Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui antstoliui D. K. dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „FOREKSAS“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui antstoliui D. K., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 49 000 Eur be teisinio pagrindo gautas pinigines lėšas, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo P. K. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.Ieškovas 2018 m. gegužės 7 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; jei teismas manytų, kad terminas atskirajam skundui pareikšti yra praleistas, ieškovas prašė teismo terminą atskirajam skundui pateikti atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl procesinio termino atskirojo skundo pateikimui atnaujinimo ir grąžino atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. ieškovui P. K.. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis ieškovui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą) buvo išsiųsta tą pačią dieną, todėl laikoma įteikta 2018 m. balandžio 17 d. (CPK 175¹ str. 10 d.). Procesinis terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2018 m. balandžio 25 d. Ieškovas nurodė, kad jis atvyko į Vilniaus apygardos teismą 2018 m. balandžio 27 d. ir atsiėmė skundžiamos nutarties kopiją, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei tai, kad ieškovas prašė atnaujinti praleistą procesinį terminą motyvuodamas tuo, kad iš esmės nesinaudoja EPP sistema, o nutartį pasiėmė tik atvykęs į teismą, teismas sprendė, jog procesiniai dokumentai ieškovui laikomi įteikti 2018 m. balandžio 17 d. Aplinkybė, kad jis vėliau papildomai atsiėmė nutarties kopiją, nekeičia procesinių terminų skaičiavimo pradžios.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas P. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį ir grąžinti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovas ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė ne elektroninių ryšių priemonėmis, o paštu, ieškinyje buvo nurodęs, kad byla kol kas nebus vedama per advokatą. Taip pat ieškinyje nebuvo nurodęs, kad pageidauja gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, nes iš esmės ieškovas EPP sistema nesinaudoja. Paštu negavęs jokių duomenų apie proceso eigą, ieškovas 2018 m. balandžio 27 d. pats nuvyko į Vilniaus apygardos teismą ir atsiėmė 2018 m. balandžio 16 d. nutarties kopiją.Teismas atsisakymą tenkinti prašymą atnaujinti terminą atskirojo skundo pateikimui grindžia tik formaliai nurodydamas CPK nuostatas, tačiau visiškai neatsižvelgdamas į konkrečias situacijos faktines aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į aktualius kasacinio teismo išaiškinimus dėl procesinių terminų atnaujinimo instituto bei tinkamai neįvertinęs ieškovo teiktame atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties nurodytų argumentų dėl pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004 ir 2002 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002 esantį išaiškinimą, pirmosios instancijos teismas nevertino atsisakymo atnaujinti procesinį terminą teisinių pasekmių ir ar dėl tokio atsisakymo nebus pažeistos ar paneigtos ieškovo teisės, neatsižvelgė į termino praleidimo trukmę, nevertino ar ieškovas sąžiningai ir tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.Terminas pateikti atskirąjį skundą praleistas nežymiai, todėl jo atnaujinimas proceso neužvilkintų. Ieškovas yra suinteresuotas kuo efektyvesniu bylos išnagrinėjimu ir nesiekia piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Ieškovas jau išbandė visus neteisminius būdus atgauti per klaidą pervestas pinigines lėšas, todėl teisminė gynyba yra paskutinė ieškovo galimybė apginti savo teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl procesinio termino atskirojo skundo pateikimui atnaujinimo bei atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK numatytais būdais. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio, reglamentuojančio elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose, 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. CPK 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 buvo patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio IV skyriuje reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas asmenims elektroninių ryšių priemonėmis. Šio Aprašo 22 punkte nurodoma, kad, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis / EPP sistema) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą; apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu.Nagrinėjamu atveju ieškinį teismui apeliantas pateikė registruota pašto siunta. Byloje nėra duomenų, kad jis, pateikdamas teismui ieškinį būtų išreiškęs pageidavimą / sutikimą, kad visi jam skirti procesiniai dokumentai būtų siunčiami į jo LITEKO VEP posistemio paskyrą, kuria apeliantas, jo teigimu, iš esmės nesinaudoja. Netgi priešingai - apeliantas ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog visus procesinius dokumentus prašo teismo siųsti nurodytu apelianto adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, 2018 m. balandžio 16 d. išsiųsdamas nutartį į apelianto paskyrą, o ne ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, nesant išreikštos apelianto valios, o taip pat ir teisės aktuose nesant nustatytos jo pareigos procesinius dokumentus gauti į jo LITEKO VEP posistemyje esančią paskyrą, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties tinkamai neįteikė (Aprašo 22 p.), kadangi tinkamai jos net neišsiuntė, atitinkamai neinformavo apelianto apie atsisakymą priimti jo ieškinį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė pareigos įteikti apeliantui procesinius dokumentus. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, skundžiant teismo nutartį, priimtą rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Apeliantas skunde nurodo, kad paštu negavęs jokių duomenų apie proceso eigą, 2018 m. balandžio 27 d. pats nuvyko į Vilniaus apygardos teismą ir atsiėmė 2018 m. balandžio 16 d. nutarties kopiją. Kaip minėta, byloje nėra duomenų apie tinkamą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties siuntimą apeliantui jo nurodytu būdu bei adresu. Todėl, nesant tokių duomenų, nėra pagrindo teigti, jog terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas.Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties apelianto atstovas advokatas K. R. teismui pateikė 2018 m. gegužės 4 d. per EPP sistemą. Tokiu atveju, kai byloje nėra duomenų apie tinkamą 2018 m. balandžio 16 d. nutarties kopijos siuntimą ar kitokią (ankstesnę) negu 2018 m. balandžio 27 d. jos įteikimo datą, kurios skundžiamoje nutartyje nepaneigė ir teismas, darytina išvada, jog apeliantas septynių dienų termino pateikti atskirąjį skundą nėra praleidęs. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nustatė, kad ieškovui elektroninių ryšių priemonėmis siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, t. y. netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims elektroninių ryšių priemonėmis, nepagrįstai apribojo apelianto teisę į apeliaciją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties priėmimo klausimui spręsti (CPK 335 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 336 – 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui ieškovo P. K. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties priėmimo klausimui spręsti.