Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą prašymui pateikti ir panaikinti baudas, uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finance Guru“. Šia nutartimi taip pat buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios bendrovės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 8 d.

2. Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „LitCon“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Finance Guru“, 2021 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą skirti BUAB „LitCon“ buvusiam vadovui A. D. baudą už Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties nevykdymą, nes bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratorei visų bendrovės dokumentų ir turto.

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi BUAB „LitCon“ vadovui A. D. paskyrė 642 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Teismas padarė išvadą, kad buvęs bendrovės vadovas A. D. elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, nebendradarbiavo ir neperdavė nemokumo administratorei visų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės dokumentų ir turto. Teismas pažymėjo, kad A. D. 2021 m. rugsėjo 7 d. pranešime nurodytos aplinkybės, jog dalis dokumentų yra Baltarusijoje, organizuojamas jų atsivežimas, kuris yra sudėtingas, taip pat aplinkybės apie pablogėjusią A. D. sveikatą ir gydymą, nepagrįstos įrodymais.

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi BUAB „LitCon“ buvusiam vadovui A. D. paskyrė 3 000 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Teismas, nagrinėdamas nemokumo administratorės 2022 m. vasario 2 d. prašymą, buvusio bendrovės vadovo nurodytą dokumentų neperdavimo priežastį dėl kilusio gaisro pripažino pagrįsta ir objektyvia. Tačiau, įvertinęs aplinkybę, kad dokumentas dėl gaisro kilimo surašytas prieš beveik 9 mėnesius, padarė išvadą, jog toks laiko tarpas pakankamas prarastiems dokumentams atkurti ar juos gauti iš trečiųjų asmenų. Byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad buvęs bendrovės vadovas minėtu laikotarpiu siekė atkurti trūkstamus dokumentus ar juos gauti iš trečiųjų asmenų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. D. nemokumo administratorei neperdavė viso turto ir dokumentų ne dėl objektyvių priežasčių.

5. A. D. Vilniaus apygardos teismui 2022 m birželio 8 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą prašymui panaikinti paskirtas baudas pateikti ir panaikinti 2021 m. lapkričio 12 d. bei 2022 m. vasario 15 d. nutartimis paskirtas baudas. Prašyme nurodė, kad apie teismo paskirtas baudas sužinojo prieš keletą dienų iš nemokumo administratorės. Paaiškino, kad elektronine teismų sistema naudotis nemoka, o popierinių nutarčių nėra gavęs. Nemokumo administratorei 2021 m. rugsėjo 7 d. perdavimo–priėmimo aktu, 2021 m. rugsėjo 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 29 d. inventorizacijos aktais bei 2021 m. spalio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 16 d. perdavimo–priėmimo aktais perdavė visus bendrovės dokumentus ir turtą, kuriuos turėjo. A. D. pažymėjo, kad nemokumo administratorę informavo, jog dalis bendrovės dokumentų dėl nelaimingo atsitikimo (gaisro) buvo sugandinti, todėl neturi galimybės jų perduoti ir pateikė tai pagrindžiantį dokumentą – Baltarusijos Respublikos ekstremaliųjų situacijų ministerijos pažymą apie įvykį. Teigė, kad negali būti atsakingas už dokumentų ir turto, kurių neturi, neperdavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi netenkino A. D. prašymo atnaujinti terminą prašymui pateikti ir panaikinti baudas.

7. Teismas nustatė, kad nutartys dėl baudų paskyrimo A. D. buvo įteiktos per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Paslaugų gavėjas (A. D.), aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi toliau nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P‑141‑(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), sutiko jų laikytis ir gauti procesinius dokumentus savo paskyroje.

8. Teismas pažymėjo, kad A. D. turi aktyvuotą LITEKO VEP posistemio paskyrą, yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos paslaugų vartotojas. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų pasinaudojęs Taisyklių 35 punkte įtvirtinta teise atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, paskyra nėra deaktyvuota, todėl teismas nepripažino termino praleidimo priežasčių svarbiomis.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad A. D. nurodytos aplinkybės apie galimą dokumentų buvimą užsienio valstybėse ir apie biure Baltarusijoje kilusį gaisrą teismo jau buvo įvertintos 2022 m. vasario 15 d. nutartyje kaip neatleidžiančios bendrovės vadovo nuo pareigos tinkamai bendradarbiauti su nemokumo administratore ir dėti maksimalias pastangas, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad A. D. prašyme panaikinti baudas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kliudžiusių jam tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnyje įtvirtintas pareigas ir vykdyti teismo įpareigojimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. BUAB „LitCon“ buvęs vadovas A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti prašymą.

12.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes, kad nemokumo administratorė turėjo visus reikšmingus duomenis, pagrindžiančius, jog bendrovės vadovas tinkamai įvykdė pareigą ir perdavė visus savo žinioje turėtus bendrovės dokumentus ir turtą. A. D. teigia, kad jis negali būti atsakingas už dokumentų ir turto neperdavimą, kurio neturi (dalis dokumentų ir turto buvo sunaikinti užsienio valstybėje įvykus nelaimingam atsitikimui).

12.2. Teismas neatsižvelgė, kad A. D. EPP paskyra nesinaudoja, nežino, kaip ši sistema veikia, sutikimo gauti dokumentus per EPP nedavė ir apie paskyros aktyvavimą iki šiol nežinojo.

12.3. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujindamas termino prašymui paduoti, užkirto kelią ginti pažeistas teises ir apeliuoti dėl paskirtų baudų nepagrįstumo.

12.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dokumentų įteikimas per EPP, kai tam nėra duoto sutikimo, teismų praktikoje pripažįstamas netinkamu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1123-178/2018).

12.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašyme nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių tinkamai įgyvendinti JANĮ 57 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, nepagrįsta ir padaryta neįvertinus prašymo motyvų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino bankrutuojančios bendrovės buvusio vadovo prašymo atnaujinti terminą prašymui pateikti ir panaikinti baudas, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui, be kita ko, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

15. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. JANĮ nereglamentuota teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarka, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas.

16. CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. D. baudos dėl JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdymo paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. ir 2022 m. vasario 15 d. nutartimis. Prašymą bendrovės vadovas teismui pateikė 2022 m. birželio 22 d., t. y. praleidęs CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

18. Praleidus CPK 107 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, teisė paduoti prašymą išnyksta, tačiau ši teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas bylą nagrinėjančio teismo yra atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

19. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. CPK nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą atnaujinti praleistą terminą, konkrečiu atveju palikta teisė nuspręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne. Teismų praktikoje svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-741-407/2019, kt.).

20. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

21. Naudojimosi EPP sistema sąlygos ir tvarka nustatytos Taisyklėse ir Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2015 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) (toliau – Aprašas).

22. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad teismų viešosios elektroninės paslaugos teikiamos LITEKO VEP posistemio paskyroje (toliau – paskyra), prie kurios paslaugų vartotojas gali prisijungti, naudodamasis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma, suteikiančia galimybę identifikuoti paslaugų vartotoją per išorines sistemas, naudojant asmens tapatybės kortelę su integruotais kvalifikuotais skaitmeniniais sertifikatais, komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemą, asmeninį kvalifikuotą skaitmeninį sertifikatą, arba su Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis.

23. Paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi Taisyklėse nustatyta tvarka, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje) (Taisyklių 7 punktas, 7.2 papunktis).

24. Taisyklių 34 punkte įtvirtinta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Apie gautus procesinius dokumentus adresatas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu (Taisyklių 34 punktas). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Aprašo 21–22 punktuose.

25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. D. yra EPP sistemos paslaugų vartotojas ir turi aktyvuotą paskyrą, jo paskyra nėra deaktyvuota. Apeliantas, pirmą kartą jungdamasis prie EPP sistemos, privalėjo atlikti paskyros vartotojo identifikuojančius veiksmus per išorines sistemas, naudodamas asmens tapatybės kortelę su integruotais kvalifikuotais skaitmeniniais sertifikatais, komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemą, asmeninį kvalifikuotą skaitmeninį sertifikatą, arba su Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Paslaugomis gali naudotis tik su Taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl Taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, kad jis EPP sistema nesinaudoja ir nėra davęs sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.

26. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atskirojo skundo argumentus, kad apeliantui iki šiol nebuvo žinoma, jog jis turi paskyrą. Kaip jau minėta, asmuo pirmą kartą jungdamasis prie paskyros privalo atlikti vartotoją (asmenį) identifikuojančius veiksmus Taisyklėse nustatytais būdais ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad paskyra A. D. vardu buvo aktyvuota nesant jo valios ir sutikimo ar neteisėtai pasinaudojant asmenį identifikuojančiais duomenimis. Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo privalo atidžiai bei rūpestingai elgtis su asmens tapatybę identifikuojančiais duomenimis (asmeniniu kvalifikuotu skaitmeniniu sertifikatu, internetinės bankininkystės duomenimis ir pan.), o jei šios pareigos tinkamai nevykdo – privalo prisiimti su tuo susijusią riziką.

27. Aplinkybę, kad apeliantas naudojasi paskyra, patvirtina ir tai, jog atskirasis skundas šioje byloje A. D. vardu pateiktas per EPP. Iš elektroninės bylos kortelės (DOK‑11662) duomenų matyti, kad atskirasis skundas pasirašytas ir teismui išsiųstas 2022 m. liepos 22 d., 22 val. 44 min., o tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas paskyra naudojasi savarankiškai. Teismas taip pat pažymi, kad apeliantas per savo paskyrą BUAB „LitCon“ bankroto byloje yra pateikęs ir daugiau procesinių dokumentų (pvz., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties apeliantas per EPP pateikė 2022 m. kovo 25 d., 23 val. 36 min.).

28. Atskirajame skunde minima Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1123-178/2018 šiuo atveju nėra aktuali, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Minėtoje byloje ieškovas (fizinis asmuo) ieškinį teismui pateikė registruota pašto siunta ir kreipdamasis į teismą aiškiai nurodė pageidavimą visus procesinius dokumentus gauti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog procesinių dokumentų įteikimas buvusios bankrutuojančios bendrovės vadovui, turinčiam aktyvią paskyrą, yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1761-241/2019).

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apeliantui nutartys dėl baudų paskyrimo įteiktos tinkamai.

30. Asmens teisė į teisminę gynybą turi būti realizuota laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų. Apeliantas pagal CPK 107 straipsnyje nustatytą tvarką ir terminus pirmosios instancijos teismui prašymo panaikinti paskirtas baudas už teismo įpareigojimų nevykdymą nepateikė, nors apie nutarčių priėmimą buvo informuotas tinkamai. Terminas tokio pobūdžio prašymui pateikti praleistas žymiai, be svarbių priežasčių. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą, pažeidė (suvaržė) jo teisę į teisminę gynybą, nepagrįsti.

31. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus dėl viso bendrovės turto ir dokumentų perdavimo nemokumo administratorei tinkamumo vertina kritiškai, nes jie yra nepagrįsti ir nesudaro teisinio pagrindo naikinti nutarties. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad aplinkybės, susijusios ir su bendrovės dokumentų buvimu užsienio valstybėse, ir su biure Baltarusijoje kilusiu gaisru, teismo buvo įvertintos 2022 m. vasario 15 d. nutartyje, o prašyme atnaujinti terminą ir panaikinti baudas kitų objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių tinkamai įgyvendinti JANĮ 75 straipsnyje įtvirtintas pareigas ir vykdyti teismo įpareigojimus, apeliantas nenurodė.

32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.