- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-11
- Bylos Nr.
- 2K-427/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00802-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Aldona Rakauskienė, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- A. B.
- Civilinis ieškovas
- V. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo, pakeitus Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, panaikinta šio nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 68 straipsniu, nuteistajai A. B. uždrausta dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taip pat iš nuteistosios A. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma sumažinta iki 1547,20 Lt. Kita Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu A. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. B. buvo uždrausta dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš nuteistosios A. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. buvo priteista 4547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteista 175 Lt turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistosios, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteista už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 25 d., apie 17.55 val., Jonavoje, Žeimių gatvėje, ties įvažiavimu į Jonavos rajono savivaldybės Kūno kultūros ir sporto centro stadioną, vairuodama jai priklausantį automobilį „Peugot 206“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 114 punkto reikalavimus, dėl to sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. A. B., važiuodama Jonavoje, Žeimių gatve nuo miesto centro Kėdainių link, ties įvažiavimu į Jonavos rajono savivaldybės Kūno kultūros ir sporto centro stadioną sukdama iš antrosios kelio juostos į kairę, įvažiavusi į priešingą eismo juostą, nepraleido tiesiai priešais atvažiuojančio V. K. vairuojamo motociklo „Kawasaki GPZ500“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu motociklo „Kawasaki GPZ500“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojui V. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – taikyta tik dėl to, jog ji šią nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti, neįvertinus šios BK 68 straipsnio nuostatos taikymo reikalingumą nulemiančių aplinkybių, konstatavo, kad vien tai, jog nuteistoji padarė nusikalstamą veiką naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti pagrindas jai taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad, įvertinus nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį, nuteistosios turtinę padėtį, padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė panaikindamas šio nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajai A. B. uždrausta dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, ir sumažindamas iš nuteistosios nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui priteistą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. K. prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius skunde nurodo, kad nuteistoji, vairuodama automobilį, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, todėl, pasak jo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jai uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas šią baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajai, nesilaikė teismų praktikos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kasatorius taip pat teigia, kad dėl A. B. padaryto nusikaltimo buvo sutrikdyta jo sveikata, ilgai gydėsi – ambulatoriškai tebesigydo ir dabar, nes dėl blauzdikaulio lūžio iki šiol jaučia skausmą, eidamas šlubuoja, dėl to yra apribotos jo aktyvaus judėjimo galimybės, taip pat jis patyrė ir turtinės bei neturtinės žalos. Pasak kasatoriaus, jis patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, depresiją, netikrumo ir baimės jausmą, dėl sutrikdytos sveikatos nukentėjo ir jo socialiniai ryšiai, nes prarado darbą ir nebegali dirbti savo mėgstamo darbo – aplinkos inspektoriumi, girininku, eiguliu. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio nuostatas, nes nuosprendyje nepasisakė dėl jo pirmosios instancijos teisme pateikto prašymo pripažinti jam teisę į civilinį ieškinį, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas priteistos neturtinės žalos sumažinimą, netyrė to, jog jis dėl patirtos traumos – blauzdikaulio lūžio – prarado ilgametį darbą.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 67 straipsnio 1, 3 dalių, 68 straipsnio nuostatų taikymo
Kasatorius skunde nurodo, kad nuteistoji, vairuodama automobilį, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, todėl, pasak jo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jai uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas šią baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajai, nesilaikė teismų praktikos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi, nors kasatorius tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nuteistajai minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą, netinkamai taikė BK 67 straipsnio 1, 3 dalių, 68 straipsnio nuostatas.
Pagal BK 67 straipsnio 1, 3 dalis baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., kasacines bylas Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011).
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajai A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, tokį savo sprendimą motyvavo tik tuo, jog „A. B., naudodamasi vairavimo teisėmis, padarė nusikalstamą veiką“, ir neatsižvelgė į šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslingumą, bylos aplinkybes. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio A. B. byloje teisėtumą bei pagrįstumą, išsamiai motyvavo, kodėl ši baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina nuteistajai. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas A. B. paskirtą uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įvertino tai, kad: A. B. padarė neatsargų nusikaltimą; dėl nuteistosios padaryto nusikaltimo V. K. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai; A. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kalta, nuoširdžiai gailėjosi dėl to ir atsiprašė nukentėjusiojo; eismo įvykį nuteistoji sukėlė būdama blaivi, tik dėl nepakankamo savo atidumo, kitų šiurkščių kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų ji nėra padariusi ir administracine tvarka nebausta. Minėtų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistoji gyvena Jonavoje, o dirba už 30 km – Kaune, todėl jai kasdien tenka nemažą atstumą įveikti važiuojant į darbą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nurodęs, kad tai, jog nuteistoji padarė nusikalstamą veiką naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jai taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, motyvuotai konstatavo, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas nuteistajai A. B. yra netikslingas ir nepadės įgyvendinti jai paskirtos bausmės paskirties.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nuteistajai A. B. paskirtą uždraudimą dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones, tokį savo sprendimą motyvavo ir tinkamai pritaikė BK 67 straipsnio 1, 3 dalių, 68 straipsnio nuostatas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl jam priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimo apeliacinės instancijos teisme
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas, nes nuosprendyje nepasisakė dėl pirmosios instancijos teisme pateikto jo prašymo pripažinti jam teisę į civilinį ieškinį, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka,. Be to, apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas priteistos neturtinės žalos sumažinimą, nevertino to, jog jis dėl patirtos traumos – blauzdikaulio lūžio – prarado ilgametį darbą. Taigi, nors kasatorius tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės jis (kasatorius) nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimu apeliacinės instancijos teisme.
Pažymėtina, kad, priešingai nei tvirtina kasatorius, jis pirmosios instancijos teisme nepareiškė prašymo pripažinti jam teisę į civilinį ieškinį, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita vertus, nuteistosios A. B. baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal jos apeliacinį skundą, dėl to apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą nagrinėjo pagal šiame skunde išdėstytus argumentus ir pateiktus prašymus.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Minėti principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
Pabrėžtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiems asmenims buvo priteista, pavyzdžiui, 2000 Lt, 3000 Lt, 4548 Lt, 5000 Lt (žr., pvz., kasacines bylas Nr. 2K-401/2009, 2K-168/2010, 2K-215/2010, 2K-277/2010, 2K-501/2010). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (žr., pvz., kasacines bylas Nr. 2K-444/2006, 2K-492/2006, 2K-408/2008, 2K-383/2010), todėl pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, ir negali padidinti ar sumažinti priteisto neturtinės žalos dydžio.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo, be kitų aplinkybių, įvertino ir tai, kad: nukentėjusiajam dėl A. B. padaryto nusikaltimo nebuvo sunkiai ar negrįžtamai sutrikdyta sveikata; žala nukentėjusiajam padaryta neatsargia kaltės forma; A. B. įvykio metu buvo blaivi; nuteistoji dar ikiteisminio tyrimo metu bandė susitarti su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, jam vis keičiant reikalaujamos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, to padaryti nepavyko; nuteistosios mėnesio pajamos yra 1500 Lt; apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajai paskirta piniginė bauda, siekianti 2000 Lt; UAB „BTA draudimas“ nukentėjusiajam išmokėjo 1000 eurų (3452,80 Lt) neturtinei žalai atlyginti.
Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino A. B. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo V. K. interesus, teisingai suprato įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Sumažindamas iš nuteistosios A. B. nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ir CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekdamas išlaikyti skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą. Dėl to kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. K. klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, A. B. baudžiamojoje byloje spręsdamas su nukentėjusiajam V. K. atlygintinos neturtinės žalos vertinimu susijusius klausimus, nenukrypo ir nuo susiformavusios teismų praktikos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. kasacinį skundą atmesti.