Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2020 m. gruodžio 21 d., apie 15:30 val., kelyje A13 Klaipėda - Liepoja, Palangos plente, 9,30 kilometre, Glaudėnų kaimo ribose, Klaipėdos rajone, M. Ž., vairuodamas lengvąjį automobilį „VW Touran“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, lenkdamas priekyje važiuojantį automobilį „Škoda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvažiavo į tos pačios krypties antrą eismo juostą bei grįždamas į pirmąją eismo juostą susidūrė su automobiliu „Škoda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. B., ir šio eismo įvykio metu V. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais M. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 136 p. 4 ir 5 d. ( prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis M. Ž. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikrai padarė kaltinime jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala susidaro dėl skirtumo, nes pirko naują automobilį, draudimas sumokėjo, tačiau pirko brangesnį automobilį, tai prašo, jog būtų padengtas skirtumas. Dėl neturtinės žalos paaiškino, jog buvo stuburo juosmens slankstelio lūžimas, porą mėnesių negalėjo judėti, vėliau darėsi magnetinį rezonansą, nes skaudėjo petys, nustatė, jog buvo dešinės rankos sausgyslių pusiau trūkimai, buvo moralinis smūgis, nes nesitikėjo, įvykis buvo prieš Kalėdas, Naujus metus. Nurodė, jog gali būti reikalinga operacija.

Iš 2020 m. gruodžio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad po eismo įvykio, V. B. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 17-18).

Iš 2020 m. gruodžio 21 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, 2021 m. sausio 8 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo, jų priedų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelyje A13 Klaipėda - Liepoja, Palangos plente, 9,30 kilometre, Glaudėnų kaimo ribose, Klaipėdos rajone. Automobilis „Skoda Superb“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), yra nuvažiavęs nuo kelio, dešinėje pusėje žiūrint Palangos miesto kryptimi ir stovi griovyje ant stogo. Apžiūros metu rastos ir paimtos automobilių dalių nuolaužos, detalės (1 t., b. l. 19-31, 46-54).

Iš 2020 m. gruodžio 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, apžiūros protokolo, nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Skoda Superb“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Deformuotas visas automobilio kėbulas, išdužę langų stiklai, žibintai (1 t., b. l. 32-39, 63-80).

Iš 2021 m. vasario 19 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad dalyvaujant ekspertui V. P., apžiūrėtas automobilis „VW Touran“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Matosi apgadintas automobilio dešinysis šonas. Apžiūros metu pateikta įvykio vietoje rasta ir paimta plastikinė detalės nuolauža yra atsidalijusi nuo automobilio „VW Touran“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galiniame dešiniajame sparne esančio degalų bako dangtelio apatinės dalies (2 t., b. l. 33-44).

Iš 2020 m. gruodžio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, daryti įvykio vietoje iš policijos „Body“ kamerų. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai kalbasi su M. Ž. ir kitais asmenimis, tikrina V. B. girtumą (1 t., b. l. 101-106).

Iš specialisto išvados Nr. G 106/2021 (03) nustatyta, kad V. B. nustatyti sužalojimai: galvos, nosies, krūtinės ląstos, pilvo sumušimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, juosmens pirmo slankstelio kūno kompresinis lūžis. Juosmens slankstelio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 120).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilis „VW Touran“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu (2020 m. gruodžio 21 d.) buvo registruotas G. Ž. vardu (2 t., b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo M. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nukentėjusysis V. B. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 6 874 Eur padarytą turtinę žalą, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 147-148) ir 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš M. Ž.. Turtinės žalos atlyginimą motyvavo tuo, jog turtinę žalą atsiradusią dėl nepataisomai sugadinto automobilio atlyginimo vertina 27 800 Eur, nes tiek kainavo jo naujas automobilis, už tokią kainą įsigijo kitą automobilį. Apdrausto automobilio draudikas Compensa draudimas - Kasko jam atlygino dalį patirtos žalos, t. y. atlygino 15 000 Eur turtinės žalos, sudaužytą automobilį pardavė už 2200 Eur, be to papildomai draudimo kompanija sumokėjo 398 Eur turtinės žalos kompensaciją. Neturtinės žalos atlyginimą motyvavo tuo, kad po stacionarinio gydymo ligoninėje, du mėnesius negalėjo savarankiškai apsitarnauti, judėti, reikėjo samdyti slaugytoją. Savijauta buvo labai bloga: skausmai virškinamajame trakte, spaudimas širdies plote, padidėjo kraujo spaudimas, prasidėjo aritmija ir hipertenzija. Iki šiol nuolat skauda nugarą, galvą, kojas, prasidėjo nemiga, papildomai pradėjo naudoti raminamuosius, skausmą mažinančius vaistus. Dėl patirtų sužalojimų iki šiol negali vairuoti automobilio, be patirto fizinio skausmo buvo padaryta didelė moralinė žala. Eismo įvykis įvyko prieš didžiąsias metų šventes - Šv. Kalėdas, per Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus, negalėjo bent minimaliai bendrauti su pačiais artimiausiais žmonėmis, nes buvo nustatytas lovos režimas. Yra dekoratyvinių paukščių augintojas, o po avarijos negalėjo ir dabar negali prižiūrėti savo augintinių. Dėl fizinio skausmo ir apriboto judėjimo negalėjo nusivalyti savo kieme sniego, tam reikėjo prašyti kitų žmonių pagalbos bei samdyti augintinių prižiūrėtoją. Šiuo metu savarankiškai vaikšto, tačiau negali nieko dirbti, o atėjus pavasariui negalės sode dirbti mėgstamų darbų. Jam buvo padaryta didelė fizinė ir moralinė žala. Draudimo kompanija jam atlygino 3 028 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Civilinis atsakovas – AB „Lietuvos draudimas“ išdėstė savo poziciją dėl ieškinio ir informavo, kad AB „Lietuvos draudimas“ V. B. išmokėjo 3 035 Eur neturtinės žalos, 398 Eur turtinės žalos už įvykio metu sugadintus daiktus, AB Compensa Vienna Insurance Group – 15089 Eur (dėl automobilio ŠKODA SUPERB sunaikinimo). Nurodė, kad išmokėta draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atitinka tiek nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus), tiek įvykio aplinkybes, tiek „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367), tiek ir teismų praktiką, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisinėti kokias nors papildomas sumas dėl neturtinės žalos. Išmokėta draudimo išmoka dėl daiktų sugadinimo yra apskaičiuota atsižvelgiant į civilinio ieškovo nurodytas daiktų įsigijimo kainas, pritaikius nusidėvėjimo normatyvus. Draudimo išmoka dėl automobilio ŠKODA SUPERB sunaikinimo išmokėta subrogacijos tvarka draudimo kompanijai AB Compensa Vienna Insurance Group, kuri civiliniam ieškovui pilnai atlygino nagrinėjamame eismo įvykyje padarytą žalą, susijusią su minėtu automobiliu. Eismo įvykyje padarytą žalą, susijusią su minėtu automobiliu apskaičiavo taip pat AB Compensa Vienna Insurance Group (AB „Lietuvos draudimas“ ekspertai ją patikrino ir pripažino tinkama). Kadangi minėtas automobilis eismo įvykyje buvo sunaikintas, todėl nuostolis buvo apskaičiuotas iš rinkos vertės atimant liekanų vertę. Skirtingai nei nurodė civilinis ieškovas savo ieškinyje minėto automobilio rinkos vertė eismo įvykio dieną buvo 16 930 Eur, o liekanų vertė (1 841 Eur) buvo nustatyta jų aukciono būdu, tokiu būdu nuostolis (ir išmoka) sudarė 15 089 Eur. Civilinis ieškovas ieškinyje teigia, kad už liekanas gavo 2 500 Eur – nors pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta 2200 Eur suma (1 t. b. l. 94), todėl sudėjus civilinio ieškovo gautą draudimo išmoką ir sumą, gautą už liekanas gaunasi netgi didesnė suma, nei buvo minėto automobilio rinkos kaina iki eismo įvykio.

Civilinis ieškovas V. B. ieškinį grindžia tuo, jog turtinė žala susidarė dėl skirtumo, nes pirko naują automobilį, brangesnį, ir pageidauja, jog būtų padengtas skirtumas. Šiuo atveju nustatyta, jog draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam V. B. eismo įvykio metu patirtą turtinę žalą atlygino visiškai, ir teismas sutinka su draudimo bendrovės argumentais, papildomai jų neatkartodamas, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį skausmą. Atsižvelgiant į ieškovo V. B. patirto sveikatos sutrikdymo mąstą, į patirtus išgyvenimus: dvasinį sukrėtimą, patirtą fizinį skausmą, gydymosi trukmę, pasekmes, taip pat įvertinus, kad žala buvo padaryta neatsargaus nusikaltimo pasėkoje, eismo įvykis, kurį padarė M. Ž. yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma kompensuotų nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kadangi draudimo bendrovė sumokėjo 3 035 Eur sumą, nukentėjusiajam papildomai iš draudimo bendrovės priteistina 1 965 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusysis V. B. prašė iš kaltinamojo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur advokato pagalbai apmokėti. Šis nukentėjusiojo prašymas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis), kadangi bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio niekas neginčijo ir neprašė sumažinti.

Kaltinamasis M. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 88-98). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę, turtinę ir dalį neturtinės žalos atlygino draudimas, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog M. Ž. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog M. Ž. vertas teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, M. Ž. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. M. Ž. laiduotoja skirtina sutuoktinė G. Ž., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už M. Ž. asmuo (2 t., b. l. 155-161).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. BK IX skyriuje numatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis tokios įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma, įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstamos veikos pagal jų rūšis, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus. Siekiant pataisyti nusikaltusį asmenį, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, M. Ž., atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – neatsargus nusikaltimas, nusikaltimo stadiją (baigtas), pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai, kaltės forma - neatsargi), baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, įmokos dydis nustatytinas minimalus.

BPK 103 straipsnio 5 ir 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Šioje byloje proceso išlaidos yra 50,34 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą (1 t., b. l. 87-88).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti padariusį nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato, M. Ž. perduodant G. Ž. atsakomybei.

M. Ž. laiduotoja paskirti G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus šešis mėnesius.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 1 965 Eur neturtinės žalos atlyginimo V. B..

Iš kaltinamojo M. Ž. priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų V. B..

Iš kaltinamojo M. Ž. priteisti 50,34 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities VPK naudai (mokėjimo paskirtyje nurodyti 2021 m. sausio 11 d. sąskaitą – faktūrą TOM1 Nr. 0003273).

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.