Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Ramūnas Kamarauskas ir L. V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas negali ginčyti skundžiamo patvarkymo, nes šis patvarkymas nesukelia jam jokių padarinių. Pareiškėjo dėstomi argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nenuoseklūs, nepagrįsti įrodymais. Skolininkas turi teisę ginčyti antstolio 2022 m. spalio 12 d. arešto aktą, kuriuo areštuotas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), arba 2022 m. spalio 12 d. patvarkymą, kuriuo skolininkui pasiūlyta pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Antstolio veiksmai visiškai atitinka proceso įstatymo nuostatas. Remiantis pareiškėjo logika, antstolis turėjo areštuoti visą pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą, o tai būtų neracionalu. Skolininko teiginys esą jis gali sumokėti įsiskolinimą geruoju per įstatyme nustatytą terminą nėra pagrįstas įrodymais ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skolininko skunde nurodytas butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip šeimos turtas, todėl antstolis panaikino šiam butui taikytą areštą, laikydamasis CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto eilės.

7. Argumentus dėl ginčo žemės sklypo naudojimo ūkio veikloje pareiškėjas nurodė tik skundo papildyme. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nėra susiję su šios bylos dalyku (neaišku, ką šie įrodymai turi pagrįsti). Pareiškėjo pateikti gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma, ūkininko pažymėjimo kopija, išrašas iš Nekilnojamojo turto registro taip nėra šios bylos dalykas; šie įrodymai yra susiję su civiline byla Nr. e2YT-27752-1101/2022, kurioje pareiškėjas skundė antstolio 2022 m. gruodžio 28 d. turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuotas ginčo žemės sklypas. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad antstolis pagrįstai taikė turto areštą. Šioje byloje pareiškėjo skundžiamas patvarkymas yra išvestinis iš turto arešto akto, todėl teismui konstatavus arešto akto teisėtumą, nekyla abejonių ir dėl ginčo patvarkymo teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Byloje sprendžiama dėl antstolio priimto patvarkymo pasiūlyti išieškotai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo teisėtumo. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CPK VI dalies nuostatomis.

Dėl ginčo esmės

9. Nustatyta, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0055/21/01785 dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 3 706 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko I. R. išieškotojai L. V. J.. Vykdomoji byla pradėta Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. vykdomojo rašto, išduoto baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-418/2021, pagrindu. Per raginime nustatytą terminą skolininkas gera valia nesumokėjo skolos. Atlikdamas priverstinį skolos išieškojimą, antstolis 2022 m. sausio 26 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-22-55-1720, kuriuo areštavo skolininkui priklausančią ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 12 d. antstolis surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei D. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą dėl turto arešto ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo, kuriuo, pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto (areštuoto žemės sklypo) dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 2022 m. spalio 14 d. patvarkymu antstolis panaikino skolininkui priklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą.

10. Skolininkas 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė antstoliui prašymą nustatyti terminą skolai sumokėti arba išdėstyti mokėjimus. Antstolis 2022 m. lapkričio 25 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo išaiškino skolininkui, kad skolininko prašymo dalykas nepatenka į antstolio kompetencijos ribas, nes teisės aktai nesuteikia antstoliui teisės spręsti klausimus dėl priverstinai vykdomo sprendimo išdėstymo ar papildomo termino sprendimui įvykdyti nustatymo. 2023 m. vasario 6 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-23-55-4732, kuriuo pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies jo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. R., t. y. areštuotame ginčo žemės sklype, nustatymo.

11. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas teikė skundą ir dėl antstolio Ramūno Kamarausko šioje vykdomojoje byloje 2022 m. spalio 12 d. priimtų procesinių dokumentų, t. y. dėl turto arešto akto, kuriuo buvo areštuotas ginčo žemės sklypas, ir dėl patvarkymo, kuriuo pareiškėjui ir jo sutuoktinei pasiūlyta pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo areštuotame žemės sklype. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27752-1101/2022 atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, o bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S0-1080-852/2023 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir paliko pirmos instancijos priimtą procesinį sprendimą nepakeistą. Šios aplinkybės yra svarbios, nes pareiškėjas nagrinėjamoje byloje iš dalies remiasi argumentais, tapačiais jo nurodytiems skunde, išnagrinėtame civilinėje byloje Nr. e2YT-27752-1101/2022.

12. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarką reglamentuoja CPK 667 straipsnis. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija antstolio surašytą siūlymą kreiptis į teismą dėl pareiškėjo turto dalies nustatymo, teigdamas, kad antstolis pasirinko netinkamą turto objektą ir kad pareiškėjas yra pajėgus įvykdyti teismo nuosprendį atlikdamas dalinius mokėjimus per įstatyme nustatytą terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nesąlygoja išvados, kad antstolio procesinis elgesys buvo netinkamas.

14. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, o vykdomosios bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginys nėra pagrįstas – iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad nuo priverstinio skolos išieškojimo pradžios iš skolininko nepavyko išieškoti jokios įsiskolinimo dalies, nors vykdomoji byla yra pradėta dar 2021 m. gruodžio 18 d. Per tą laiką antstoliui nepavyko išieškoti jokios sumos iš skolininko darboviečių, o skolininkas, formaliai teigdamas, kad yra pasiruošęs atsiskaityti per antstolio nustatytą terminą, taip pat neatliko nei vienos įmokos, nebandė sumažinti susidariusio įsiskolinimo.

16. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-1080-852/2023 konstatuota, kad „skolininkas dirba viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“, tačiau yra nurodyta, kad nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. skolininkas yra nedraudiminiame laikotarpyje; taip pat nustatyta, kad skolininkas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, tačiau yra nurodyta, kad skolininkas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. yra nedraudiminiame laikotarpyje; taip pat skolininkas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, o už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 31 d. skolininkui buvo išmokėta 5,15 Eur. Tuo tarpu iš Antstolių informacinės sistemos registre (toliau – ir AIS) esančių duomenų matyti, kad iš skolininko yra išieškoma bendrai virš 23 000,00 Eur skolos skirtingiems išieškotojams“. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad nurodytos aplinkybės iš esmės pasikeitė, todėl nėra aišku, iš kokių lėšų skolininkas ketina gera valia mokėti įsiskolinimą išieškotojai. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginys esą įsiskolinimas išieškotojai gali būti padengtas per proceso įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą darant išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

17. Pareiškėjas taip pat teigia, kad antstolis nesilaikė CPK nustatytos išieškojimo iš skolininko turto eilės. Išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė yra nurodyta CPK 664 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (CPK 664 straipsnio 1–5 dalys). Skolininkas šioje byloje teigia, kad areštuotą žemės sklypą skolininkas naudoja žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl antstolis privalėjo vykdyti skolos išieškojimą iš kito skolininkui priklausančio turto, pavyzdžiui buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nes, skolininko teigimu, minėtame bute jis negyvena.

18. Visų pirma pažymėta, kad skolininko pateikta pažyma apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą nėra aktuali šios bylos kontekste. Iš pateiktos pažymos duomenų matyti, kad skolininkas savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 2023 m. balandžio 14 d. t. y. jau po to, kai antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, taip pat po to, kai skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurio pagrindu buvo užvesta ši civilinė byla, todėl toks duomenų pakeitimas negali turėti įtakos vertinimui, ar teisėti buvo antstolio procesiniai veiksmai, atlikti iki skolininko deklaruotos vietos pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats skolininkas savo veiksmais liudijo, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, tokį savo gyvenamosios vietos adresą skolininkas nurodė ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (2023 m. kovo 20 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ir pačiame skunde dėl antstolio veiksmų). Tuo tarpu skolininkui priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), viešame registre yra registruotas kaip šeimos turtas, o vadovaujantis CK 3.85 straipsnio 3 dalimi, iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams, todėl išieškoti iš tokio turto būtų sudėtinga.

19. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad ginčo žemės sklypas yra jo naudojamas žemės ūkio veiklai vykdyti ir kad pareiškėjo pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Visų pirma, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, apie pareiškėjo gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos (CPK 178 straipsnis). Be to, Vilniaus apygardos teismas jau anksčiau minėtoje 2023 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S0-1080-852/2023 konstatavo, kad „Vertinant apelianto pateiktą 2023 m. kovo 15 d. išrašą iš Ūkininkų ūkio registro, nustatyta, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra / buvo įtrauktas į ūkininko ūkyje naudojamo nekilnojamojo turto sąrašą. Tačiau pastebėtina, kad išraše nėra nurodyta data, nuo kada minėtas žemės sklypas yra priskirtas ūkiui, t. y. pats apeliantas pateiktame rašytiniame įrodyme užtušavo grafą „ūkyje nuo“, todėl konstatuotina, kad apeliantas neįrodė ir nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad areštas buvo pritaikytas jau įtrauktam į ūkininko ūkį žemės sklypui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš išraše esančių žymių matyti, kad paskutinį kartą duomenys apie apelianto (skolininko) ūkį buvo atnaujinti 2023 m. kovo 15 d., t. y. prieš pat atskirojo skundo pateikimą dėl skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties, kas leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad minėtas žemės sklypas buvo įtrauktas į ūkininko ūkį 2023 m. kovo 15 d., t. y. po ginčijamų patvarkymų priėmimo, siekiant sudaryti įspūdį, kad žemės sklypas yra naudojamas ūkyje ir negali būti vykdomas išieškojimas bendra tvarka“.

20. Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pateikė analogišką išrašą iš Ūkininkų ūkio registro, kuriame taip pat užtušavo duomenis apie tai, nuo kada ginčo žemės sklypas yra įtrauktas į pareiškėjo, kaip ūkininko, ūkį. Tai yra, pareiškėjas, susipažinęs su teismo išdėstytais argumentais, nesiekė pašalinti teismo abejonių, o priešingai ir vėl pateikė rašytinį įrodymą, kuriame dalis informacijos yra paslėpta. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekokybiškai užtušavo norimą neatskleisti informaciją, t. y. nepaisant to, kad ginčo žemės sklypo įtraukimo į pareiškėjo ūkininko ūkį data yra uždažyta juodai, vis tiek matyti, kokia informacija buvo nurodyta aktualioje lentelės grafoje – ginčo žemės sklypas ūkininko ūkyje yra nuo 2023 m. kovo 15 d. Ši aplinkybė patvirtina Vilniaus apygardos teismo jau anksčiau padarytą išvadą, kad ginčo žemės sklypas į pareiškėjo ūkininko ūkį buvo įtrauktas po skundžiamo patvarkymo priėmimo. Šie teismo nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad ginčo žemės sklypas nėra turtas, iš kurio išieškojimas turi būti vykdomas ketvirtąja eilė.

21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl antstolio procesinių veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl atskirai neaptariami. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo teiginio esą jis nebuvo tinkamai informuotas apie antstolio atliekamus procesinius veiksmus jau buvo pasisakyta anksčiau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1080-852/2023, be to, teiginiui esą pareiškėjas nėra tinkamai informuojamas apie vykdymo procesą prieštarauja ir paties pareiškėjo procesinis elgesys (aktyvus prašymų, skundų teikimas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Išieškotoja L. V. J. šioje byloje patyrė 390 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (250 Eur už atsiliepimo į skundą surašymą ir 140 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo papildomus paaiškinimus surašymą), kurias ji prašo priteisti iš pareiškėjo. Teismui yra pateikti įrodymai, patvirtinantys šių bylinėjimosi išlaidų realumą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose 2015 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nurodytų maksimalių dydžių.

23. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju byloje yra akivaizdus pareiškėjo (skolininko) ir išieškotojos interesų priešingumas, nes pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų siekia, kad nebūtų nustatyta jo turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybės su jo sutuoktine, o išieškotoja siekia savo turtinių interesų patenkinimo išieškant, be kita ko, ir iš ginčo turto. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teismui konstatavus, kad pareiškėjo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, yra pagrindas tenkinti išieškotojos prašymą ir priteisti jai iš pareiškėjo 390 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų

24. Rašytinio teismo posėdžio dieną pareiškėjas pateikė į bylą papildomus paaiškinimus – pareiškimą dėl suinteresuoto asmens nuomonės. Šiuos procesinius dokumentus atsisakytina priimti. Visų pirma, šioje civilinėje byloje pareiškėjas net du kartus tikslino skundą (teikė papildomus paaiškinimus), dėl ko teismas vieną kartą jau atidėjo rašytinį teismo posėdį. Pareiškėjas buvo informuotas apie kitą paskirtą teismo posėdžio datą, tačiau savo papildomus paaiškinimus (teikiamus jau trečią kartą) pateikė prieš pat rašytinio teismo posėdį (tą pačią dieną, likus mažiau ne valandai iki posėdžio pradžios), nesilaikydamas proceso koncentruotumo principo. Be to, iš pateiktų paaiškinimų turinio matyti, kad pateiktuose paaiškinimuose iš esmės yra atkartoti pareiškėjo jau anksčiau dėstyti argumentai, kuriuos, kaip minėta pareiškėjas jau išdėstė savo anksčiau byloje ne kartą teiktuose paaiškinimuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 446, 510 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo I. R. 2023 m. birželio 8 d. pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus.

Pareiškėjo I. R. skundo dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų netenkinti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) L. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo (skolininko) I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.