Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1

2021 m. kovo 16 d.

nedalyvaujant civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 86 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2) 2018 m. vasario 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 10 parų areštu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2017 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 10 mėnesių, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 86 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. K. atidėtas vieniems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 2019 m. kovo 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. K. 2020 m. spalio 30 d. apie 15.13 valandą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 28 punktų reikalavimus, tai yra, įvažiuodamas į sankryžą (duomenys neskelbtini) gatve degant žaliam šviesoforo signalui, ir sukdamas sankryžoje į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdamas sustoti ir praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį jis kerta, nesustojo ir nepraleido iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios A. M. ir dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną, tikslaus laiko neprisimena – apie pietus ar po pietų, sankryžoje prie „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo tėčiui, suko į kairę pusę. Pamatęs nukentėjusiąją, maždaug gatvės viduryje, pradėjo stabdyti, tačiau jau buvo vėlu. Atsitrenkęs į nukentėjusiąją, sustojo, išlipo, paklausė nukentėjusiosios, ką skauda. Nukentėjusioji, sėdėdama ant žemės, atsakė, kad skauda nugarą. Jis bandė skambinti greitajai, tačiau jam nepavyko. Tada savo telefoną padavė darbininkams, kurie greitąją ir iškvietė. Atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba, ši nukentėjusiąją išsivežė. Įvykio metu buvo blaivus. Paros metas buvo šviesus, nelijo, kelio danga nebuvo šlapia, tačiau sankryžoje vyko kelio darbai, buvo tvarkomi šaligatviai. Dėl įvykio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė iš karto po įvykio, dabar taip pat atsiprašo. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga nuvažiuoti pas močiutę, padėti mamai. Svarsto galimybę įsidarbinti, teisė vairuoti transporto priemones jam būtų reikalinga nuvykti į darbą, galbūt ir darbe. Sutinka, kad jam būtų paskirta arešto bausmė.

3. Nukentėjusioji A. M., apklausta dėl civilinio ieškinio, teisme parodė, jog mano, kad patyrė 23 000 Eur neturtinę žalą. Jai draudimo bendrovė išmokėjo 3 642 Eur neturtinės ir 11,08 Eur turtinės žalos. Prašo priteisti likusią neturtinės žalos sumą, turtinės žalos priteisti neprašo. Mano, kad jai padarytas sunkus sužalojimas, nes 4 mėnesius negali dirbti, kamuoja nuolatiniai skausmai, lankosi pas gydytojus. Jai buvo padarytas ne paprastas, o skeveldrinis lūžis, atlikta operacija, įstatytos plokštelės. Jeigu su plokštelėmis diskomfortas neišnyks, gali būti, kad jas reikės išimti. Dar neaišku, nes gydytojas sako, kad dar reikia laiko, tačiau gali būti, jog visam laikui liks neįgali. Dabar jai reikalinga vaikų pagalba buityje, pati nieko negali pasidaryti. Skauda nugarą, negali lankstytis, sėdėti gali tik iki pusės valandos, nes ilgiau pasėdėjus pradeda tirpti apatinė nugaros dalis. Nuo įvykio dar nebuvo grįžusi į darbą. Šiuo metu nedarbingumas yra suteiktas iki 2021 m. kovo 10 d., tačiau jis bus tęsiamas, nes jaučia stiprius skausmus. Nežino, ar su dabartine sveikata iš viso galės grįžti į darbą. Jos darbas susijęs su fiziniu krūviu – dirba dažymo kontroliere – tikrina, ar tinkamai nudažytos metalo detalės, kiekvieną detalę, kurios sveria iki 10 kg, turi pakelti, apžiūrėti. O po traumos jai yra apribotas fizinis krūvis – į vieną ranką gali paimti ne daugiau 2 kg, turi vengti staigių judesių, pasilenkimų. Kol kas klausimas dėl nedarbingumo lygio jai nustatymo nebuvo sprendžiamas, nes „Sodra“ leido tęsti nedarbingumą iki balandžio 22 d. Iki dabar kartais naktimis vartoja nuskausminamuosius. Iki įvykio su stuburu jokių problemų neturėjo. Iki įvykio turėjo migreną, kuri po įvykio dažniau pradėjo reikštis. Po to, kai 2020 m. gruodžio 4 d. ji buvo išleista iš sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“, daugiau jokia reabilitacija dėl karantino jai nebuvo taikoma. Reabilitacija jai paskirta tik nuo 2021 m. kovo 8 d., penkių dienų trukmės.

4. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes E. K. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

5. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

5.1. E. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. spalio 30 d. apie 15.10 val. jis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) g. Automobiliu važiavo vienas, buvo užsidegęs priekinius žibintus, prisisegęs saugos diržu. Privažiavus (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, jam degė raudonas šviesoforo signalas, todėl jis sustojo prie sankryžos trečioje eismo juostoje, nes sankryžoje jam reikėjo sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) g. Prie sankryžos eilėje jis stovėjo pirmas. Stovėdamas prie sankryžos jis nepastebėjo, ar stovi pėstieji, norintys eiti per gatvę. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, jis pradėjo važiuoti, jo greitis nebuvo didelis. Jis nepastebėjo, kad per pėsčiųjų perėją eina moteris, galbūt ją jam užstojo priekinis kairės pusės statramstis. Kai moterį pastebėjo, jis pradėjo stabdyti, tačiau sustoti nespėjo ir moterį kliudė, ji užkrito ant automobilio kapoto, o po to nukrito ant žemės. Jis sustojo, išlipo iš automobilio, nubėgęs prie moters paklausė, ką skauda. Tada skambino 112, tačiau jam pačiam nepavyko, todėl savo telefoną davė kelio darbininkams, kad jie paskambintų. Įvykio vietoje jis moters atsiprašė, kad nepastebėjo jos einančios. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir policijos pareigūnai. Iki jiems atvykstant jis automobilio nejudino – jis stovėjo ten, kur jį sustabdė iš karto po įvykio. Medikai moterį išvežė į ligoninę. Dėl to, kad einančios moters nepastebėjo, jis labai gailisi. Jo vairuotas automobilis draustas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, automobilis priklauso jo tėčiui A. K., jis automobilį ir buvo draudęs. Jis nedirba, nuolatinių pajamų negauna, gyvena pas tėvus, yra jų išlaikomas (b. l. 108, 118–121);

5.2. nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 30 d. ji iš darbo autobusu atvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“, o po to namo ėjo pėsčiomis, kadangi jai iki namų nėra tiesioginio autobuso, todėl ji visada eina pėsčia. Priėjus (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, jai užsidegė žalias šviesoforo signalas. Ji dar pažiūrėjo, ar nėra važiuojančių automobilių, jų nebuvo, ir ėjo per (duomenys neskelbtini) gatvę nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) g. Jai einant staiga buvo smūgis, ji nukrito. Ji nematė, iš kur atvažiavo automobilis, tik pajuto smūgį į nugarą. Automobilis turėjo atvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kadangi kitiems buvo raudonas šviesoforo signalas. Automobilis sustojo, iš jo išlipo vaikinas, jis paklausė, ar reikės greitosios. Kadangi ji negalėjo atsistoti, pasakė, kad reikės. Atvykę medikai ją išvežė į ligoninę, kur buvo padaryta stuburo operacija, jai buvo lūžęs kryžkaulis. Iš ligoninės ji buvo išvežta į reabilitaciją Palangoje. Automobilio vairuotojas jai neskambino, jie nebendravo. Mano, kad reikš civilinį ieškinį, nes nežino, ar dar galės grįžti į darbą. Papildomai nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jos telefonas, kurį reikės remontuoti (b. l. 30–32);

5.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini) g. sankryža, (duomenys neskelbtini), apžiūra, apžiūros metu fotografuota, sudaryti ir prie protokolo pridėti fotolentelė ir eismo įvykio planas (b. l. 9–19);

5.4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos aplinkybės, nustatytos atvykus į įvykio vietą (b. l. 22–24);

5.5. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus transporto priemonės apžiūrą, nustatytas automobilio sugadinimas – nulaužta automobilio variklio dangčio apdailos detalė (b. l. 25);

5.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. M. nustatyti sužalojimai: kompresinis krūtininio XII stuburo slankstelio lūžis ir kryžmeninio III stuburo slankstelio lūžis, t. y. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kompresinio krūtininio XII stuburo slankstelio lūžio (be nugaros smegenų pažeidimo) ir kryžmeninio III stuburo slankstelio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 43–44);

5.7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. G. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 15 d., paskambinus telefonu S. K., kuri 2020 m. spalio 30 d. iškvietė pagalbą eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. M., ši paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), į apklausą atvykti negali, o įvykio dieną važiavo pro (duomenys neskelbtini). S. K. nurodė, jog moteris, degant žaliam šviesoforo signalui, ramiai ėjo per pėsčiųjų perėją, o baltos spalvos automobilis einančios moters nepraleido ir ją kliudė. S. K. teigimu, balto automobilio vairuotojas važiavo vienas (b. l. 68–69).

6. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisminio nagrinėjimo metu. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog E. K., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 28 punktų reikalavimus, tai yra, įvažiuodamas į sankryžą (duomenys neskelbtini) gatve degant žaliam šviesoforo signalui, ir sukdamas sankryžoje į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdamas sustoti ir praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį jis kerta, nesustojo ir nepraleido iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios A. M., dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo E. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

7. Teismas, skirdamas E. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Kaltinamasis E. K. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis). Kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, baustas administracine tvarka, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas (b. l. 143–146), praeityje teistas du kartus, nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui (b. l. 125–135). Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, E. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgęs į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina arešto bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei bausmės vidurkis. Švelnesnė BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda kaltinamajam neskirtina, kadangi E. K. nedirba, turto ir nuolatinių pajamų neturi.

10. Kadangi baudžiamoji byla baigiama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

11. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju įvertinamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis (neatsargus nusikaltimas) ir tai, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), yra jauno, darbingo amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Pažymėtina, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, minėti tikslai būti pasiekti E. K. taikant mažesnį nei vidurkis – 4 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kurio metu kaltinamojo atžvilgiu taikytina intensyvi priežiūra (Lietuvos probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis). Kartu su arešto bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam paskirtinos pareigos – 1) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 2) visomis savaitės dienomis nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

12. Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013). Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.

13. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad E. K. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė pasekmes nukentėjusiajai. Tačiau eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo bei pastabumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo E. K. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, ji kaltinamajam atleido. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal lengviausią straipsnio dalį už tokios rūšies nusikaltimo padarymą, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus E. K. anksčiau nebaustas nei baudžiamąja nei administracine tvarka. Kaip rodo bylos medžiaga, teisė vairuoti transporto priemones kaltinamajam yra reikalinga kasdieninėje veikloje rūpinantis artimaisiais. Be to, kaltinamasis E. K. šiuo metu nedirba, ketina ieškotis darbo. Įvertinus šias aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, t. y. tai, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimas, konstatuotina, jog uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas, apsunkintų E. K. galimybes susirasti darbą, todėl jis netaikytinas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirba, jokių pajamų negauna, teismas sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skirti kaltinamajam taip pat netikslinga. Atsižvelgus į epidemiologinę situaciją valstybėje – dėl „Covid-19“ grėsmės taikomus asmenų judėjimo ir bendravimo apribojimus, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai taip pat būtų sunkiai įgyvendinama, galimai sukeltų didesnę grėsmę tiek kaltinamojo, tiek kitų visuomenės narių sveikatai, taigi būtų neproporcinga priemonė šiandieninėje situacijoje, todėl aptariama baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam E. K. taip pat neskirtina.

14. Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 20 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog, jos manymu, pagrįsta suma jos patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 23 000 Eur, todėl atsižvelgdama į draudimo bendrovės atlygintą 2 500 Eur sumą prašė iš draudimo bendrovės priteisti jai 20 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl eismo įvykio metu jai sukelto sunkaus sužalojimo ji nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. buvo gydyta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, buvo diagnozuotas krūtinės slankstelio lūžis, KT-Th12 slankstelio kompresinis skeveldrinis nestabilus lūžis, S3 linijinis lūžis be dislokacijos, kryžkaulio lūžis. Dėl patirtų sužalojimų jautė didelį skausmą, iškentė labai sunkų gydymo intervencijos ir gijimo procesą, kuris yra nepasibaigęs. Po eismo įvykio patyrė sudėtingą stuburo operaciją – atlikta užpakalinė spondiliozė, stuburas sutvirtintas metalo plokštelėmis, po operacijos nuolat lydėjo didžiuliai skausmai, turėjo 2 mėnesius nešioti korsetą, nesėdėti vieną mėnesį. Korsetą tebenešioja ir dabar, sėdėti negali daugiau kaip keletą minučių dėl didžiulio skausmo. Po operacijos sekė reabilitacija, kurios metu turėjo iš naujo išmokti sėdėti, sutvirtinti stuburo raumenis, kęsti toliau skausmus ir nepatogumus, nes skausmas dėl sužalojimo ir po operacijos buvo labai didelis ir be nuskausminamųjų neįmanoma gyventi, miegoti. Po gydymo ligoninėje buvo taikoma reabilitacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. Gydymo procesas vyksta ir dabar, jai tebeskauda, tenka nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus, ko anksčiau daryti niekada nereikėjo – buvo jauna ir sveika, jokių sveikatos problemų, problemų dėl stuburo neturėjo. Nurodo, kad visas gydymo ir reabilitacijos procesas gali trukti dar labai ilgą laiką, o šio įvykio pasekmes jaus visą gyvenimą ir visiškai sveika – tokia, kokia buvo iki įvykio, tikrai niekada nebebus. Dėl šio sužalojimo ji ilgą laiką gulėjo ligoninėje, po to buvo privalomas gulimas rėžimas, buvo artimųjų bei gydymo įstaigos darbuotojų priežiūroje, ji visiškai negalėjo savimi pasirūpinti, dėl to labai blogai jautėsi ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Iki šiol yra nedarbinga ir galimai dar ilgą laiką bus nedarbinga, neaišku, kada bus darbinga ir ką galės dirbti, kadangi anksčiau turėtame darbe reikia fizinės jėgos – dirbo prie metalo apdirbimo. Šie patirti išgyvenimai sukelia nusivylimą, gailestį sau, dvasinį skausmą. Be to, metams bėgant, šis jos patirtas sužalojimas įvykio metu atsilieps tik dar labiau. Dėl patirto kraupaus eismo įvykio ir šių su sveikatos sužalojimais susijusių jos išgyvenimų, nukentėjusiajai atsirado važiavimo bet kokia transporto priemone, ėjimo per gatvę baimė, nesaugumo jausmas. Dažnai sapnuoja naktimis panašius į eismo įvykį sapnus, dėl ko pabunda, sutrinka miegas. Turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos vaistams, žalą jau atlygino draudimas, todėl turtinės žalos priteisti neprašo (b. l. 45–49). Teisminio nagrinėjimo metu A. M. prašomą priteisti sumą sumažino iki 19 358 Eur, atsižvelgdama į tai, kad draudimo kompanija ADB „(duomenys neskelbtini)“ perdavus bylą į teismą atlygino jai dar 1 142 Eur neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos įgaliota atstovė pareikštą civilinį ieškinį palaikė, iš esmės atkartodamos civilinio ieškinio argumentus, papildė, kad nuo eismo įvykio iki šiol nukentėjusioji nebuvo grįžusi į darbą, jaučia stiprius skausmus, nerimauja, jog dėl fizinės veiklos apribojimų nukentėjusioji iš viso negalės grįžti į ankstesnį darbą, visam laikui liks neįgali (Nuosprendžio 3 punktas). Teismo posėdžio metu pateikė diagnostinio tyrimo aprašymą ir medicinos dokumentų išrašą iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (b. l. 208, 209).

15. Civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ su nukentėjusiosios ieškiniu nesutinka. Pateiktame atsiliepime į civilinį ieškinį nurodo, kad, įvertinus tai, kad įvykio metu nebuvo padaryta didelė turtinė žala, be to, ji jau yra atlyginta, eismo įvykis sukeltas dėl neatsargumo, nukentėjusiosios patirti sužalojimai neturės ilgalaikių sunkių pasekmių, atlyginta 3 642 Eur suma yra pagrįsta, adekvati sužalojimo mastui, yra netgi didesnė negu nesunkaus sužalojimo atveju nustatytas vidurkis, todėl reikalavimas atmestinas. Teigiama, jog teismų praktikoje asmenims, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 iki 2 896 Eur (išimtiniais atvejais ir daugiau), tad ieškovei draudiko išmokėta 3 642 Eur draudimo išmoka yra visiškai pakankama neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. 3 000 Eur ir išimtinais atvejais didesnės sumos (ar net mažesnės) neturtinei žalai atlyginti esant nesunkiam sveikatos sužalojimui buvo priteisiamos tik esant žymiai sunkesniems sužalojimams, kai pakenkti gyvybiškai svarbūs organai, tokie, kaip galva ir pan., kai gydymas truko ilgą laiką, kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo, laiko pasekmes. Nukentėjusioji nenurodė argumentų, kodėl jos situacija turėtų būti vertinama kaip išskirtinė ir sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje įprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Nurodoma, kad nustatydama neturtinės žalos dydį ADB „(duomenys neskelbtini)“ vertino teismų panašaus pobūdžio bylose ne kartą įvardytų kriterijų visumą, t. y. įvykio metu patirtos traumos (sužalojimų) pobūdį, jos sunkumą, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę, sužalojimų progresavimo tikimybę, liekamųjų reiškinių atsiradimą, patirtos traumos įtaką nukentėjusiojo trečiojo asmens gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeiminiam gyvenimui, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. ADB „(duomenys neskelbtini)“ įvertino tai, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, bei nenustatė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus. Pažymėta, kad draudiko išmokėta suma atitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintose eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodomus neturtinės žalos dydžius – esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis tęsiasi nuo 3 iki 6 mėnesių, neturtinės žalos dydis siekia iki 6 MMA (šiuo metu 1 MMA – 607 Eur. (b. l. 186–190).

16. ADB „(duomenys neskelbtini)“ raštai ir mokėjimo nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad draudikas nukentėjusiajai A. M. išmokėjo 3 653,08 Eur sumą (2021 m. sausio 4 d. – 2 511,08 Eur, 2021 m. vasario 24 d. – 1 142,00 Eur), iš kurių 11,08 Eur turtinei, likusi suma – 3 642,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 191–192, 203, 204, 212).

17. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvienu atveju būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastą. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

18. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y., kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių.

19. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu atsiradusių sužalojimų: kompresinio krūtininio XII stuburo slankstelio lūžio ir kryžmeninio III stuburo slankstelio lūžio. A. M. nustatytų kūno sužalojimų visuma kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kompresinio krūtininio XII stuburo slankstelio lūžio (be nugaros smegenų pažeidimo) ir kryžmeninio III stuburo slankstelio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusioji teigė, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsėsi ir tęsiasi toliau, t. y. juntamas skausmas, gyvenimo kokybė negrįžo į įprastą (Nuosprendžio 3, 14 punktai). Nukentėjusiosios įvardyti patirti nepatogumai teismui nekelia abejonių. Įvertinęs bylos duomenis, teismas pripažįsta, kad dėl neatsargių E. K. veiksmų vairuojant automobilį nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas, po eismo įvykio metu buvo patirtos traumos ir šie nukentėjusiosios patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

20. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų žalos turtui. Šis punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Kaip matyti iš byloje esančio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopijos, A. K. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudė 2020 m. balandžio 10 d., draudimas galioja nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. balandžio 10 d. (b. l. 195). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, neturtinę žalą asmeniui iki 5 000 000 Eur, atsiradusią dėl 2020 m. spalio 30 d. eismo įvykio, nukentėjusiajai privalo atlyginti draudimo įmonė.

21. Minėtoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertinti šie medicininiai duomenys: VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji buvo gydoma Neurochirurgijos skyriuje nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. Galutinė diagnozė: kompresinis krūtininio XII stuburo slankstelio lūžis ir kryžmeninio III stuburo slankstelio lūžis. Atvykus skundėsi juosmens skausmu, kojų tirpimu. Anamnezė: nukentėjo eismo įvykio metu kaip pėsčioji; skundėsi minėtais simptomais; KT-krūtininio XII stuburo slankstelio kompresinis skeveldrinis nestabilus lūžis, kryžmeninio III stuburo slankstelio linijinis lūžis be dislokacijos. Objektyvi būklė atvykus: sąmoninga, orientuota, GKS 15 balų, galūnių jėga simetriška, jutimai nesutrikę, priverstinė padėtis dėl skausmo (VAS 7–8 balai). Dubens KT tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (be intraveninio kontrastavimo) (2020 m. spalio 30 d.): kryžkaulio III slankstelio lūžimas; dešinėje kriaušinis raumuo mažesnio struktūriškumo, galimai dėl potrauminių pakitimų (vertinimas ribotas – tyrimas be intraveninio kontrastavimo). Stuburo juosmeninės dalies KT tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. spalio 30 d.): krūtininio XII stuburo slankstelio II laipsnio kompresinis lūžimas; nugaros kanalas nestenozuotas; tarpslankstelinės angos laisvos; paravertebriniai audiniai struktūriniai. Skubus galvos smegenų KT tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. spalio 30 d.): sub- ir supratentorialiai židininių galvos smegenų tankio pakitimų, būdingų ūmiai traumai, intrakranijinio pakraujavimo požymių nematyti; vidurio linijos struktūros nedislokuotos; skilvelių sistema normalaus pločio, nedeformuota; subarachnoidiniai konveksitaliniai tarpai, Silvijaus vagos, bazinės cisternos diferencijuojasi; apimtuose kaukolės skliauto ir pamato kauluose lūžių nematyti. Taikytas medikamentinis gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, „Zibor“. 2020 m. lapkričio 4 d. nuo 9 val. 45 min. iki 11 val. 20 min. operuota – atlikta krūtininių XI juosmeninio I stuburo slankstelių spondiliodezė (CD Horizon) chirurginės operacijos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)): bendrinėje nejautroje, pjūvis torakolumbalinėje srityje; skeletuoti raumenys abipus; rentgeno kontrolėje į krūtininio XI ir juosmeninio I stuburo slankstelių kūnus, transpedikuliariai įsukti 4 monoaksialiniai sraigtai (CD Horizon); sraigtai sujungti 2 strypais, kurie fiksuoti 4 fiksacinėmis veržlėmis; hemostazė; rentgenologiškai – fiksatorių padėtis gera; pjūvis užsiūtas; sterilus tvarstis. Pooperacinė diagnozė – kompresinis skeveldrinis krūtininio XII stuburo slankstelio lūžis. Būklė išrašant: pagerėjusi, skausmai regresuoja; pravestas pirmas reabilitacijos etapas; Barthel indeksas 70 balų; pacientė vaikšto su juosmens korsetu. Konsultuota reabilitologo, indikuotina reabilitacija 2 judėjimo atramos profilio. Rekomendacijos: korsetą dėvėti 2 mėn.; riboti fizinį krūvį 2–3 mėn.; nesėdėti 1 mėn.; gydomosios mankštos, masažai, vandens procedūros; nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo pagal reikalą; nakčiai rekomenduojama skirti „Lorafen“ arba „Diazepam“ (b. l. 43–44). Analogiški duomenys pateikti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizėje, pateiktoje prie nukentėjusiosios civilinio ieškinio (b. l. 48). UAB „(duomenys neskelbtini)“ epikrizėje iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. taikyta reabilitacijos programa. Reabilitacijos dėka pagerėjo bendra savijauta, judėjimo, apsitarnavimo funkcijos, padidėjo aktyvumas. Pagerėjo bendra fizinė būklė. Padidėjo fizinio krūvio tolerancija. Sugijo pooperacinė žaizda, išimti siūlai. Tolimesnis gydymas pas šeimos gydytoją pagal gyvenamąją vietą (b. l. 49). Iš nukentėjusiosios pateiktos diagnostinio tyrimo aprašymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad A. M. 2021 m. vasario 5 d. atlikta stuburo (kaklo, krūtininės, juosmeninės sr.) kompiuterinė tomografija. Pateikta išvada: Th11 slankstelio kūno kompresinis lūžimas be stuburo kanalo potrauminės stenozės požymių. Th7/Th8 tarpslankstelinio disko aukštyje paramedialiai kairėje lokalus smulkus disko pasigaubimas ar sindesmofitas (b. l. 207). 2021 m. vasario 12 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad TH funkcija ribota, skausminga ties TH-11, taikytas medikamentinis gydymas. Rekomenduojama: Nedirbti sunkaus fizinio darbo. Stuburą apkrauti ne daugiau 2 kg svoriu viena ranka. Indikuotina fizioterapines procedūros ir GFK (b. l. 209).

22. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 396 eurų iki 4 000 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010 (šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje sukant į dešinę per perėją partrenkta pėsčioji, iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista sumažinta 10 000 Lt (2 896,20 eurų) neturtinės žalos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 6 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2010 (per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją partrenkti ėję du pėstieji (vaikas ir tėvas), iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteista sumažinta 3 000 Lt (868,86 eurų) neturtinė žala; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010 (per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją partrenktas ėjęs pėsčiasis, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai: skeveldriniu dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteista 3 452,80 Lt (1 000 eurų) neturtinės žalos, o iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 6 547,20 Lt (1 896,20 eurų) neturtinės žalos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17/2011 (degant raudonam šviesoforo signalui, bet ties šviesoforu esant pritvirtintai į dešinę nukreiptai žaliai rodyklei, asmuo nedavė kelio į perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, įžengusiam pėsčiajam) iš civilinio atsakovo nukentėjusiajam priteista 3 452,80 Lt (1 000 eurų) neturtinės žalos, o iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 6 547,20 Lt (1 896,20 eurų) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-644/2012 (pėsčioji ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir buvo parblokšta, nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai: kairio šeivikaulio galvutės ir kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio lūžiai bei kairės plaštakos nykščio išnirimas. Nukentėjusioji buvo operuota – sujungti blauzdos kaulai, įdėta metalinė plokštelė, koja susiūta dešimčia siūlių, ji buvo įtverta gipso langete ir atstatytas nykščio išnirimas, įmobilizuojant jį be galimybės pajudinti bet kuria kryptimi, iš nuteistosios nukentėjusiajai priteista 1 368 Lt (396,20 eurų, draudimo bendrovė nukentėjusiajai buvo atlyginusi 8 632 Lt (2 500 eurų); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2013 (sankryžoje nuteistoji suko į kairę ir nepraleido į jos važiavimo krypties antrąją eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusios pėsčiosios, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajai priteista 6 500 Lt (1 882,53 eurų) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje (nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkta pėsčioji, nukentėjusiajai buvo stipriai sužalotas gyvybiškai svarbus organizmo centras – padarytas pakauškaulio lūžimas (atviras kaukolės lūžis), iš nuteistosios nukentėjusiajai priteista sumažinta 17 000 Lt (4 923,54 eurų) neturtinės žalos) ir kt.).

23. Atsižvelgtina ir į apygardų teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose: Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. apeliacinis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-535-245/2016 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, išteisintasis (vėliau nuteistasis) nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės perėjoje ėjusio pėsčiojo, nukentėjusysis patyrė sumušimus kaktos kairėje pusėje, viršugalvyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės sumušimą su kairės pusės VI šonkaulio lūžiu, odos nubrozdinimus abiejų blauzdų srityse, abiejų blauzdikaulių krumplių intrasąnarinius ir abiejų šeivikaulių lūžius, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteista 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo); Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-474-487/2016 (išvažiuodamas iš sankryžos į gatvę ir atsiradus kliūčiai, kurią jis galėjo pastebėti, t. y. į gatvės važiuojamąją dalį jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, degant raudonam šviesoforo signalui, nepastebėjo įžengusios ir link kitos gatvės pusės einančios pėsčiosios, nukentėjusiajai nustatyti stuburo krūtinės 12-o ir juosmens 1-o slankstelių lūžiai su tarpketerinio raiščio (tarp Th12 ir L1) plyšimu, kairės kojos šeivikaulio apatinio trečdalio (skeveldrinis) ir kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžiai su kairės pėdos panirimu ir kiti sužalojimai, nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ir nuteistojo subsidiariai priteista 2 000 eurų neturtinės žalos); Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 5 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017 (nepraleido ir partrenkė ties gatvių važiuojamųjų dalių sankirta esančia pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją, po eismo įvykio nukentėjusioji 6 mėnesius buvo gydoma ambulatoriškai, jai metams nustatytas netektas 10 procentų darbingumas, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji dėl kūno sužalojimų patyrė didesnį nei įprastinis profesinių galimybių praradimą, juto didesnį nerimą ir pergyvenimus dėl savo kaip šokėjos choreografės profesinės ateities, pajamų negavimo. Šios aplinkybės įvertintinos kaip kompensaciją didinantis kriterijus, nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 2 100 eurų (900 eurų buvo atlyginta) neturtinės žalos); Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 20 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-97-491/2018 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nesulėtino greičio, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai: kairės kūno pusės sumušimas, pasireiškęs kairio raktikaulio ir kairio klubakaulio skiauterės lūžiais, odos nubrozdinimais kairio peties, kairės alkūnės, kairio klubo srityse, poodinėmis kraujosruvomis kairio peties, juosmens kairės pusės, kairio klubo, kairės šlaunies srityse, nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 4 000 eurų neturtinės žalos); Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 2 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kliudė pėsčiąjį, kuriam padaryti kūno sužalojimai: muštinė galvos žaizda, odos nubrozdinimas dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžiai, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžiai, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžiai, nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 2 560 eurų neturtinės žalos (4 440 eurų buvo atlyginta)); Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 26 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-255-354/2020 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesulėtino greičio, lenkė automobilių koloną, pirmoje eismo juostoje sustojus kitai transporto priemonei, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai: kryžkaulio, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžiai, paliktas nepakeistas apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 7 000 eurų neturtinės žalos) ir kt. Taigi, teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

24. Šiuo atveju teismas įvertina nukentėjusiosios A. M.: patirtų sužalojimų pobūdį (nesunkus sveikatos sutrikdymas); ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytus nepatogumus (stuburo operacija, daugiau nei vieną mėnesį trukęs gydymasis gydymo įstaigose, draudimas sėdėti vieną mėnesį, būtinybė du mėnesius dėvėti korsetą, tęsiamas gydymas namuose, atlikta ir dar būtina taikyti reabilitacija, patirtas skausmas, judėjimo ir apsitarnavimo buityje galimybių sumažėjimas, beveik penkis mėnesius po traumos vis dar tęsiamas nedarbingumas, ribojama fizinė veikla ir kt.); galimus liekamuosius padarinius (dėl traumos sunkiau vaikšto, sėdint jaučia skausmus, negali ilgiau nei pusvalandį sėdėti, yra žymiai suprastėjusi jos gyvenimo kokybė); abejones dėl ateities (šiandieninėje situacijoje neaišku, kiek dar truks gydymas, ar bus reikalinga dar viena operacija, ar nukentėjusioji dėl ribojamo fizinio krūvio – leidžiama kelti iki 2 kg viena ranka, galės grįžti į ankstesnį darbą, ar nebus nustatytas neįgalumas); nukentėjusiosios amžių (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji A. M. patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, judėjimo galimybių sumažėjimą, nerimą dėl ateities, t. y. akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiosios A. M. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo žymiai pablogėjusi dėl skausmų, apribotų judėjimo galimybių, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji iki šiol jaučia jai padaryto sužalojimo pasekmes ir kad šie sužalojimai trukdo jai gyventi visavertį gyvenimą.

25. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų kaltinamojo E. K. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į kaltinamojo kaltės rūšį (dėl neatsargumo), kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo (savo kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino iš pat pradžių, gailėjosi dėl nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios), vairavo blaivus, eismo įvykis įvyko išimtinėje vietoje – gatvių sankryžoje esančioje pėsčiųjų perėjoje, dienos metu, esant sausai kelio dangai ir geram matomumui, kurioje nukentėjusioji turėjo jaustis saugi, nukentėjusioji savo veiksmais eismo įvykio nepaveikė. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad yra nedirbantis, žala padaryta neatsargiais E. K. veiksmais, sąmoningai nesiekiant sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nukentėjusiajai, į kitas anksčiau išdėstytas aplinkybes taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

26. Būtina pastebėti, kad sužalojimai, kurie buvo nustatyti A. M. (kompresinis krūtininio XII stuburo slankstelio lūžis ir kryžmeninio III stuburo slankstelio lūžis) sukėlė pavojų nukentėjusiosios gyvybei, kadangi buvo sužalotas nukentėjusiosios stuburas, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo pažeisti gyvybiškai svarbūs nugaros smegenų centrai, jai buvo taikytas sudėtingas operacinis gydymas – atlikta stuburo operacija (spondiliodezė – strypais sutvirtinti gretimi slanksteliai), kas paveikia nukentėjusiosios galimybę judėti dabar ir neabejotinai lems jos savijautą ateityje, todėl, teismo vertinimu, nukentėjusiosios patirti sužalojimai gali būti vertinami kaip artimi sunkiam sveikatos sutrikdymui. Todėl žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, priteisiamų analogiškose situacijose, tačiau neturtinės žalos dydis, kurį papildomai prašo priteisti nukentėjusioji (19 358 Eur), po to, kai draudimo kompanija jau išmokėjo A. M. 3 642 Eur neturtinei žalai atlyginti, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų ir yra per didelis. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

27. Šiuo atveju teismas, siekdamas išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, įvertindamas teismų praktiką panašaus pobūdžio ir sužalojimų bylose, mano, kad nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir išgyvenimus atitinka 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas (nukentėjusiajai ateityje gali pasireikšti eismo įvykio metu padarytų traumų liekamieji reiškiniai, netrumpą laiko tarpą gydėsi, gydymas / reabilitacija dar šiuo metu nėra baigta). Atkreiptinas dėmesys, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajai jau yra atlyginęs 3 642 Eur, todėl nukentėjusiajai likusi neatlyginta neturtinė žala yra 1 358 Eur, kuri priteistina iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“.

28. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš advokatės E. J.-Baranauskienės 2021 m. sausio 7 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 2 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. advokatei sumokėjo 850 Eur (b. l. 51, 210). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms (atstovauta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme), dera su orientaciniais, advokatams už faktinį teisinės pagalbos teikimą mokamais dydžiais, reglamentuotais Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiosios A. M. naudai.

29. Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

30. Daiktinis įrodymas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. K. ir 2020 m. spalio 30 d. nutarimu buvo grąžintas E. K. saugoti (b. l. 26–27, 105), paliktinas neribotai savininko nuosavybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant E. K. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas) ir būti gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

Išaiškinti E. K., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. Dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. Laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. Dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. Pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. Pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. Leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. Grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Nukentėjusiosios A. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 19 358 Eur eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai A. M. 1 358 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt aštuonis) eurus neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 110057869, buv. adr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti nukentėjusiosios patirtas atstovavimo 850 (aštuonis šimtus penkiasdešimt) eurų išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiosios A. M. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, E. K. panaikinti.

Daiktinį įrodymą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. K. ir 2020 m. spalio 30 d. nutarimu buvo grąžintas E. K. saugoti, palikti neribotai savininko nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.