Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje..

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2015 m. balandžio 25 d. apie 15 val., kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 29 km., vairuodama L. A. priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 140.1 punktuose ir Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytus reikalavimus, tai yra būdama eismo dalyviu ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), esant draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“ (KET 140.1 p.), ir esant draudžiama kirsti siaurą ištisinę liniją, važiuodama pagrindiniu keliu pažeidė kelio horizontalaus ženklinimo „Siaura ištisinė linija“(KET 3 priedo 1.1 p.) reikalavimus, kirto ištisinę liniją, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sankryžoje iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią kairėje sukusį Ž. K. vairuojamą automobilį „GAZ 21“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „GAZ 21“ keleiviams L. Š. nežymiai sutrikdė sveikatą, o R. U. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamosios padaryti KET taisyklių reikalavimų pažeidimai (draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“ (KET 140.1 p.), ir esant draudžiama kirsti siaurą ištisinę liniją, važiuodama pagrindiniu keliu pažeidė kelio horizontalaus ženklinimo „Siaura ištisinė linija“(KET 3 priedo 1.1 p.) reikalavimus, kirto ištisinę liniją, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sankryžoje iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią kairėje sukusį Ž. K. vairuojamą automobilį „GAZ 21“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – eismo įvykiu, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. U. (Š.) buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o L. Š. nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamosios kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 281 str. 1 d.

Dėl BK 40 str. taikymo.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kalta pilnai prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji padarė vieną neatsargų nusikaltimą, neteista, ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t. b. l. 82), administracine tvarka nebausta (1 t., b.l. 81), dirba, darbdavio charakterizuojama teigimai (1 t., b. l. 83, 86), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, atlygino dalį 1500 eurų neturtinės žalos, laiduotoja A. P. sutinka laiduoti už kaltinamąją, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį perduodant ją pagal laidavimą A. P. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti A. P. kaip laiduotoja, nes ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, charakterizuojama darbdavio teigiamai. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamoji pažeidė kelių eismo taisykles, būdama blaivi, dirba, todėl kaltinamajai netaikytinos jokios baudžiamojo poveikio priemonės: teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pats laidavimo institutas sukelia tam tikras pasekmes ir apribojimus, numato sąlygas, kurioms esant laidavimas nustoja galioti, - vien jau tuo bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyti bausmės skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai. Tokią išvadą teismas daro, vadovaudamasis aukštesniųjų teismų praktika analogiškose bylose (LAT Nr. 2K-427/2011, 2K-20/2011, ŠAT Nr.1A-73-519-2014).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas nukentėjusiosios R. Š. (U.) civilinis ieškinys 1517,95 eurų turtinei ir 15000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t. b.l. 129-134). Nukentėjusiosios atstovas neturtinės žalos dydį sumažino iki 12 000 eurų, kadangi nukentėjusiajai jau atlyginta 3000 eurų neturtinės žalos, o civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė, nes ją atlygino draudimo kompanija, todėl jis šioje dalyje nenagrinėtinas (2 t. b.l. 184).

Prašymas dėl neturtinės žalos motyvuojamas tuo, kad nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, eismo įvykis pakeitė jos gyvenimą, kasdienybę, net pasaulėžiūrą ir mąstyseną. Patyrė didelį skausmą, išgąstį, rankos, kojos buvo nubrozdintos, persikreipusios, nes įvykio metu iškrito iš automobilio ant asfalto. Dėl negalėjimo sėdėti, judinti kojų ir dubens išgyveno didelę baimę dėl artėjančios operacijos. Po operacijos negalėjo judėti, sunku buvo kalbėti, svaigo galva, pykino, dvi savaites praleido ligoninėje, nuo gulėjimo ir nejudėjimo ant kulnų susiformavo mėlynės, pragulos, kurias nuolat skaudėdavo, mausdavo, perštėdavo. Kadangi serga cukriniu diabetu, po traumos cukrus tapo nebevaldomas, teko didinti ekstremaliais kiekiais vaistus. Sutriko žarnyno veikla, lūžių skausmas nuolatos buvo malšinamas medikamentais. Patyrė ir didžiulius psichologinius lūžius, buvo sunku suvokti, kad koja niekada nebus tokia kaip buvo, kad jaus prie kojos pritvirtintą metalą, ant kojos esantis didelis pjūvis, randas. Atsirado paniška baimė mašinoms. Suplanuotas 3-4 mėnesių lovos režimas, užsitęsė ilgiau. Prarasta galimybė judėti atėmė visus planus, organizuotus renginius ir veiklas, antrame kurse turėjo imti akademines atostogas. Sportas buvo jos gyvenimo dalis, tačiau neaišku ar galės taip pat bėgioti, kilnoti svarmenis ir kt. Kasdiena juto kaip krenta savivertė, dėl negalėjimo judėti, sudarkytos išvaizdos, skausmų, mažo tobulėjimo, atsiribojimo nuo pamiltos kasdienybės, žlugusių planų. Iki šiol bijo mašinų, važiavimo, jaučia skausmus, raudonuoja randas, kojų kulnai iki galo nesugijo, jaučia galvos svaigimą, jaučiasi menkavertė, išsigandusi, sunkiai kovojanti su baimėmis, netekusi savo gyvenimo prasmės, veiklų mergina. Atsiradusios pasekmės turi būti įvertintos ir ateities požiūriu.

Civilinio atsakovo „Ergo“ draudimo bendrovės atstovas advokatas D. B. paaiškino, kad kaltinamosios eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė buvo apdrausta pas atsakovą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas reguliavo šią žalą ir išmokėjo išmoką už sugadintą automobilį „GAZ-21“, įvertinę jį 4771,45 Eur. Nukentėjusiajai išmokėtos išmokos už gydymo išlaidas, už išlaidas kurui, už taksi paslaugas, keliones visuomeniniu transportu, drabužius ir neturtinė žala. Nukentėjusioji buvo paprašyta pateikti sugadintus daiktus, tai mobilaus ryšio telefoną, fotoaparatą apžiūrai bei šių daiktų įsigijimo dokumentus, bet šie daiktai, nebuvo pateikti. Draudimo bendrovė nukentėjusiajai yra išmokėjusi 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymą, 11 str. yra apibrėžiamos draudimo sumos ir numatyta, kad draudiko atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo vieno eismo įvykio atveju yra 5000 Eur. Šiai dienai iš tos sumos yra išmokėta 1500 Eur, dar yra nepanaudota 3500 Eur. Jeigu teismas tenkins ieškinį 3500 Eur ribose dėl neturtinės žalos atlyginimo, tai turi būti tenkinta iš draudimo bendrovės, kadangi yra dar toks nepanaudotas likutis neturtinei žalai atlyginti. Jei bus nustatyta, kad neturtinė žala didesnė, tai kaip įstatymas ir numato, žalą padaręs asmuo turi tą žalą atlyginti. Teismui buvo pateiktas pranešimas apie išmoką, nurodant, kad kai kurios pozicijos gydymo išlaidų pagal pateiktus kvitus, čekius, buvo išminusuotos kaip nesusijusios su traumos pasekmių gydymu. Visos kitos išlaidos, kurios buvo pateiktos, pagrįstos, susijusios su traumos gydymu eismo įvykio, yra kompensuotos. Jei bus patvirtintas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, tai bus mokama papildoma išmoka. Mano, kad už sunkų sveikatos sutrikdymą mokama ir visa 5000 Eur suma, tai likę dar 3500 Eur.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir susiformavusią teismų praktiką. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies. Ekspertizės aktas patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryti šie kūno sužalojimai: kryžkaulio kairės pusės išilginis lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, kairio sėdynkaulio šiurkštumos atskilimas, gaktinės sąvaržos prasiskyrimas I laipsnio, dešinio šlaunikaulio kūno uždaras skeveldrinis lūžis. Po patirtų kūno sužalojimų R. U. komisijos apžiūros dieną nustatyti šie išlikę potrauminiai padariniai: dešinio klubo sąnario kontraktūra I-o laipsnio, dešinės šlaunies raumenų atrofija, vienu centimetru trumpesnė dešinė koja, pooperacinis dešinės šlaunies odos randas (2 t. b.l.109-118). Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, buvo operuota ir gydyta ligoninėje. Visgi nepaisant nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, iš byloje esančių objektyvių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai teko kęsti didelį skausmą, taikytos skausmingos procedūros, dėl dešinio šlaunikaulio lūžio LSMUL VšĮ Kauno klinikose buvo atlikta dešinio šlaunikaulio osteosintezė, dėl dubens kaulų lūžių skirtas konservatyvus gydymas - gulimas režimas tęstas iki 2016-01-06, apribota galimybė tęsti stidijas, dalyvauti įvairiose veiklose, projektuose gan ilgą laiką, nes patirti skeleto kaulų lūžiai gyja ilgai. 2016-01-27 rekomenduotos aktyvios kineziterapinės reabilitacinės procedūros. Duomenų, kad R. U. nesilaikytų jei paskirto gydymo režimo pateiktuose medicinos dokumentuose nefiksuota. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų likusių padarinių nukentėjusioji prarado 15 procentų bendro darbingumo. R. U. pooperacinis odos randas dešinėje šlaunyje savaime neišnyks. Jis negali būti išgydytas taikant terapines-kosmetines priemones bei nebus panaikintas rekonstrukcinės plastinės operacijos metu. Vertinant civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų poveikio nukentėjusiosios emocinei psichinei būklei, negalima atmesti to, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai teko kęsti skausmus, patirti nepatogumus, skausmingas procedūras, baimę dėl negalėjimo judėti ir t.t. turėjo tiesioginį poveikį jos psichinei emocinei būklei. Nepaneigtina, jog eismo įvykio metu patirtas sveikatos sutrikdymas prisidėjo prie to, jog nukentėjusiajai buvo gan ilgą laiką paskirtas gulimas režimas, kineziterapinės reabilitacinės procedūros, ji ilgą laiką neturi visaverčio gyvenimo. Tokią jos būklę sąlygojo eismo įvykis, dėl kurio ji nėra kalta. Šis įvykis sąlygojo gyvenimo pokyčius: nukentėjusioji turėjo padaryti studijose pertrauką, negalėjo siekti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Akivaizdu, jog ji yra jauno amžiaus ir patirtas sveikatos sutrikdymo mastas ir jo pasekmės jai sužlugdė savalaikius ateities planus. Tokios aplinkybės sprendžiant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos klausimą yra reikšmingos ir vertintinos nukentėjusiosios naudai. Pažymėtina, jog sprendžiant neturtinę žalą, be kita ko, atsižvelgtina ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama blaivi, turėdama teisę vairuoti, automobilis tvarkingas, apdraustas, kaltinamosios materialinė padėtis sunki), taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Civilinės atsakomybės atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija). Tai reiškia, jog dėl šios įstatymo nustatytos nuostolių dalies (neturtinės žalos asmeniui) draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką. Civilinis atsakovas „Ergo Insurance“ išmokėjo nukentėjusiajai 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat kaltinamoji atlygino nukentėjusiajai 1500 eurų neturtinės žalos.

Teismas mano, kad šiuo atveju dėl tam tikrų aukščiau paminėtų faktinių ypatumų yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą ir daro išvadą, kas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis yra 6500 Eur. 3000 eurų neturtinės žalos nukentėjusiajai jau yra atlyginta. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance“ be jau išmokėtos sumos dar 3500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Būtent dėl užsitęsusio gydymo, kuris apima ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą, prie kurios pablogėjimo prisidėjo eismo įvykio sukelti sužalojimai, dėl prarasto 15 procentų bendro darbingumo, likusio rando ant kojos, apsunkintų judėjimo, sportavimo galimybių, būtinumo ateityje vartoti medikamentus, kas rodo, jog sužalojimo pasekmės ir šiai dienai yra išlikusios, laikytina esant tikslinga padidinti nukentėjusiajai jau išmokėtą sumą neturtinei žalai atlyginti iki teismo nurodytos, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Kardomoji priemonė. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b.l. 74-75);

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- nėra.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamosios išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, nukentėjusioji turi įstatyminį pagrindą reikalauti patirtų išlaidų atlyginimui. Nukentėjusiąją R. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atstovavo advokatas K. D., dalyvavo procesinių veiksmų atlikime, ruošė civilinį ieškinį. Nusikalstamos veikos tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo sudėtingas, užsitęsė dėl ekspertizių skyrimo, patirtos išlaidos patvirtintos pateiktais dokumentais (1 t., b. l. 135, 2 t. b.l. 74), nelaikytinos per didelėmis, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios.

Vadovaujantis LR BPK 103 str., 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamosios, priteistina proceso išlaidos – (pašto išlaidos), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., BPK 297 str. 302-303 str., 304 - 305 str., 307 str. 5 d., 254 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

J. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant A. P., gim. 1989-10-04, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. A., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš J. A. proceso (pašto) išlaidų – 45,24 eurų valstybės naudai.

Priteisti iš J. A. 700,00 eurų (septynis šimtus eurų 00 centų) nukentėjusiajai R. Š. (U.) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiosios R. Š. (U.), a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir jai iš draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialas G. V. g. 6A, Vilnius, įmonės kodas 302912288, priteisti 3500,00 eurų (trys tūkstančius penkis šimtus eurų 00 centų), neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).