Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus,

atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės L. B., jos gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Č. ir civilinio atsakovo E. I. SE, veikiančio per (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir perduota G. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios V. Č. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl 20500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai V. Č. 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apygardos teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Č. atstovas ir prokurorė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, o civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės L. B. bei jos gynėja prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, o civilinio atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Č., civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir civilinis atsakovas), apeliaciniai skundai atmestini.

6. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. Č. bei civilinis atsakovas apeliaciniais skundais nesutinka su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiais, nukentėjusioji prašo neturtinę žalą padidinti iki 20 000 Eur, o civilinis atsakovas – civilinį ieškinį atmesti, be to, nukentėjusioji prašo uždrausti L. B. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Dėl neturtinės žalos dydžio

7. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2008, 2K-89-139/2016). Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.

7.1. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. Č. pasinaudojo savo teise ir pareiškė civilinį ieškinį, prašydama subsidiariai priteisti jai iš civilinio atsakovo ir L. B. 25 000 Eur neturtinės žalos, apylinkės teisme šį reikalavimą sumažino iki 20 500 Eur, nes civilinis atsakovas atlygino 4500 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 16, 40–41). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, padarė išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau, nustatęs, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra sumokėjusi 4 500 Eur, įvertinęs nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį, tenkino civilinį ieškinį iš dalies ir sprendė, kad iš draudimo bendrovės nukentėjusiajai papildomai priteistina 2 500 Eur neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, priteisdamas nukentėjusiajai šią sumą neturtinei žalai atlyginti, sumažinęs pastarosios civiliniu ieškiniu prašomos atlyginti žalos dydį, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teismų praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose bei nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, pobūdį ir liekamuosius reiškinius.

7.2. Neabejotina, kad nukentėjusioji V. Č. dėl neatsargių L. B. veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų kryžkaulio, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžio, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžio, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžių (1 t., b. l. 43–44). Nukentėjusioji teigė, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsiasi ir toliau, tai yra dėl patirtų kūno sužalojimų jos gyvenimo kokybė buvo žymiai pablogėjusi dėl skausmų, apribotų judėjimo galimybių, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius, padarytų sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol ir tai trukdo jai gyventi visavertį gyvenimą, ji iki šiol negali sulenkti kairės kojos per kelio sąnarį, dėl šios priežasties ji yra priversta per savaitę po keletą kartų lankytis pas kineziterapeutą ir reabilitacija gali trukti iki vienerių metų, nuo pat to momento, kai baigėsi jos (nukentėjusiosios) gulimas režimas, ji negali atsitūpti, ilgesnį laiką pabuvus sėdimoje padėtyje dėl sąnario nejudrumo negali atsistoti be atramos, dėl to ji (nukentėjusioji) negali atlikti įprastos veiklos nei buityje, nei sportuoti bei gyventi aktyvų gyvenimą, dalyvauti fiziškai aktyvioje veikloje su kitais žmonėmis, gyvenimo kokybė negrįžo į įprastą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios įvardyti patirti ir patiriami negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

7.3. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio, konstatuotina, kad nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės dėl jos patirtų ir patiriamų iki šiol išgyvenimų, nepatogumų buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, į jas buvo atsižvelgta sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą. Skundžiamame nuosprendyje, priešingai nei teigia nukentėjusioji ir civilinis atsakovas, baudžiamosios bylos aplinkybės buvo išsamiai ir motyvuotai įvertintos bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste. Be to, atsižvelgiant į tai, kad, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jau atlygino 4 500 Eur, o apeliaciniu skundu jokių naujų aplinkybių nei nukentėjusioji, nei civilinis atsakovas nepateikė, kurios turėtų esminių duomenų dėl nukentėjusiajai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto ar esminės reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, konstatuotina, jog apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, adekvatus ir pakankamas nukentėjusios patirtai neturtinei žalai atlyginti.

7.4. Atsakant į civilinio atsakovo argumentas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, pažymėtina, jog šis teisės aktas yra tik rekomendacinio pobūdžio, iš esmės skirtas draudikams, o ne teismui, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, į šį teisės aktą gali atsižvelgti, tačiau priimant sprendimus dėl konkretaus neturtinės žalos dydžio nėra saistomi rekomendacijose nurodomais neturtinės žalos dydžiais. Vien tai, kad apylinkės teismo nustatytas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis viršija rekomendacijose nurodytus dydžius, nelaikytinas baudžiamojo proceso pažeidimu. Tuo pačiu atkreiptinas civilinio atsakovo dėmesys, jog pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neviršijo TPVCAPD numatytos maksimalios priteistinos sumos, skirtos atlyginti neturtinei žalai dėl eismo įvykio iš draudiko, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, netinkamai vadovavosi įstatymais.

7.5. Nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo apeliaciniuose skunduose yra teigiama, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, nukrypo nuo teismų praktikoje nurodomų priteistinos žalos dydžių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

7.5.1. Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

7.5.2. Civilinis atsakovas skunde nurodo apylinkės teismų sprendimus, kaip neva turinčius precedento galią nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad šiuo atveju apygardos teismas, kaip aukštesnės instancijos teismas, nėra saistomas žemesnės instancijos teismų sprendimų, t. y. nustatytų neturtinės žalos dydžių, todėl civilinio atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinio atsakovo nurodomas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendis Nr. 1-5-836/2017 šiuo atveju apskritai neaktualus, kadangi minimoje byloje nukentėjo automobilio keleiviai, o ne pėsčiasis, be to, byloje nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai siekė 6500 Eur. Pastebėtina ir tai, kad kitoje civilinio atsakovo nurodomoje byloje (Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendis byloje Nr. 1-2290-720-2019) situacija iš tiesų panaši į nagrinėjamą, tačiau minimoje byloje nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis taip pat viršijo civilinio atsakovo nurodomą 4500 Eur dydį, kas vėl gi rodo civilinio atsakovo skundo nepagrįstumą.

7.5.3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė teigia, kad apylinkės teismas privalėjo vadovautis kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 nurodyto priteistos neturtinės žalos dydžio, kadangi, nukentėjusiosios vertinimu, šį byla turi precedento galią. Apygardos teismas pažymi, jog minimos kasacinės bylos atveju situacija buvo tik iš dalies panaši, tačiau ne analogiška, kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjusioji V. Č. patyrė įvarius kaulų lūžius, tačiau galvos smegenų sukrėtimo, kaip kad nurodyta kasacinėje nutartyje, nepatyrė, todėl jau vien dėl šios priežasties nukentėjusiajai V. Č. negali būti priteisiama analogiška suma, kaip ir jos nurodomos kasacinės bylos atveju. Be to, apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo jai priteistinos neturtinės žalos dydį padidinti iki 20 000 Eur, nors pačios apeliantės minimoje kasacinėje nutartyje pasisakyta tik apie 40 000 Lt, t. y. kiek daugiau nei 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą. Apeliantė skunde nenurodo, kokios aplinkybės sudarytų pagrindą žymiai nukrypti nuo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 nurodomo neturtinės žalos dydžio, tokių aplinkybių, įvertinus visus bylos duomenis, nukentėjusiosios pateiktus medicininius dokumentus ir jos paaiškinimus apie patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nukentėjo vienas pėsčiasis, o bylos Nr. 2K-68/2008 atveju – du. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios minima kasacinė nutartis negali būti pagrindu (precedentu) padidinti jai priteistinos neturtinės žalos dydį.

7.5.4. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-331-976/2018). Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, tai yra kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

7.5.5. Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015 – nustatyta 2027,34 Eur (7000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyti kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai), Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontrakrūra), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2018 – nustatyta 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos III, IV delnikaulių lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015 – nustatyta 3475 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai), Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018 – nustatyta 3400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai, ji buvo operuota, po operacijos praėjus dviem mėnesiams vis dar buvo laikinai nedarbinga bei turėjo riboti fizinį krūvį, po atliktos operacijos yra likę randai, kurių savaiminis užgijimas nėra galimas ir reikalingas gydymas lazeriu), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016 – nustatyta 6800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020 – nustatyta 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyta muštinė galvos žaizda, odos nubrozdinimas dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžiai, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžiai, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžiai), Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-325-744/2019 – nustatyta 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyta dešinio šlaunikaulio lūžis, kairės plaštakos I piršto lūžis, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžiai, žaizda kairės rankos I piršte, odos nubrozdinimai kairėje kojoje)).

7.5.6. Kaip ir minėta, šioje byloje nukentėjusiajai V. Č. dėl kryžkaulio, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžio, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžio, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), buvo priteista 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti (draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau buvo atlyginusi 4500 Eur). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. Č., priešingai nei mano pati nukentėjusioji ir civilinis atsakovas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kai nukentėjusysis patiria daugybinius kaulų lūžius, ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrins protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 7000 Eur (4500 Eur atlyginta draudimo ir 2500 Eur priteista papildomai) neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir proporcingas, laikytinas teisinga kompensacija už nukentėjusiosios patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Atsižvelgus į šias aplinkybes nėra pagrindo nei didinti, nei mažinti pirmosios instancijos teismo tinkamai ir pagrįstai nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

7.6. Nukentėjusioji V. Č. savo patirtos neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą civiliniame ieškinyje (1 t. b. l. 55) ir apeliaciniame skunde grindžia tuo, kad dėl patirtų sužalojimų jos gyvenimo kokybė buvo žymiai pablogėjusi dėl skausmų, apribotų judėjimo galimybių, gydymo procedūrų, padarytų sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol ir tai trukdo jai gyventi visavertį gyvenimą, ji iki šiol negali sulenkti kairės kojos per kelio sąnarį, dėl šios priežasties ji yra priversta per savaitę po keletą kartų lankytis pas kineziterapeutą ir reabilitacija gali trukti iki vienerių metų, nuo pat to momento, kai baigėsi jos (nukentėjusiosios) gulimas režimas, ji negali atsitūpti, ilgesnį laiką pabuvus sėdimoje padėtyje dėl sąnario nejudrumo negali atsistoti be atramos, dėl to ji (nukentėjusioji) negali atlikti įprastos veiklos nei buityje, nei sportuoti bei gyventi aktyvų gyvenimą, dalyvauti fiziškai aktyvioje veikloje su kitais žmonėmis, gyvenimo kokybė negrįžo į įprastą. Be to, nukentėjusioji teigia, kad jos patirti sužalojimai artimi sužalojimams, kurie pripažįstami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės nukentėjusiajai sukėlė dvasines kančias, nepatogumus, tačiau pirmosios instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą išsprendė, kaip jau aptarta anksčiau, tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Konstatuoti, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per mažas nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

7.7. Civilinis atsakovas skunde prašydamas atmesti nukentėjusiosios ieškinį ir manydamas, jog nukentėjusiajai jau draudimo sumokėta 4500 Eur dydžio suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti, nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios neatsargų elgesį ir padarytus pažeidimus einant per pėsčiųjų perėją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie civilinio atsakovo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių bei reikalavimų eismo dalyviams, numatytų kelių eismo taisyklėse. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų įvykio metu buvusį nukentėjusiosios elgesį vertinti kaip neatsargų ar pažeidžiantį kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atkreiptinas civilinio atsakovo dėmesys, jog teisme apklausta nukentėjusioji V. Č. nurodė, kad per pėsčiųjų perėją pradėjo eiti tuomet, kai įsitikino, jog ją praleidžia sustojęs autobusiukas, ten yra vienos eismo juostos kelias (2 t., b. l. 40– 41). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, jog važiuodamas pamatė dešinėje pusėje prie pėsčiųjų perėjos stovinčią moterį, todėl sustojo ją praleisti, moteris žengė į pėsčiųjų perėją, tada per veidrodėlį pamatė antra juosta važiuojantį ir lenkiantį automobilį, lenkiantis automobilis moters nepastebėjo ir ją partrenkė (1 t., b. l. 76–77). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismas eismo įvykio vietoje vyksta dvejomis skirtingų krypčių eismo juostomis (dvipusio eismo kelias iš dviejų eismo juostų), eismo juostas skiria ištisinė juosta, L. B. automobilis sustojęs už pėsčiųjų perėjos kirtęs ištisinę juostą (1 t., b. l. 10–18). Taigi, nurodyti bylos duomenys akivaizdžiai rodo, kad nukentėjusioji į pėsčiųjų perėją įžengė tik įsitikinusi, jog tai daryti saugu, jokių kelių eismo taisyklių reikalavimų V. Č. nepažeidė. Pastaroji turėjo pagrįstą lūkestį, kad kirsti kelią yra saugu, nes pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus joks vairuotojas, įskaitant ir L. B., negali atlikti lenkimo manevro prieš pėsčiųjų perėją ir joje, taip pat negali kirsti ištisinės eismo juostos, be to, pėsčiasis negali tikėtis, jog eismui vykstant viena eismo juosta ir kertant kelią pėsčiųjų perėjoje, jam gali atsirasti kliūtis iš kairės pusės priešingoje eismo juostoje, t. y. jog kitas vairuotojas važiuos prieš nustatytą eismo tvarką Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė tik L. B., o ne nukentėjusioji V. Č., pagrindo mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį nėra.

7.8. Dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nukentėjusiosios ieškininiai reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priešingai nei nurodoma nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo apeliaciniuose skunduose, V. Č. apylinkės teismo iš draudimo bendrovės priteistas 2 500 eurų neturtinės žalos dydis, įvertinus jau atlygintą 4 500 Eur sumą, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nėra nei aiškiai per mažas, nei per didelis ir neatitinkantis byloje objektyviai nustatytų aplinkybių, todėl pagrindo tenkinti nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus dėl skundžiame nuosprendyje nustatyto nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžio nėra.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones

8. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2006). Be to, vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2011). Pažymėtina ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis, nuosprendis, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Be to, įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones, jų skaičių bei dydį arba apskritai tokių priemonių neskirti. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

8.1. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju L. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įvykdė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, formalus pagrindas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo priemonę L. B. yra. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, vien formalaus pagrindo taikyti L. B. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę nepakanka, nes atsižvelgiat į byloje esamų aplinkybių visumą, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė, prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui ir iš esmės reikštų tik L. B. nubaudimą, nors pastaroji yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. tuo pačiu ir nuo bausmės.

8.2. Pritartina apeliantės V. Č. argumentams, kad L. B. iš tiesų pažeidė daug KET reikalavimų, kas ir nulėmė eismo įvykio kilimą, kurio metu buvo sužalota V. Č.. Vis dėlto, sprendžiant dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo negalima itin sureikšminti vien tik pažeistų taisyklių kiekį, visiškai neatsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamos, individualizuotos baudžiamojo poveikio priemonės parinkimui, kaip tai teisingai padarė apylinkės teismas. Pastebėtina, kad L. B. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vien jau tai rodo daug mažesnį asmens pavojingumą, bei parodo išreikštą teismo pasitikėjimą asmeniu, kad pastarasis daugiau nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl ir pagrindo apriboti L. B. galimybę vairuoti kelių transporto priemones, manant, kad ji daugiau nenusikals, nėra. Be to, apylinkės teismo sprendimo atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės neišreiškė ir pati nukentėjusioji, kas taip pat rodo, kad net ir nukentėjusioji mano, kad L. B. daugiau nenusikals, todėl nukentėjusiosios prašymas uždrausti L. B. 1 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, laikytinas neproporcingu.

8.3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, skyrimo, termino nustatymo, visų pirma yra vertinamos tokios pačios aplinkybės, kaip ir skiriant bausmę, t. y. aplinkybės, nurodytos BK 54 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad L. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalto būdama neteista (1 t., b. l. 152), per paskutinius 5 metus tik du kartus bausta administracine tvarka už leistino greičio viršijimą ir važiavimą neužsisegus saugos diržų, administracinius nurodymus yra įvykdžiusi (1 t., b. l. 161– 162), yra dirbanti, našlė, teisę vairuoti kelių transporto priemones turi nuo 1999 metų (1 t., b. l. 154, 157, 160), apylinkės teismas pagrįstai nustatė L. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, nurodytos aplinkybės itin teigiamai apibūdina L. B. ir rodo mažą jos pavojingumą. Pastebėtina ir tai, kad L. B. eismo įvykį, kurio metu nukentėjo V. Č., padarė 2020 m. vasario 17 d. Duomenų, kad po šio įvykio L. B. būtų padariusiu naujų KET pažeidimų, naujų nusikalstamų veikų, nėra, kas vėlgi rodo, jog L. B. pavojingumas yra itin mažas. Po įvykio praėjus daugiau nei 9 mėnesiams, kai naujų pažeidimų L. B. nepadarė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašomos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas L. B. šiuo atveju nebeatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Pastebėtina ir tai, kad siekiant užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją, L. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri, apygardos teismo nuomone, šiuo atveju yra pakankama.

8.4. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas L. B. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų ir proporcingumo principo reikalavimų, todėl skundžiamą nuosprendį keisti nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

9. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos apeliacinio proceso metu išlaidų suma sudaro 135 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos proceso išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kaltinamo, įtariamo, nuteisto asmens, o šiuo atveju L. B. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, proceso išlaidos iš L. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Č. ir civilinio atsakovo E. I. SE, veikiančio per (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti.