Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys L. V. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis R. K.

.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas I. R. skundu dėl antstolio R. K. veiksmų prašė panaikinti 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymą Nr. S-24-55-7665 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, neskirti ekspertizės turtui vertinti, pirma nukreipti išieškojimą į pirmesnės eilės turtą – pas trečiuosius asmenis esančias ir būsimas pinigines lėšas, neskirti turto vertinimo atlikimo K. K., panaikinti 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. S-24-55-7756 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo arba jį patikslinti.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašė sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15. Atskirajame skunde nurodoma, kad byloje esantys dokumentai įrodo, jog patvarkymas vertinti turtą iš esmės neteisingas, nes paskirto vertinimo objektas yra kitas, nei turi pareiškėjas, skolai padengti pakanka pagal išieškojimo eilę turto, iš kurio išieškotina pirmiau. Teismas pareiškėjo skundo netenkino, į nurodomus skunde argumentus nekreipė dėmesio, iš antstolio duomenų apie gautas iš trečiųjų asmenų lėšas ir kitų susijusių su byla įrodymų nepareikalavo, nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas nenurodydamas jokių motyvų, nors įstatymas imperatyviai numato, kad vykdomajame procese jos nepriteisiamos. Skundas teismo išnagrinėtas ne iki galo, netiriant esminių bylos aplinkybių, nesiremiant teismui privalomais ir pasiekiamais viešais duomenimis apie vykdymo procesą. Teismas nevertino imperatyvių reikalavimų, jog nagrinėjant skundą privalu įvertinti, ar būtinas išieškojimo nukreipimas į nekilnojamąjį turtą, kai yra pakankamai išieškojimui pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų pas trečiuosius asmenis.

16. Atskirajame skunde teigiama, kad pareiškėjas neturi objekto – nekilnojamojo daikto, o tik turtines teises į jį, idealioji dalis sudaro 1/2 dalį visų turtinių teisių į objektą ir tik jos ir gali būti vertinimo objektas. Antstolio patvarkymas iš esmės neteisingas, nes paskirta atlikti ekspertizę daikto, kuris vien pareiškėjui nepriklauso ir į kuri pareiškėjas neturi išimtinių teisių, kadangi turtas nepadalytas. Ekspertas neturi kompetencijos atlikti turtinių teisių vertinimo, nes neturi atitinkamos kvalifikacijos. Nušalinimo klausimas netapatintinas su eksperto teisės atlikti vertinimą analize bei aplinkybių, ar apskritai jis gali atlikti vertinimą, nagrinėjimu. Teismo minimoje nutartyje ir nurodyta, jog vertintojo paskyrimo klausimas spręstinas nagrinėjant patį antstolio patvarkymą, o ne pasiūlymą pareikšti antstoliui nušalinimą. Nei įmonė, nei K. K., kaip jos vadovas, negali būti nepriklausomi turto vertinimo klausimais, nes yra rinkos dalyviai ir suinteresuoti turtą, taip pat ir vertinamą turtą, panaudoti kaip verslo objektą, gauti naudą iš savo pačių nustatytos vertės ir tikros rinko vertės skirtumo, tad yra neobjektyvūs ir šališki.

17. Atskirajame skunde nurodoma, kad Sprendimų vykdymo instrukcija aiškiai įpareigoja nurodyti konkrečias, o ne bendras (suminies) skaičiais antstolio atlyginimo ir administravimo išlaidas, nepriskiriant jų prie konkrečių vykdomųjų bylų ir nenurodant, kokioje byloje kokios būtinosios išlaidos ir atlyginimas priskaičiuoti. Akivaizdu, kad išlaidos apskaičiuotos neteisingai arba iš dalies neteisingai. Patvarkymas turi atitikti patvirtintą Sprendimų vykdymo instrukciją, kurioje nurodyta, jog vykdymo išlaidos apskaičiuojamos dėl kiekvienos vykdomosios bylos atskirai, nurodant, kokios išlaidos ir dėl ko susidarė. Svarbu pabrėžti, kad antstoliui R. K. iš antstolio A. N. pervestos didelės piniginės sumos, tačiau nei jų įplaukimo, nei jų paskirstymo skundžiamame patvarkyme nenurodoma, kas akivaizdžiai įrodo, jog patvarkyme nurodyti duomenys neteisingi.

18. Atskirajame skunde teigiama, jog suinteresuoto asmens L. V. J. atstovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis yra jos atstovas. Nepagrindė jokiais argumentais, kad jo dalyvavimui procese buvo būtinos bylinėjimosi išlaidos. Teismas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo priteisė niekuo nepagrįstus 240 Eur. L. V. J. neturi asmeninio suinteresuotumo byla, nes jai neturi esminės reikšmės, iš kokio turto būtu įvykdytas išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

25. Pareiškėjas atskiruoju skundu, be kita ko, prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, todėl pareiškėjo prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

26. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio R. K. veiksmų – 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymo Nr. S-24-55-7665 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymo Nr. S-24-55-7756 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, ir iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui L. V. J. priteista 240 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

27. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino nepagrįstai, kadangi nepagrįstai nekreipė dėmesio į skunde nurodomus argumentus, jog paskirto vertinimo objektas yra kitas, nei turi pareiškėjas, ir jog skolai padengti pakanka pagal išieškojimo eilę turto, iš kurio išieškotina pirmiau, taip pat kad ekspertas K. K. neturi kompetencijos atlikti turtinių teisių vertinimo, tiek ekspertas, tiek įmonė, kurios vadovas jis yra, yra neobjektyvūs ir šališki, Sprendimų vykdymo instrukcija aiškiai įpareigoja nurodyti konkrečias, o ne bendras (sumines) skaičiais antstolio atlyginimo ir administravimo išlaidas, nepriskiriant jų prie konkrečių vykdomųjų bylų ir nenurodant, kokioje byloje, išlaidos apskaičiuotos neteisingai arba iš dalies neteisingai, be to, teismas nepagrįstai iš antstolio neišreikalavo duomenų apie gautas iš trečiųjų asmenų pareiškėjo lėšas, nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo ir išreikalavimo

28. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

29. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

30. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

31. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu teikia papildomus įrodymus – antstolio A. N. informaciją apie antstoliui R. K. pervestas pinigines lėšas, antstolių A. N., I. G. patvarkymus dėl išieškojimų pareiškėjo naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai gali turėti reikšmės šios bylos nagrinėjimo dalykui, be to, dėl jų šalys turėjo galimybę pasisakyti, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kartu su atskiruoju skundu pateikti papildomi įrodymai priimtini.

Esminės ginčui apeliacinės instancijos teisme aktualios faktinės aplinkybės

33. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis R. K. vykdo:

1) Institucijos (pareigūno) 2018 m. spalio 1 d. nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-96270 dėl 120 Eur skolos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/18/01643);

2) Institucijos (pareigūno) 2019 m. balandžio 16 d. nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-34550 dėl 1 400 Eur skolos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/19/00595);

3) Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-16-418/2021 dėl 10 000 Eur skolos ir 3 706 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai L. V. J. (vykdomoji byla Nr. 0055/21/01785);

4) Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-16-418/2021 dėl 245 Eur baudos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/22/00327);

5) Vilniaus miesto apylinės teismo 2022 m. balandžio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-584-545/2022 dėl 100 Eur baudos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/22/01085);

6) Vilniaus miesto apylinės teismo 2022 m. birželio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-584-545/2022 dėl 500 Eur skolos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/22/01231);

7) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-16-418/2021 dėl 890 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai L. V. J. (vykdomoji byla Nr. 0055/22/01334);

8) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-15-418/2-21 dėl 7 500 Eur baudos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/22/01931);

9) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-10-314/2021 dėl 110,79 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/23/00005);

10) Vilniaus miesto apylinės teismo 2023 m. sausio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-27752-1101/2022 dėl 230 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai L. V. J. (vykdomoji byla Nr. 0055/23/00171);

11) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2130-275/2021 dėl 3 100,87 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/23/00219);

12) Institucijos (pareigūno) nutarimą, 2023 m. sausio 18 d., administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-7099 dėl 1 170 Eur skolos iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0055/23/00249);

13) Vilniaus miesto apylinės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-7753-600/2023 dėl 390 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai L. V. J. (vykdomoji byla Nr. 0055/23/01513);

14) Vilniaus miesto apylinės teismo 2024 m. sausio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2VP-6188-608/2023 dėl 569 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškojimo išieškotojai L. V. J. (vykdomoji byla Nr. 0055/24/00265).

34. Taigi, bendra iš skolininko I. R. išieškotojai L. V. J. išieškoma suma yra 15 785 Eur (10 000 Eur + 3 706 Eur + 890 Eur + 230 Eur + 390 Eur + 569 Eur). Duomenų apie tai, kad bent dalį skolos išieškotojai L. V. J. pareiškėjas būtų grąžinęs, byloje nėra.

35. Pagrindinė pareiškėjo skolos dalis kreditorei L. V. J. susidarė įsiteisėjusia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-418/2021 (įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-919/2021) I. R. pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir L. V. J. priteisus 10 000 Eur neturtines žalos atlyginimą už 2017 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu sunkiai sutrikdytą sveikatą. Vykdomasis dokumentas šioje byloje antstoliui vykdyti buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 18 d. Kitą pareiškėjo skolos suinteresuotam asmeniui L. V. J. dalį sudaro įvairiose bylose susidariusios bylinėjimosi išlaidos.

36. Antstolis R. K. 2022 m. sausio 26 d. patvarkymu Nr. S-22-55-1718 nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolis R. K. 2022 m. sausio 26 d. patvarkymu Nr. S-22-55-1719 nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias visose I. R. banko sąskaitose, neviršijant 14 913,27 Eur sumos.

37. Antstolis R. K. 2022 m. spalio 12 d. arešto aktu Nr. S-22-55-21450 areštavo pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Turto arešto mastas – 14 913,27 Eur.

38. Antstolis R. K. 2022 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-22-55-21458 skolininkui I. R. pasiūlė pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimą bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. Byloje nėra ginčo, kad I. R. tokio sutikimo nepateikė.

39. Antstolis R. K. 2023 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. S-23-55-4732 pasiūlė išieškotojai per 20 dienų nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko areštuoto turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

40. L. V. J. 2023 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6188-608/2023 pareiškimą tenkino visiškai – nustatė, kad skolininkui I. R. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-102-1187/2024 I. R. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį paliko nepakeistą.

41. VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. spalio 12 d. išrašas patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybės teisė į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Įrašas galiojo nuo 2017 m. balandžio 18 d., įregistravimo pagrindas – 2017 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. TPV-2652. Tačiau VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. balandžio 22 d. išrašas patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Įrašas galioja nuo 2024 m. vasario 15 d., įregistravimo pagrindai: 2017 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. TPV-2652, Apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis Nr. e2VP-6188-608/2023, Apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis Nr. e2S-102-1187/2024.

42. Antstolis R. K. 2024 m. balandžio 8 d. patikslinančiu turto arešto aktu Nr. 1785 areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Turto arešto mastas – 15 079,71 Eur.

43. Antstolis R. K. šioje byloje skundžiamu 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. S-24-55-7665 skyrė ekspertizę I. R. nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) vertei nustatyti ir nurodė, jog ekspertizę atliks ir ekspertizės išvadą pateiks UAB „Negrita“ (įmonės kvalifikacinis atestatas Nr. 000199, buveinė Trakų g. 16, Vilnius) turto vertintojas K. K. (pažymėjimo Nr. 000376). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-11207-994/2024 atmestas pareiškėjo pareikštas nušalinimas ekspertui.

44. Antstolis R. K. šioje byloje skundžiamu 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S-24-55-7756 nurodė, kad atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0055/18/01643, 0055/19/00595, 0055/21/01785, 0055/22/00327, 0055/22/01085, 0055/22/01231, 0055/22/01334, 0055/22/01931, 0055/23/00005, 0055/23/00171, 0055/23/00219, 0055/23/00249, 0055/23/01513, 0055/24/00265 apskaičiavo vykdymo išlaidas pagal šiame patvarkyme pateiktą lentelę, kurioje nurodomi išlaidų pavadinimai, datos, dydžiai, kiekiai, sumos, rūšys, bendra suma 3 473,61 Eur. Taip pat nurodė, kad iki 2024 m. balandžio 16 d. iš pareiškėjo buvo išieškota 0 Eur vykdymo išlaidų, todėl likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 3 473,61 Eur.

45. Antstolis R. K. 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S-24-55-7752 antstoliui A. N. nurodė per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar pas jį yra skolininko I. R. pinigų bei kitokio turto, taip pat ar privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, taip pat pranešė, kad areštuoja visas esamas ir būsimas skolininkui išmokėtinas lėšas – 15 017,64 Eur sumą (iš jų 13 706 Eur skola ir 1 311,64 Eur vykdymo išlaidos), areštuotas lėšas prašo nedelsiant pervesti į antstolio R. K. depozitinę sąskaitą.

46. Suinteresuoto asmens L. V. J. atstovavimo sutartis, 2018 m. vasario 12 d. sudaryta su advokatu R. Č., yra pateikta vykdomosios bylos Nr. 0055/21/01785 medžiagoje.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

47. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

48. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

50. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, apima išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, taip pat turto, turtinių teisių, kitų lėšų ir kt. (CPK 624 straipsnio 2 dalis).

51. CPK 664 straipsnis numato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai (1 dalis). Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (2 dalis). Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse (3 dalis). Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis (4 dalis). Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (5 dalis). Pagal CPK 662 straipsnio 4 dalį iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas.

52. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypo dalis patenka į trečią išieškojimo eilę. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nuolatos nurodo, kad jis turi kito turto, kuris patenka į pirmesnę išieškojimo eilę ir kurio pakaktų skolai išieškoti. Visų pirma, pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kiek ir kur tokio turto turi, gauna pajamų ar pan. Sutiktina, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų apie pareiškėjo turimą realų antrai išieškojimo eilei priskirtiną turtą, kurio pakaktų antstolio iš pareiškėjo išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Vien to, kad antstolis yra nukreipęs išieškojimą į pinigines lėšas pareiškėjo vardu atidarytose banko sąskaitose, darbo užmokestį antstoliui žinomose pareiškėjo darbovietėse, antstoliui žinomas pareiškėjo gautinas sumas iš trečiųjų asmenų, nepakanka teigti, kad to turto realiai pakanka antstolio išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms iš pareiškėjo padengti. Vykdomosiose bylose, užvestose pareiškėjo atžvilgiu, nuo 2018 m. duomenų apie faktinį lėšų išieškojimą nėra.

53. Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu teikia šioje byloje nežinomo asmens R. S. įmokų vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00623 sąrašą, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. pagal šį sąrašą debeto ir kredito apyvarta sudaro 3 090,19 Eur. Viena vertus, pareiškėjas net nenurodė, ką konkrečiai turėtų patvirtinti šis sąrašas – kokią sumą pagal jį pareiškėjas gavo, kas ir kur ją panaudojo ir pan. Kita vertus, netgi visa tokio dydžio suma per daugiau nei 3 metų laikotarpį nelaikytina reikšminga grąžinant suinteresuotam asmeniui L. V. J. skolą, kurios bendra suma, kaip minėta, yra 15 785 Eur. Kaip nereikšmingi vertintini ir kiti pareiškėjo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas įgijo išieškotojo statusą kitose vykdomosios bylose. Šie faktai, nepriklausomai nuo to, dėl kokių sumų tos vykdomosios bylos yra vykdomos, savaime nepatvirtina, jog tos sumos yra ar bus išieškotos ir kad pareiškėjas įgijo ir turi ar greitu metu įgis ir turės kito turto, kuris patenka į pirmesnę išieškojimo eilę ir kurio pakaktų skolai išieškoti.

54. Remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe, taip pat jo dalį, esančią jungtine nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai skolininkas turi bendro su kitais asmenimis turto ir jam priklausanti bendro turto dalis nėra nustatyta, kyla skolininko turto dalies neapibrėžtumo rizika, nes iki bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, nėra aišku, kokia konkrečiai turto dalis priklauso skolininkui ir kokia apimtimi galės būti patenkinami išieškotojo interesai nukreipiant išieškojimą į tokį turtą. Nors tiek bendrosios dalinės nuosavybės, jeigu dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 3 dalis), tiek bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.117 straipsnis) atveju yra taikoma lygių dalių prezumpcija, ši prezumpcija gali būti nuginčyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

55. Skolininkui fiziniam asmeniui priklausančios bendro su kitais asmenimis turto dalies nustatymo tvarka įtvirtinta CPK 667 straipsnyje. Šios tvarkos esmė yra ta, kad antstolis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, areštuoja visą bendrąjį turtą ir tuomet yra sprendžiamas skolininkui priklausančios bendro turto dalies nustatymo klausimas. Skolininkui priklausanti bendro turto dalis gali būti nustatoma tiek neteisminiais būdais, tiek teismo. Dėl skolininko turto dalies nustatymo į teismą turi teisę kreiptis ir išieškotojas (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti (individualizuoti) skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013, 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015, 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2025).

56. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tai, jog pareiškėjui priklausanti dalis nėra atidalyta iš jam ir jo sutuoktinei bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ar šis žemės sklypas nėra tarp jų padalytas, nėra kliūtis antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nukreipiant išieškojimą į teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą pareiškėjo dalį bendrojoje nuosavybėje – jam priklausančią 1/2 dalį bendrosios nuosavybės teise su sutuoktine priklausančiame žemės sklype. Kad pareiškėjui priklausanti 1/2 dalis bendrosios nuosavybės teise su sutuoktine priklausančiame žemės sklype yra nustatyta, neabejotinai pagrindžia tiek Nekilnojamojo turto registro duomenys, tiek apylinkės teismo ir apygardos teismo nutartys.

57. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą; patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę; vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo to dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.

58. Ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į šio Kodekso VI dalyje numatytas išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis). CPK 212 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti; teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti teismo ekspertizės įstatyme.

59. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-11207-994/2024 atmestas pareiškėjo pareikštas nušalinimas ekspertui K. K., todėl pakartotinai spręsti eksperto šališkumo klausimo pirmosios instancijos teismas šioje byloje neturėjo pagrindo.

60. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1R-280 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“ į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, be kita ko, įrašytas K. K. – nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė (kvalifikacijos pažymėjimas galioja neribotai). Išieškant iš nuosavybės teise skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, jis realizuojamas parduodant jį iš varžytynių (CPK 694 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju išieškant iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 1/2 dalies būtent ir bus realizuojamas nekilnojamasis turtas – žemės sklypo 1/2 dalis.

61. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu objektu bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, nepriklausomai nuo to, ar ji priklauso vienam asmeniui visa apimtimi, ar padalyta (pvz., 1/2 dalis), vis tiek yra daiktinė teisė. Tai reiškia, kad ši teisė tiesiogiai siejama su daiktu (pvz., žemės sklypu, būstu) ir suteikia teisę valdyti, naudoti ir disponuoti ta daikto dalimi. Kiekvienas savininkas turi savo dalies daiktinę teisę ir ji seka paskui daiktą, jei nuosavybės dalis yra perleidžiama. Vadinasi, realizavus – pardavus daiktą – 1/2 dalį žemės sklypo bus realizuota ir pareiškėjo daiktinė – nuosavybės teisė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjui priklausantis turtas nėra nekilnojamasis objektas, o yra idealioji turtinių teisių dalis į jį ir kad paskirtas ekspertas neturi kvalifikacijos vertinti kitas turtines teises, todėl negali šiuo atveju atlikti turto vertinimo, atmestini kaip nepagrįsti.

62. Apibendrinant konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai dėl antstolio R. K. 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymo Nr. S-24-55-7665 dėl ekspertizės skyrimo neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

63. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcija patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352. Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punkte nurodyta, kad visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime; kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolio R. K. šioje byloje skundžiamu 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S-24-55-7756 vykdymo išlaidų apskaičiavimas nebuvo skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą, todėl pagrįstai buvo parengtas bendras visoms pareiškėjo atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms. Taip pat matyti, kad surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas taip pat atitinka formos ir turinio reikalavimus, numatytus Sprendimo vykdymo instrukcijos 109, 124, 130 punktuose. Sutiktina, kad pareiškėjas nenurodo, kurios konkrečiai išlaidos yra antstolio apskaičiuotos nepagrįstai, ir tik deklaratyviai teigia, jog išlaidos apskaičiuotos neteisingai arba iš dalies neteisingai.

64. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 172 punktą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad pasibaigė šiam išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, vykdomoji byla neužbaigiama, iš skolininko išieškomos ir išieškotojui grąžinamos visos jo sumokėtos vykdymo išlaidos. Sutiktina, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus, jog vykdomojoje byloje Nr. 0055/19/00595 patirtas vykdymo išlaidas antstolis į ginčijamą vykdymo išlaidų apskaičiavimą yra įtraukęs nepagrįstai, kadangi bauda buvo nurašyta dėl priverstinio jos išieškojimo senaties termino suėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

65. Apibendrinant taip pat konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai dėl antstolio R. K. 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymo Nr. S-24-55-7756 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

66. Nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Taigi, ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Vis dėlto tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

67. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

68. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju trečiojo asmens L. V. J. ir pareiškėjo interesai yra priešingi. Suprantama, kad kreditorė siekia, jog kuo greičiau būtų atlikta pareiškėjo turto vertinimo ekspertizė ir kuo greičiau šis turtas būtų realizuotas ir kreditorė greičiau atgautų bent dalį skolos. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos duomenų, t. y. atsižvelgiant į laiko tarpą, per kurį skolininkas negrąžino net dalies skolos, į daugybę nepagrįstų vykdymo procese teikiamų skundų ir bendrą procesinį elgesį, darytina išvada, kad pareiškėjo interesas yra priešingas – kuo ilgiau užvilkinti vykdymo procesą. Vertinant tai, atmestini pareiškėjo argumentai, kad kreditorė neturi asmeninio suinteresuotumo byla. Be to, kaip teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, suinteresuoto asmens L. V. J. atstovavimo sutartis, 2018 m. vasario 12 d. sudaryta su advokatu R. Č., yra pateikta vykdomosios bylos Nr. 0055/21/01785 medžiagoje, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad byloje nėra jokių kreditorės atstovavimą patvirtinančių dokumentų.

69. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 it kt.). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

70. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolio R. K. veiksmų neteisėtumą, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Be to, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui klausimą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta visa apimtimi.

Dėl bylos procesinės baigties

71. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas).

73. Atsižvelgiant į tai, kad paliekama nepakeista skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas, laikytina, jog viso teismo proceso rezultatas yra sprendimas, priimtas ne pareiškėjo naudai. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju trečiojo asmens L. V. J. ir pareiškėjo interesai yra priešingi, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

75. Suinteresuotas asmuo L. V. J. šioje byloje atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti 290 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

76. Suinteresuoto asmens 290 Eur dydžio sumokėtas užmokestis už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš pareiškėjo priteistinas atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusiam suinteresuotam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo I. R. atskirjo skundo prašymus bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išreikalauti iš antstolio R. K. duomenis.

Priimti su pareiškėjo I. R. atskiruoju skundu pateiktus papildomus įrodymus.

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjo I. R. priteisti suinteresuotam asmeniui L. V. j. 290 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.