- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2-538-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00320-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Laima Ribokaitė
- Kreditorius
- Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,LitCon“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Atsakovas
- bankrutuojanti „LitCon“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,LitCon“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LitCon“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Finance Guru“.
Šalies argumentai
3. Prašyme nemokumo administratorė nurodė, kad kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas nėra pagrįstas ir detalizuotas taip, kad būtų galima įvertinti kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, nėra aišku, kaip konkrečiai kreditorė įskaitė 6 689 262,47 Eur įplaukas ir kada bei kaip sugretins 224,42 Eur sumą, nėra aišku už kokį laikotarpį yra apskaičiuoti prašomi priteisti delspinigiai, todėl neįmanoma įvertinti nei delspinigių reikalavimo senaties, kurią nemokumo administratorė prašo taikyti, nei hipoteka užtikrinto reikalavimo dydžio. Iš pačios kreditorės pateiktų duomenų matyti, kad delspinigiai apskaičiuoti nuo 2012 m. susidariusių PVM prievolių, kurios nebeegzistuoja skolas padengus, ir netgi neaišku, kokios skolos buvo, atitinkamai neįmanoma patikrinti nei delspinigių dydžio teisingumo, nei senaties termino pradžios, nei pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prašė jos reikalavimą patvirtinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 12 d., buvo iškėlęs UAB „LitCon“ restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtino patikslintą Valstybinės mokesčių inspekcijos 2 856 534,17 Eur finansinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad abejose civilinėse byloje dalyvauja tos pačios šalys, nesiskiria ir įrodinėjimo dalykas, akivaizdu, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, susidaręs iki restruktūrizavimo bylos įsiteisėjimo dienos, yra jau nustatytas prejudicinis faktas, kuris nėra dar kartą įrodinėjamas. Po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (2019 m. rugsėjo 12 d.) atsakovė 2020 m. gruodžio 21 d. duomenimis buvo skolinga 355 584,05 Eur einamųjų mokesčių. Atsakovės nesumokėtų einamųjų mokesčių suma 2021 m. rugpjūčio 5 d. duomenimis už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. sudarė 404 202,72 Eur, delspinigiai sudarė 152 697,03 Eur, iš viso – 556 899,75 Eur.
5. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikė 2021 m. rugpjūčio 5 d. duomenis (bankroto įsiteisėjimo dieną) apie atsakovės nesumokėtus einamuosius mokesčius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d., taip pat delspinigių paskaičiavimo pagrindimą. Kreditorė pažymėjo, kad po sumokėjimo termino patikslinus atitinkamo mokesčio deklaraciją arba pateikus ją pavėluotai, teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiranda kitą dieną po deklaracijos pateikimo dienos, nuo kurios skaičiuojamas 180 kalendorinių dienų terminas. Todėl, patikslinus deklaruojamų mokesčių sumą, maksimali delspinigių skaičiavimo trukmė yra ilgesnė. Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, kurį buvo prašoma patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugsėjo 2 d. raštu, buvo parengtas vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. rugsėjo 2 d. duomenimis. Šie duomenys yra objektyvūs, kadangi visos sumos, kurias buvo prašoma patvirtinti kaip Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą, yra deklaruotos pačios bendrovės pateikiant atitinkamų mokesčių deklaracijas ir jų patikslinimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi tenkino kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą patvirtinti jos 3 529 579,59 Eur finansinį reikalavimą UAB „LitCon“ bankroto byloje.
7. Teismas nustatė, kad į bylą pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugsėjo 2 d. rašte, kurio pagrindu prašoma patvirtinti kreditorės reikalavimą, ir jo prieduose yra pateikti duomenys, kuriais kreditorė grindžia savo kreditorinį reikalavimą, o būtent – nurodyti mokesčiai ir vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu susidarė kreditorinis reikalavimas, konkretūs mokesčių, rinkliavų ir baudų nesumokėti dydžiai. Į bylą pateiktame dokumente dėl informacijos pateikimo taip pat nurodyti mokestiniai laikotarpiai, kurių metu susidarė kreditorinis reikalavimas, pateikti įrodymai, kurių pagrindu yra susidariusi mokestinė nepriemoka. Pateikti duomenys yra parengti vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. rugsėjo 2 d. duomenimis, kurie yra pateikti pačios bendrovės. Iš nurodytų duomenų nustatyta, kad 2 873 765,59 Eur skola, kurią sudaro mokestis ir rinkliava bei baudos, yra pagrįsta, yra pateikti įrodymai, patvirtinantys skolos dydį, atsiradimo pagrindą ir kreditorės reikalavimo pagrįstumą. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta.
8. Valstybinė mokesčių inspekcija į bylą taip pat pateikė duomenis apie delspinigių dydžius, jų apskaičiavimo pagrindimą, taip pat pateikė konkrečius laikotarpius, kurių pagrindu apskaičiuoti delspinigiai, nurodė delspinigių sumą, tenkančią vienai dienai, paaiškino, kaip buvo skaičiuoti delspinigiai, pateikė delspinigių ataskaitas. Valstybinės mokesčių inspekcijos papildomai pateiktame delspinigių paskaičiavimo pagrindime nurodyta, kad delspinigiai apskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 kalendorinių dienų (t. y. 6 mėnesius) nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį (mokestinę nepriemoką) atsiradimo dienos, todėl laikytina, jog 655 814 Eur apskaičiuotų delspinigių suma yra pagrįsta ir tvirtintina.
9. Teismas pažymėjo, kad didžioji dalis Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo (2 856 534,17 Eur), buvo patvirtinta ir patikslinta teismo įsiteisėjusiomis nutartimis UAB „LitCon“ restruktūrizavimo byloje. Abejose bylose procesiniu statusu dalyvauja tos pačios šalys, t. y. UAB „LitCon“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija. UAB „LitCon“ restruktūrizavimo byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo faktas buvo reikšmingas, jis sudarė dalį byloje įrodinėjamų aplinkybių, teismas tikrino Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo UAB „LitCon“ atžvilgiu pagrįstumą, todėl yra pagrindas teigti, kad patvirtinti kreditoriniai reikalavimai UAB „LitCon“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-30-258/2020 yra laikomi prejudiciniais faktais šioje byloje.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal į bylą pateiktą integruotą kliento informaciją, Valstybinės mokesčių inspekcijos nesugretinta, t. y. į skolos dydį neįskaityta UAB „LitCon“ apmokėta suma siekia 224,42 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad 224,42 Eur žemės mokesčio permoka gali būti įskaityta kitiems mokesčiams tik UAB „LitCon“ pateikus prašymo formą FR0781. Teismas pažymėjo, kad kreditorių reikalavimai bankroto procese gali būti tikslinami iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, todėl įskaičius 224,42 Eur sumą, kurį yra palyginus nedidelė kreditorės finansinio reikalavimo dalis, kreditorės finansinis reikalavimas galės būti patikslintas, jį sumažinant.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovės BUAB „LitCon“ nemokumo administratorė atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą; netenkinus šių prašymų, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį pakeisti ir atsisakyti tvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo dalį dėl delspinigių, kurių priteisimo senatis yra suėjusi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Vien tik tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė deklaratyvią pažymą iš vidinės sistemos apie paskaičiuotas skolas, savaime nereiškia tokių skolų (tokių dydžių) egzistavimo bei pagrįstumo, nesant pirminių dokumentų, kurių pagrindų priskaičiuotos atitinkamos skolos sumos. Visais pirminiais dokumentais pati Valstybinė mokesčių inspekcija disponuoja, todėl juos į bylą galėjo pateikti.
11.2. Iš pačios Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad ji delspinigius skaičiuoja už ženkliai ilgesnį terminą nei 180 d. iki reikalavimo pareiškimo, kas sudaro pagrindą taikyti ieškinio senatį visiems prašomiems priteisti delspinigiams, tačiau pirmosios instancijos teismas, formaliai ir visiškai nemotyvuotai nurodęs, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė tinkamą delspinigių paskaičiavimą, kuriam esant nėra pagrindo daryti išvados dėl reikalavimo dėl delspinigių senaties praleidimo, šio senaties klausimo iš esmės nenagrinėjo, todėl faktiškai neatskleidė bylos esmės.
11.3. Bankroto byla UAB „LitCon“ buvo iškelta dar 2021 m. gegužės 27 d., o nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d. Tai reiškia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. gruodžio 28 d. skaičiuojami Gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai ir tuo pagrindu reiškiamas reikalavimas buvo pareikštas aiškiai praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
12. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2 842 167,24 Eur finansinio reikalavimo dalis (t. y. susidariusi iki restruktūrizavimo bylos įsiteisėjimo dienos) yra jau nustatytas prejudicinis faktas, kuris nėra dar kartą įrodinėjamas.
12.2. Valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. kovo 16 d. raštu teismui pateikė detalią informaciją apie reikalavimo struktūrą, nurodė, kokie mokesčiai ir už kokius laikotarpius sudaro Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą, išsamiai paaiškino delspinigių skaičiavimo tvarką, pateikė mokesčių deklaracijų išrašus, Mokestinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo nuorašą, delspinigių ataskaitas.
12.3. Teismas, įvertinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją, pagrįstai tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą ir patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 3 529 579,59 Eur finansinį reikalavimą UAB „LitCon“ bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
15. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, lyginant su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga remtis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos 3 529 579,59 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „LitCon“ bankroto byloje.
18. Nemokumo administratorė, nesutikdama su apskųsta nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino šį reikalavimą kreditorei į bylą nepateikus pirminių dokumentų, kurių pagrindų priskaičiuotos atitinkamos skolos sumos. Tačiau su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija, grįsdama savo finansinį reikalavimą, pateikė į bylą išsamius duomenis ir paaiškinimus, kuriuose nurodyti mokesčiai ir vykdomieji dokumentai, konkretūs mokesčių, rinkliavų ir baudų nesumokėti dydžiai. Priešingai, nei teigia apeliantė, kreditorė taip pat pateikė pirminius dokumentus (mokesčių deklaracijų išrašus, Mokestinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo nuorašą, delspinigių ataskaitas), kuriais remiasi, įrodinėdama savo reikalavimo pagrįstumą. Minėti įrodymai buvo pateikti kartu su 2022 m. kovo 16 d. kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos teismui pateiktu raštu dėl informacijos pateikimo, kuris 2022 m. kovo 16 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas ir išsiųstas nemokumo administratorei, pasiūlant pateikti paaiškinimus dėl pateiktos informacijos. Todėl apeliantės argumentus, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas yra grindžiamas tik išrašais iš Valstybinės mokesčių inspekcijos vidinės sistemos duomenimis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
23. Taigi, iš minėto reglamentavimo matyti, kad mokesčių mokėtojui pateikus patikslintą deklaraciją, teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiranda kitą dieną po tokios deklaracijos pateikimo dienos, nuo kurios skaičiuojamas 180 kalendorinių dienų terminas. Kaip savo paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui nurodė ir kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija, patikslinus deklaruojamų mokesčių sumą, maksimali delspinigių skaičiavimo trukmė yra ilgesnė.
24. Iš kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos pirmosios instancijos teismui pateiktų delspinigių atskaitų nustatyta, kad jose nurodyti konkretūs laikotarpiai, už kuriuos Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiavo atsakovei delspinigius, tačiau dalis nurodytų laikotarpių viršija 180 dienų terminą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atidėjo šios bylos nagrinėjimą ir įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją pateikti detalius paaiškinimus dėl kiekvieno ataskaitose nurodyto 180 dienų viršijančio laikotarpio skaičiavimo. Valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama nurodytą teismo įpareigojimą, pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose detalizavo ilgesnės nei 180 kalendorinių dienų delspinigių skaičiavimo trukmės priežastis. Iš minėtų paaiškinimų ir juose pateiktos lentelės duomenų matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė kiekvieno laikotarpio teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo datą, duomenis, kada buvo pateiktos patikslintos mokesčių deklaracijos, taip pat nurodė datas, nuo kurių taikoma 180 kalendorinių dienų delspinigių skaičiavimo riba, kai mokesčio priverstinis išieškojimas buvo sustabdytas, kilus mokestiniam ginčui dėl pagal patikrinimo aktą papildomai apskaičiuotos prievolės. Nemokumo administratorė šiuose paaiškinimuose nurodytų argumentų neneigė, nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjos rašytinius paaiškinimus nepateikė.
25. Pagal bendrąją taisyklę, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalis). Taigi nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-147/2011; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1427/2011).
26. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, našta paneigti finansinio reikalavimo pagrįstumą ir jo dydį tenka šį finansinį reikalavimą ginčijančiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – apeliantei. Nagrinėjamu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija detaliai pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokestines nepriemokas ir delspinigius, o administratorė nepaneigė šios prievolės, todėl teisėjų kolegija atmeta nemokumo administratorės argumentus, kad reikalavimas nėra pagrįstas ir detalizuotas taip, kad būtų galima įvertinti jo pagrįstumą. Tai, kad nemokumo administratorei neaiškus mokestinių nepriemokų bei delspinigių apskaičiavimo būdas ir terminai, nesudaro pagrindo spręsti dėl šio reikalavimų nepagrįstumo.
27. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismas UAB „LitCon“ restruktūrizavimo byloje 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi ir 2020 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtino ir patikslino Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinį reikalavimą, iš viso 2 856 534,17 Eur dydžio. Taigi, didžioji dalis Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio reikalavimo, o būtent – 2 856 534,17 Eur, buvo patvirtinta ir patikslintas teismo įsiteisėjusiomis nutartimis kitoje byloje. Abejose bylose procesiniu statusu dalyvauja tos pačios šalys, t. y. UAB „LitCon“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad patvirtinti kreditoriniai reikalavimai UAB „LitCon“ restruktūrizavimo byloje yra laikomi prejudiciniais faktais šioje byloje.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą UAB „LitCon“ bankroto byloje, tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.