Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. lapkričio 30 d. paduotu suinteresuoto asmens kreditorės viešosios įstaigos „Baltic Human Resources“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo VšĮ „Baltic Human Resources“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl VšĮ „Baltic Human Resources“ finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi sumažino patvirtintą VšĮ „Baltic Human Resources“ finansinį reikalavimą nuo 7 000 000 Eur iki 1 000 000 Eur. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens VšĮ „Baltic Human Resources“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: apeliacinės instancijos teismas, sumažinęs kreditoriaus finansinį (sutartinių netesybų) reikalavimą tuo pagrindu, jog juridinis asmuo, sudarantis partnerystės sutartį su restruktūrizuojamu asmeniu, turi prisiimti su tokiu partneriu susijusią padidintą riziką, iš esmės paneigė juridinio asmens restruktūrizavimo proceso esmę bei nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuria remiantis restruktūrizavimo proceso metu turi būti dedamos visos pastangos atkurti juridinio asmens mokumą ir efektyvinti jo veiklą; netinkamai aiškino ir taikė Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, kuris nenumatė pareigos gauti kreditorių pritarimą ginčo jungtinės veiklos sutarties sudarymui, šiai sutarčiai atitinkant restruktūrizavimo planą, bei nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuria remiantis restruktūrizuojamo juridinio asmens valdymo organai veikia savarankiškai vykdydami ūkinę veiklą pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą; pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civilinėse bylose taisykles, reglamentuotas CPK ir išplėtotas formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nes netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, ignoruodamas tai, kad nei BUAB „LitCon“ nemokumo administratorius, nei bendrovės kreditoriai, išskyrus vieną, nekėlė jokių abejonių dėl VšĮ „Baltic Human Resources“ reikalavimo (netesybų dydžio); netinkamai įvertino ginčo jungtinės veiklos sutarties esmę bei ją sudariusių šalių verslo praktiką, taip pat iš esmės neargumentavo tokio didelio įsikišimo į sutarties šalių susitarimą mažinant netesybas, tai neatitinka formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos netesybų mažinimo ginčuose.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad reikalavimą, jog procesinis dokumentas būtų pasirašytas, atitinka elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais. Vadovaujantis Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalimi, asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Atrankos kolegija pažymi, kad elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą kasacinį skundą surašęs asmuo privalo asmeniškai pasirašyti skundą saugiu elektroniniu parašu arba pateikti per EPP sistemą, patvirtindamas savo asmens tapatybę – tai atitiktų CPK 111 straipsnyje ir 347 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, kad kasacinis skundas turi būti pasirašytas jį surašiusio asmens. Šiuo atveju kasacinis skundas pateiktas per EPP sistemą, VšĮ „Baltic Human Resources“ vardu jį pateikė šios įstaigos vadovas Vaidas Poplovuchinas, tačiau skundo saugiu elektroniniu parašu nėra pasirašęs jį surašęs asmuo advokatas Kazimiras Poplovuchinas. Dėl to atrankos kolegija kasacinį skundą vertina kaip taip pat kaip neatitinkantį CPK 347 straipsnyje 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.