Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl baudos, paskirtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ bankroto byloje, panaikinimo (civilinės bylos Nr. eB2-1039-1092/2019).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „Liutenas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Vadybos apskaita“; bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei bankrutuojančios UAB „Liutenas“ turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o bankroto administratorė įpareigota perimti perduodamus dokumentus ir turtą; nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 4 d.

2. 2019 m. liepos 4 d. bankroto administratorė UAB „Vadybos apskaita“ pateikė prašymą dėl baudos skyrimo buvusiems UAB „Liutenas“ vadovams Ž. L. ir V. M..

3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvusiam vadovui Ž. L. paskyrė 1 500 Eur baudą už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą administratorei.

4. 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas Ž. L. pateikė teismui prašymą panaikinti baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo Ž. L. prašymą dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo atsisakė priimti.

6. Teismas nurodė, kad bauda, kurią prašoma panaikinti, buvo paskirta 2019 m. rugpjūčio 20 d., todėl prašymas pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 107 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pasibaigė 2019 m. rugsėjo 3 d.). Pareiškėjas prašymo atnaujinti terminą nepateikė, teismas atnaujinimo pagrindų savo iniciatyva nenustatė.

7. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis buvo išsiųsta į aktyvią Ž. L. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP (viešųjų elektroninių paslaugų) posistemio paskyrą ir, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikytina įteikta 2019 m. rugpjūčio 21 d. Taigi nutartis pareiškėjui buvo įteikta prieš beveik 3 mėnesius iki prašymo dėl baudos panaikinimo pateikimo. Pareiškėjas priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą, nenurodė.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėjas Ž. L. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl baudos panaikinimo priimti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis buvo išsiųsta į Ž. L. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP (viešųjų elektroninių paslaugų) posistemio paskyrą ir neveikiantį el. paštą (duomenys neskelbtini). Ž. L. nebuvo prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio paskyros ir negavo nutarties.

8.2. 2019 m. spalio 20 d. Ž. L. gavo BUAB „Liutenas“ bankroto administratorės ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurio pagrindas yra Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, ir iš kurio sužinojo apie priimtą nutartį. Iš ieškinio supratęs apie priimtą nutartį, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl baudos panaikinimo bei savo elektroninių paslaugų posistemio paskyroje pakeitė neveikiantį el. paštą į veikiantį.

8.3. Teismas neišklausė pareiškėjo, neįvertino jo paaiškinimų, neištyrė 2019 m. balandžio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame nurodyta, kad V. M. perėmė iš buvusio direktoriaus Ž. L. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, finansines ir materialines vertybes, susijusias su parduodamomis UAB „Liutenas“ akcijomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad el. paštas (duomenys neskelbtini) bei pati sistema, administruojanti gautinus pranešimus, neveikia. Teismas neišsiuntė nutarties pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, todėl pareiškėjas apie procesą nebuvo tinkamai informuotas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

11. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. L. pateikė naujus įrodymus – SMS pranešimų dėl pašto serverio nuorašus bei elektroninio laiško kopiją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, jų prijungimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

12. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą.

13. ĮBĮ nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo procesinės tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo tokios nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Taigi CPK 107 straipsnyje numatyta viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Praleidus CPK 107 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, teisė paduoti prašymą išnyksta, tačiau ši teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas bylą nagrinėjančio teismo yra atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Ž. L. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paskirta 1 500 Eur bauda už BUAB „Liutenas“ turto ir dokumentų neperdavimą administratorei UAB „Vadybos apskaita“. Nurodytos nutarties pagrindu 2019 m. rugsėjo 24 d. valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išduotas vykdomasis raštas dėl paskirtos baudos išieškojimo iš pareiškėjo Ž. L.. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti, konstatavęs praleistą CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatą terminą prašymui pateikti ir nenustatęs pagrindų terminui atnaujinti.

15. Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį ir priimti prašymą dėl baudos panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodo priežastis, dėl kurių, jo teigimu, buvo praleistas terminas prašymui dėl paskirtos baudos panaikinimo pateikti. Skunde nurodoma, kad terminas buvo praleistas dėl pareiškėjui netinkamai įteiktų procesinių dokumentų. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, kuria jam buvo paskirta bauda, turėjo būti įteikta gyvenamosios vietos adresu, o ne per LITEKO VEP (viešųjų elektroninių paslaugų) posistemio paskyrą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio paskyros ir negavo nutarties, be to pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad el. paštas (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo susieta paskyra, neveikia. Taigi pareiškėjas iš esmės nurodė priežastis, dėl kurių, jo manymu, teismas turėjo atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-741-407/2019, kt.).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

18. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimas bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017). Tam, jog bylos šalys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kad galėtų pasinaudoti suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, šalys privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus prašymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius duomenis apie procesinių dokumentų įteikimą, sprendžia, kad pareiškėjui buvo tinkamai pranešta tiek apie 2019 m. liepos 4 d. bankroto administratorės pateiktą prašymą dėl baudos skyrimo (pradėtą procesą), tiek apie 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nenustatė svarbių aplinkybių, kurioms esant, galėtų būti atnaujinamas terminas prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti.

20. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

22. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, fiziniam asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip kad ir pareiškėjas Ž. L. šioje byloje, teismas gali siųsti dokumentus per sistemą (EPP) tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

23. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.

24. Nustatyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Liutenas“ ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria pareiškimas priimtas ir įmonės vadovas įpareigotas per 5 dienas pateikti bankroto bylos iškėlimui reikalingus dokumentus, 2019 m. balandžio 8 d. buvo išsiųsti įmonės buveinės ir įmonės vadovo bei akcininko Ž. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat į dvi atskiras UAB „Liutenas“ ir Ž. L. LITEKO VEP posistemio paskyras. Ž. L. 2019 m. balandžio 16 d. iš savo LITEKO VEP posistemio paskyros pateikė teismui prašymą pratęsti terminą reikalingiems dokumentams pateikti. 2019 balandžio 16 d. teisėjo rezoliucija pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir terminas pratęstas iki 2019 m. balandžio 25 d., tą pačią dieną į Ž. L. LITEKO VEP posistemio paskyrą buvo išsiųstas teismo pranešimas dėl priimtos rezoliucijos.

25. 2019 m. balandžio 26 d. pareiškėjas iš savo LITEKO VEP posistemio paskyros pateikė teismui prašymą pakeisti 2019 m. balandžio 8 d. nutartį ir įpareigojimą dokumentams pateikti nustatyti naujajam UAB „Liutenas“ direktoriui V. M.. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi, be kita ko, atmetė Ž. L. prašymą nukreipti įpareigojimą pateikti dokumentus į naująjį UAB „Liutenas“ direktorių V. M.. Nutartis 2019 m. gegužės 2 d. pareiškėjui buvo išsiųsta į jo asmeninę LITEKO VEP posistemio paskyrą. Ž. L. 2019 m. gegužės 3 d. iš savo LITEKO VEP posistemio paskyros pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutarties. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. 2019 m. gegužės 14 d. pareiškėjas iš savo LITEKO VEP posistemio paskyros pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties panaikinimo.

26. 2019 m. liepos 4 d. bankroto administratorė UAB „Vadybos apskaita“ pateikė prašymą dėl baudos skyrimo buvusiems UAB „Liutenas“ vadovams Ž. L. ir V. M. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi priėmė administratorės prašymą dėl baudos skyrimo, be kita ko, Ž. L. nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į prašymą pateikti. Procesiniai dokumentai Ž. L. išsiųsti į jo LITEKO VEP posistemio paskyrą. Atsiliepimas nebuvo pateiktas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Ž. L. paskyrė 1 500 Eur baudą už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratorei. Nurodyta nutartis išsiųsta į Ž. L. LITEKO VEP posistemio paskyrą.

27. 2019 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teisme paštu buvo gautas pareiškėjo Ž. L. prašymas jam tinkamai įteikti Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį. Nurodė, kad procesinis dokumentas jam nebuvo atsiųstas gyvenamosios vietos adresu. Nurodė, kad apie paskirtą baudą sužinojo iš 2019 m. spalio 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimo. 2019 m. lapkričio 4 d. pareiškėjo Ž. L. gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties nuorašas.

28. 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas Ž. L. iš savo LITEKO VEP posistemio paskyros pateikė teismui prašymą panaikinti baudą. Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo atsisakė priimti, dėl šios nutarties 2019 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas iš savo LITEKO VEP posistemio paskyros Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atskirąjį skundą.

29. Šios nutarties 23 punkte nurodyta tvarka (sutikimas su Taisyklėmis kartu laikomas ir pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje) bei nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėjo konkliudentiniais veiksmais išreikšta valia gauti procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis (pats pareiškėjas teikė dokumentus teismui išimtinai vien per EPP), leidžia teigti, kad Ž. L. sutiko gauti visus bankroto byloje priimamus procesinius dokumentus į savo aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad nutartis, kuria pareiškėjui buvo paskirta bauda, turėjo būti siunčiama jo gyvenamosios vietos adresu, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka.

30. Aplinkybės, kad pareiškėjas neprisijungė prie savo paskyros ar tai, kad LITEKO VEP posistemio paskyroje buvo nurodytas neveikiantis elektroninis paštas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinos svarbiomis. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad pašto adresas (duomenys neskelbtini) ryšio tiekėjo buvo išjungtas 2018 m. liepos 23 d., t. y. gerokai anksčiau iki paties bankroto proceso pradžios (prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2019 m. balandžio 5 d.). Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. aktyviai naudojosi elektronine teismų sistema, pats teikė procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemio paskyrą, reagavo į nurodytu būdu siunčiamus dokumentus, t. y. neveikiantis elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) netrukdė pareiškėjui tinkamai naudotis LITEKO VEP posistemio paskyra.

31. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas abejoti ir pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, kada ir kokiu būdu jis sužinojo apie Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį. Kaip matyti, 2019 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad apie paskirtą baudą ir priimtą nutartį sužinojo iš 2019 m. spalio 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimo. Tuo tarpu atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad apie nutartį sužinojo 2019 m. spalio 20 d., kai gavo BUAB „Liutenas“ administratorės UAB „Vadybos apskaita“ ieškinį dėl žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas peržiūrėti baudą pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas tik 2019 m. lapkričio 19 d. (praėjus mėnesiui nuo pareiškėjo nurodomo sužinojimo).

32. Taigi konstatavus tinkamą procesinių dokumentų įteikimą pareiškėjui ir nenustačius svarbių priežasčių, dėl kurių terminas praleistas, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti apie jo atnaujinimą. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė 2019 m. balandžio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame nurodyta, kad V. M. perėmė iš Ž. L. visą įmonės turtą ir dokumentus, tačiau nepaaiškino, kodėl nurodytas dokumentas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas tik su prašymu dėl baudos panaikinimo, o ne anksčiau, t. y. tuo metu kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams buvo teikiami prašymai ir skundai dėl tinkamo įmonės vadovo nustatymo.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.