- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-26
- Bylos Nr.
- 2K-444/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Gintaras Goda, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- R. Ž.
- Civilinis ieškovas
- R. Ž.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Gintaro Godos ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nuosprendžiu iš A. Š. priteista 4 315,84 Lt. turtinei žalai ir 25 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą R. Ž.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nutartis, kuria buvo atmesti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nuteistojo apeliaciniai skundai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 10 d., apie 12 val. 10 min., Kauno rajone, Garliavos gyvenvietėje, kelio Kaunas – Prienai – Alytus 8. 800 kilometre, vairavo automobilį „Mazda 626" 10 – 20 km/h viršydamas leistiną greitį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esant prieš pėsčiųjų perėją sustojusiai transporto priemonei, važiuodamas ta pačia kryptimi, nesulėtino greičio, nesustojo ir nepraleido perėjoje į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusio pėsčiojo G. Ž., gimusio 1997 m., tuo pažeisdamas KET 53, 75, 76 ir 173 punktų reikalavimus, parbloškė jį, sunkiai sutrikdydamas sveikatą (nukentėjusiajam padarytas galvos sumušimas su difuziniu galvos smegenų aksonų pažeidimu, dešiniosios vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimas).
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusiojo atstovė ir civilinė ieškovė R. Ž. prašo pakeisti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant jai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kasatorė nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad teismas padarė esminį BPK pažeidimą – nesivadovavo BPK 113 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. Kasatorė įsitikinusi, kad neturtinės žalos dydžio klausimai turi būti panašiai sprendžiami tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. R. Ž. manymu, priteisdami tik ketvirtadalį jos prašomos sumos teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose suformuota teismine praktika ir deramai neatsižvelgė į kriterijus, reikšmingus nustatant neturtinės žalos dydį: nusikaltimo pasekmes (nukentėjusysis G. Ž., iki eismo įvykio buvęs sveikas berniukas, po jo tapo neįgalus, protiškai atsilikęs, ligotas, o jo ateities perspektyvos miglotos) ir į žalą padariusio asmens kaltę (itin neatsargų A. Š. elgesį – nukentėjusysis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje). Kasatorė pabrėžia, kad neturtinė žala yra susijusi su išgyvenimais, kurie sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, o sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei atveju šie išgyvenimai ypač dideli. Jos nuomone, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad tuomet, kai žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, ji turi būti vertinama ir ateities perspektyvoje. Kasatorė su vaiku siejo normalaus gyvenimo viltis, todėl jo sužalojimas ir dabartinė būklė skaudžiai paveikė ir veikia jų šeimą. Skunde pabrėžiama, kad teisinga ir adekvačia patirtoms pasekmėms kompensacija yra 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, jog ta aplinkybė, kad žalą padaręs asmuo nėra pakankamai geros finansinės būklės, negali būti pagrindas žymiai mažinti neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. tikrinamas tik teismo sprendimų teisėtumas. Kadangi neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas nėra teisės taikymo problema, kolegija tik patikrina, ar teismas, BPK 113, 115 straipsnio tvarka nagrinėdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tinkamai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Kolegijos nuomone, teismas atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: itin sunkias pasekmes, neaiškias nukentėjusiojo pasveikimo galimybes ir tolimesnę jo gyvenimo perspektyvą; žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė neatsargumo forma (nuteistasis A. Š. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių ir moralinių išgyvenimų, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai). Teismas įvertino žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jo asmenines savybes, elgesio ypatybes. Priteisiant neturtinę žalą, vadovautasi CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekta išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. Nuosprendyje nurodyti argumentai, dėl kurių prašytas neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas. Darytina išvada, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.
Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai kasacinio skundo ribose pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. Ž. kasacinį skundą atmesti.