- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- e2-505-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00320-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė (pirm.), Agnė Tikniūtė, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Atsakovas
- bankrutuojanti „LitCon“
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finance Guru“ prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LitCon“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Finance Guru“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d.
2. Nemokumo administratorė pateikė prašymą dėl kreditorių sąrašo tvirtinimo, kuriuo prašė kreditoriaus A. D. 2 159,74 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskirti į atskirą civilinę bylą ir ją nagrinėti ginčo tvarka; teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi A. D. reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą civilinę bylą Nr. eB2-1536-934/2022.
3. Nemokumo administratorė nurodė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis, visi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „LitCon“ darbuotojai iš darbo buvo atleisti dar 2021 m. vasario mėn., tačiau A. D. pateikus papildomus dokumentus, pagrindžiančius, jog jis bendrovėje dirbo iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. ir jam neišmokėtas darbo užmokestis už 2021 m., nemokumo administratorė su jo reikalavimu sutiko ir prašė jį patvirtinti.
4. VSDFV Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė A. D. finansinio reikalavimo netvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi netenkino nemokumo administratorės prašymo dėl A. D. 2 159,74 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo.
6. Teismas, remdamasis VSDFV pateiktais duomenimis, nustatė, kad A. D. socialinio draudimo pabaigos data yra 2021 m. vasario 1 d., priežastis – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva. Pagal 2021 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) raštą ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimus BUAB „LitCon“ vadovui A. D. įrašytos draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu patikslinta valstybinio socialinio draudimo pabaiga į 2021 m. vasario 1 d., paliekant draudimo pabaigos priežastį – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 3 d. išvadoje konstatavo draudėjo veiklos nevykdymą, tuo pagrindu 2021 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą neįrašyti į registrą draudėjos BUAB „LitCon“ teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenų apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas pajamas.
7. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nuo 2021 m. vasario 1 d. įmonė veiklos nevykdė; objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo spręsti, jog A. D. nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. realiai atliko darbo funkcijas ir turi teisę į darbo užmokestį, susidariusį už minėtą laikotarpį. Pasak teismo, byloje nėra duomenų, jog 2 159,74 Eur darbo užmokestis susidarė iki 2021 m. vasario 1 d.
8. Teismas pažymėjo, kad kreditorius nesidomėjo ginčijamu klausimu, nebendradarbiavo su nemokumo administratore ir teismu, neteikė įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta ne kartą. Teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad A. D., kaip buvusiam BUAB „LitCon“ vadovui, skirtos baudos dėl nebendradarbiavo, dokumentų ir turto neperdavimo nemokumo administratorei.
9. Teismas netenkino A. D. prašymo sujungti vienarūšes civilines bylas Nr. eB2-1536-934/2022, Nr. eB2-1543-934/2022, Nr. eB-1539-934/2022 ir Nr. eB2-1538-934/2022.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas A. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti jo finansinį reikalavimą bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Faktą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo BUAB „LitCon“ patvirtina darbo apskaitos žiniaraščiai bei kitų bendrovės darbuotojų prašymai patvirtinti jų finansinius reikalavimus, kildinamus iš darbo santykių tuo pačiu ginčo laikotarpiu. Dėl šios priežasties pareiškėjas teikė prašymą sujungti jo bylą su kitų BUAB „LitCon“ darbuotojų bylomis.
10.2. Pareiškėjo faktinį darbą įmonėje pagrindžia įsakymai dėl darbinių komandiruočių; šie dokumentai yra oficialūs įmonės vidaus dokumentai – jų duomenų tikrumas nėra nuginčytas, todėl nesuprantama, kodėl teismas prioritetą suteikė VSDFV duomenims dėl įmonės veiklos nevykdymo, kai įmonės dokumentuose ir darbuotojų paaiškinimuose fiksuotos priešingos aplinkybės.
11. Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
11.1. BUAB „LitCon“ nemokumo administratorė į VSDFV Vilniaus skyrių dėl A. D. duomenų įrašymo ir / ar tikslinimo nesikreipė. Aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėja BUAB „LitCon“ veiklos nevykdo, neišnyko. VSDFV Vilniaus skyrius sprendimą įrašyti / neįrašyti duomenų bazėje A. D. duomenis iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. galėtų priimti tik gavęs iš nemokumo administratorės įrodymus apie BUAB „LitCon“ faktiškai vykdytą veiklą iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. arba jei apdraustasis įrodytų, jog sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl procesinių prašymų
13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2021 m. vasario mėn. iki rugpjūčio mėn., taip pat 2021 m. kovo 8 d. įsakymus dėl komandiruočių. Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtus įrodymus apeliantas buvo pateikęs kartu su patikslintu 2021 m. lapkričio 23 d. prašymu nemokumo administratorei, kuri atitinkamai 2021 m. gruodžio 23 d. juos pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad aptariami įrodymai yra nagrinėjamos bylos dalis, taip pat į tai, kad teismas turi teisę naudoti duomenimis iš visos teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teikiamų įrodymų pridėjimas prie bylos laikytinas pertekliniu ir netikslingu.
14. Apeliantas atskirajame skunde reiškia prašymą dėl bylų Nr. eB2-1543-934/2022, Nr. eB-1539- 934/2022 ir Nr. eB2-1538-934/2022 medžiagos kopijų išreikalavimo. Nurodo, kad minėtų bylų, kuriose nagrinėjami kitų BUAB „LitCon“ darbuotojų finansiniai reikalavimai, kildinami iš to paties laikotarpio, duomenys pagrindžia ir jo finansinio reikalavimo pagrįstumą. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismui duomenys apie kitas teismuose nagrinėjamas / išnagrinėtas bylas yra prieinami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl esant poreikiui apeliacinės instancijos teismas turi visas galimybes remtis apelianto nurodytų bylų medžiaga, susipažinęs su jų turiniu Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio poreikio tenkinti apelianto prašymą.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. sausio 11 d. raštu BUAB „LitCon“ pareikalavo pateikti dokumentus dėl veiklos vykdymo bei dėl skolos VSDF biudžetui sumokėjimo. BUAB „LitCon“ direktorius A. D. 2021 m. sausio 18 d. pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad jis nuo 2020 m. gruodžio 22 d. yra išvykęs į ilgalaikę komandiruotę užsienyje bei, jog BUAB „LitCon“ Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo ir artimiausiu metu nevykdys, nes įmonė dirba Vokietijoje. Taip pat paaiškino, kad nuo 2021 m. sausio 4 d. visi įmonės darbuotojai yra prastovose dėl paskelbto karantino. Draudėja VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė darbo sutarčių, laiko bei darbo užmokesčio žiniaraščių, prastovas įteisinančių dokumentų, išrašytų ir apmokėtų sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas, darbų atlikimo ir pirkimo / pardavimo sutarčių, banko sąskaitos išrašų.
16. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 3 d. išvadoje konstatavo draudėjos veiklos nevykdymą bei 2021 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą neįrašyti į registrą BUAB „LitCon“ teikiamų pranešimų apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos ir VSD įmokas už 2020 m. gruodžio mėn.; taip pat nuspręsta neįrašyti ir kitų BUAB „LitCon“ teikiamų pranešimų iki išnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėja veiklos nevykdo; apdraustieji asmenys informuoti apie galimybę kreiptis į VDI dėl įrodinėjimo, jog sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. BUAB „LitCon“ 2021 m. vasario 18 d. pateikė duomenis apie apdraustuosius už 2021 m. sausio mėn., kurie nebuvo įrašyti į Registrą.
17. Neįrašius BUAB „LitCon“ teikiamų pranešimų duomenų ir negavus informacijos, kad apdraustieji asmenys papildomai kreipėsi į VDI, VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. kovo 17 d. priėmė sprendimą, kurio į Registrą įrašytos 16 apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo pabaigos datos BUAB „LitCon“, nurodant draudimo pabaigos priežastį – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva, iš jų A. D. valstybinio socialinio draudimo pabaiga nurodyta 2020 m. gruodžio 1 d.
18. VSDFV Vilniaus skyrius, gavęs VDI raštą dėl A. D. draudžiamųjų pajamų, nustatė, kad už nurodytus laikotarpius apdraustajam draudžiamosios pajamos apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą ir atitinkamai priėmė 2021 m. balandžio 20 d. sprendimus, kurių pagrindu apdraustajam A. D. įrašytos draudžiamosios pajamos ir VSD įmokos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu patikslinta valstybinio socialinio draudimo pabaiga į 2021 m. vasario 1 d., paliekant draudimo pabaigos priežastį – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva.
19. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas A. D. BUAB „LitCon“ bankroto byloje pateikė prašymą patvirtinti 2 159,74 Eur dydžio finansinį reikalavimą; iš apelianto pirminio 2021 m. rugpjūčio 25 d. bei patikslinto 2021 m. lapkričio 23 d. prašymų nemokumo administratorei ir prie jų pridėtų dokumentų matyti, jog prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą sudaro neišmokėtas darbo užmokestis 2 159,74 Eur sumai už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Grįsdamas savo finansinį reikalavimą pareiškėjas pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2021 m. vasario mėn. iki rugpjūčio mėn., taip pat 2021 m. kovo 8 d. įsakymus dėl komandiruočių, iš kurių matyti, kad pareiškėjas komandiruotas į įvairias šalis laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. birželio 8 d. bei nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. gegužės 10 d.
20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VSDFV pateiktais duomenimis, nustatė, kad A. D. BUAB „LitCon“ dirbo iki 2021 m. vasario 1 d. Apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir atskirajame skunde laikosi nuoseklios pozicijos, kad BUAB „LitCon“ jis dirbo iki bankroto bylos iškėlimo dienos, darbo sutartis su juo nėra nutraukta. Nemokumo administratorė sutiko, kad apeliantas pagrindė, jog faktiškai bendrovėje dirbo iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, kada baigėsi apelianto darbo santykiai BUAB „LitCon“.
Dėl ginčo esmės
21. VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 119¹ punkte nustatyta, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimu į Registrą įrašoma apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 13 straipsniu, konstatuojama, kad draudėjas nevykdo veiklos ir apdraustasis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos iš Fondo valdybos teritorinio skyriaus gavimo nesikreipė į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įrodinėjimo sumų, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimo už darbo funkcijų vykdymą. Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą (VSDĮ 13 straipsnio 3 dalis).
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, yra pažymėta, kad, nepaisant to, jog SODRA turi teisę įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, suinteresuotas asmuo nepraranda teisės įrodinėti, jog ginčijamu laikotarpiu atliko darbo funkcijas ir gavo (turėjo gauti) su darbo santykiais susijusias pajamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-407/2021, 20 punktas; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-508-407/2022, 18 punktas). Be to, tose pačiose nutartyse yra pažymėta, kad darbo teisiniai santykiai, visų pirma, yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnis). Darbo teisinius santykius reglamentuoja DK, kuriame inter alia (be kita ko) numatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Nors DK 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad darbo sutartis gali pasibaigti ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, tačiau iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, jo lingvistinio ir sisteminio aiškinimo, nėra pagrindo daryti išvados, jog SODROS iniciatyva nustatyta apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data gali būti tapatinama su darbo teisinių santykių pasibaigimu (žr. pirmiau nurodytų nutarčių atitinkamai 21 ir 18 punktus).
23. Teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir į savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Kasacinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-327-407/2021 bei 2022 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-508-407/2022, daro išvadą, kad jose teismo pateikti išaiškinimai yra svarbūs ir nagrinėjamam ginčui, nes šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, todėl, jais remdamasi kaip horizontaliu precedentu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino byloje pateiktus VSDFV duomenis ir, jais remdamasis, sprendė apie apelianto darbo santykių pabaigą BUAB „LitCon“. Byloje nėra pateikta dokumentų, kurių pagrindu VSDFV Vilniaus skyrius nustatė apelianto socialinio draudimo pabaigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktas BUAB „LitCon“ apdraustųjų sąrašas nepaneigia informacijos dėl apelianto darbo santykių po 2021 m. vasario 1 d. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino apelianto pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, įsakymų dėl komandiruočių bei bankroto byloje esančių įsakymų dėl priedo prie atlyginimo paskyrimo ginčui aktualiu laikotarpiu. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė tik tai, kad šie įrodymai nepaneigia VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 3 d. išvados, kuria konstatuotas įmonės veiklos nevykdymas. Tačiau aplinkybė, kad įmonė nevykdo veiklos, savaime nepatvirtina darbo santykių pabaigos ir to, jog darbuotojas negalėjo vykdyti savo darbo funkcijų. Apeliantas byloje įrodinėja, kad BUAB „LitCon“ dirbo iki bankroto bylos iškėlimo dienos, darbo sutartis su juo nebuvo nutraukta. Be to, apeliantas 2021 m. lapkričio 23 d. patikslintame prašyme nemokumo administratorei nurodė, kad apie jo atliktas darbo funkcijas gali paliudyti personalo vadybininkė I. L., kokybės inžinierius R. K. ir kiti tuo metu dirbę bei jam pavaldūs buvę darbuotojai.
25. Be to, iš trečiojo asmens VSDFV Vilniaus skyriaus procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad VSDFV Vilniaus skyriui priėmus 2021 m. kovo 17 d. sprendimą, kurio į Registrą įrašytos 16 apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo pabaigos datos BUAB „LitCon“, nurodant draudimo pabaigos priežastį – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva, iš jų A. D. valstybinio socialinio draudimo pabaiga nurodyta 2020 m. gruodžio 1 d., apeliantas nustatyta tvarka kreipėsi į VDI ir įrodė, jog 2021 m. sausio mėn. vykdė darbo funkcijas. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad dėl šios priežasties 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu patikslino A. D. valstybinio socialinio draudimo pabaigą į 2021 m. vasario 1 d. Tačiau nenurodė, ar apie pastarąjį sprendimą apdraustajam taip pat buvo pranešta. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad apeliantui buvo žinoma apie tokį VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, dėl ko jis būtų galėjęs nustatyta tvarka kreiptis į VDI ir įrodinėti, jog darbo funkcijas atliko ir po 2021 m. vasario 1 d. Bet kuriuo atveju tai nėra kliūtis apeliantui reikšti finansinį reikalavimą ir įrodinėti tokias aplinkybes šioje byloje.
26. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad nemokumo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, o viešojo intereso pasireiškimo laipsnis nėra vienodas ir skiriasi priklausomai nuo klausimo, kuris sprendžiamas byloje. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Tačiau teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012, 2018 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-806-823/2018).
27. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas, kilęs iš darbo teisinių santykių, kurie taip pat priskiriami nedispozityvių bylų kategorijai, tad bendrieji civilinio proceso teisės dispozityvumo ir rungimosi principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas). Tai inter alia (be kita ko) reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis).
28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nagrinėjamu atveju teismas privalo būti aktyvus ir, prireikus, gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino socialinio draudimo pabaigą VSDFV iniciatyva su darbo santykių pasibaigimu, o vertindamas byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė procesines teisės normas, nepagrįstai suteikė prioritetą tik vienam iš byloje esančių įrodymų, iš esmės nepasisakė ir nevertino kitų pareiškėjo pateiktų duomenų, kuriais jis įrodinėjo darbo funkcijų vykdymą laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn., todėl neatskleidė bylos esmės. Visų šių aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų kreditoriaus reikalavimo nagrinėjimą beveik visa apimtimi nauju aspektu, o tai neatitiktų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslo ir paskirties. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl A. D. 2 159,74 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
29. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą iš naujo, turi nustatyti bylai reikšmingą aplinkybę – ar pareiškėjas A. D. atliko darbo funkcijas laikotarpiu nuo 2021 m. vasario iki 2021 m. rugpjūčio mėn., ir, atitinkamai, spręsti dėl ginčo laikotarpiu jam priklausančio darbo užmokesčio, nes byloje nėra pateikta duomenų, kuriais remiantis apskaičiuota ši suma (pvz., darbdavio pažyma už atitinkamą laikotarpį). Todėl, atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, nagrinėjant šalių ginčą iš naujo būtina imtis priemonių siekiant nustatyti šio reikalavimo pagrįstumą – pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus arba įpareigoti nemokumo administratorę pateikti tokius duomenis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą dėl kreditoriaus A. D. 2 159,74 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.