. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. B. eismo įvykio metu buvo padarytas ne tik civilinės atsakovės pabrėžiamas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šis sveikatos sutrikdymas turi ir ilgalaikes pasekmes – V. B. praėjus pusei metų nuo eismo įvykio vis dar patiria fizinius skausmus ir, kaip minėta, neatmestina operacinio gydymo tikimybė, kuri neabejotinai nukentėjusiajam suteiks papildomų neigiamų išgyvenimų bei nesaugumo ir baimės jausmą. Todėl, kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti pakankama laikytina 3 035 Eur suma (5 MMA).

16. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, jog teismas, konstatuodamas, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis – 5000 Eur, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų, viena vertus, sprendžiant, ar atlygintina suma atitinka teisingumo principą, vertinama ir teismų praktika panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau, kita vertus, pabrėžtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-288/2014,3K-3-217-690/2018).Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius matyti, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 800 Eur iki 11 584 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-179/2009, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-149/2016 ir kt.). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau itin preciziškai išnagrinėjamos būtent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių būtų protinga, teisinga ir proporcinga. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011ir kt.).

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, mano, kad vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertinant visumą aplinkybių, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą V. B. patirtos neturtinės žalos dydį – iš viso 5 000 Eur – ir atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam V. B. jau yra išmokėjusi 3 035 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, papildomai priteisė nukentėjusiajam iš draudimo bendrovės 1 965 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas V. B. neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir, priešingai, nei teigia apeliantė, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nėra reikšmingai nutolęs nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.

19. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.