Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja L. V. J., antstolis Ramūnas Kamarauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2021 m. gruodžio 18 d. patvarkymu antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė vykdyti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 000,00 Eur skolos ir 3 706,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko I. R. išieškotojos L. V. J. naudai.

2. 2021 m. gruodžio 18 d. skolininkui I. R. išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, o 2022 m. sausio 4 d. paskelbtas viešai. Antstoliui tęsiant vykdymo veiksmus, 2022 m. sausio 26 d. apskaičiuotos vykdymo išlaidos, priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir išsiųstas į skolininko darbovietę. 2022 m. sausio 26 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis areštavo skolininkui priklausantį turtą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tęsiant vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad piniginių lėšų skolininko sąskaitose nėra, duomenų apie gaunamas draudžiamąsias pajamas iš skolininko darboviečių nėra, todėl 2022 m. spalio 12 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai areštavo skolininko turtą, t. y. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrąja jungtine nuosavybe priklauso skolininkui su D. R., taip pat priimtas patvarkymas dėl turto arešto ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo Nr. S-22-55-21458. 2022 m. spalio 14 d. antstolis patvarkymu Nr. 1785 panaikino 2022 m. sausio 26 d. turto arešto aktu areštuoto skolininko buto areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės teigdamas, jog nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas netikrino, ar antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus, laikėsi CPK 664 straipsnyje nustatytų reikalavimų, o areštuoto buto pilnai pakanka skolai padengti, todėl žemės sklypo areštas buvo perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto (skolininko) pozicija neturi pagrindo sutikti.

18. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. – ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

19. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Tuo tikslu CPK nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pvz., nustatyti turto išieškojimo ribojimai, draudimas nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, išieškojimo iš skolininko turto eilė ir pan.

20. Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas.

21. Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad antstolio Ramūno Kamarausko kontoroje yra vykdomas išieškojimas dėl 10 000,00 Eur skolos ir 3706,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko I. R. išieškotojos L. V. J. naudai pagal 2021 m. gruodžio 6 d. išduotą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2021 m. gruodžio 18 d. patvarkymu Nr. S-21-55-23025 patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priėmė vykdymui išieškotojos L. V. J. pateiktą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė patvarkymą Nr. S-21-55-23026 dėl 168,69 Eur vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir sumokėjimo bei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-55-23027, kuriuo paragino skolininką I. R. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 13 706,00 Eur skolos ir 168,69 Eur vykdymo išlaidų. Minėti antstolio Ramūno Kamarausko priimti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininkui I. R. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir el. paštu (duomenys neskelbtini).

23. 2022 m. sausio 26 d. antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-55-1719, bei turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininkui I. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėti antstolio Ramūno Kamarausko priimti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininkui I. R. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

24. 2022 m. spalio 12 d. antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininkui I. R. ir D. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), bei patvarkymą Nr. S-22-55-21458 dėl turto dalies nustatymo. Tuo pagrindu antstolis Ramūnas Kamarauskas 2022 m. spalio 14 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto turtui panaikinimo Nr. 1785, kuriuo panaikino pritaikytą areštą butui, adresu (duomenys neskelbtini).

25. 2022 m. lapkričio 3 d. skolininkas I. R. pateikė antstoliui Ramūnui Kamarauskui prašymą, kuriuo prašė: 1) įteikti procesinius dokumentus dėl vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo vykdymui, bei nustatyti įstatyme paminėtą terminą sumokėti skolą geruoju; 2) nustatyti maksimaliai galimą terminą sumokėti skolą ją išdėstant; 3) sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas prašymas. Taip pat skolininkas I. R. pateikė antstoliui skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko 2022 m. spalio 12 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. spalio 12 d. patvarkymo Nr. S-22-55-21458.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininko skunde nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo panaikinti antstolio Ramūno Kamarausko teisėtai priimtus patvarkymus. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kaip ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jog skundo dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų pateikimo metu vienintelis skolininko I. R. areštuotas nekilnojamasis turtas buvo žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas aplinkybes patvirtina vykdomojoje byloje priimti antstolio procesiniai dokumentai, iš kurių matyti, jog 2022 m. spalio 12 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai areštavus žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), antstolis 2022 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. 1785 panaikino jo paties pritaikytus turto apribojimus skolininko nekilnojamam turtui, o būtent butui, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju antstolis nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tokių duomenų byloje nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Be to, CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų vykdyti išieškojimą (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Todėl teigtina, kad antstolis turėjo teisę nuspręsti, vadovaudamasis CPK ir Sprendimo vykdymo instrukcija, į kurį turtą turi būti nukreiptas išieškojimas.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog skolininkas neįrodė, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius. Pažymėtina, kad CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiame įstatymo straipsnyje yra numatyta teisė skolininkui, kuris siekia, jog išieškojimas nebūtų nukreiptas į jam priklausantį turtą, pateikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius, jog yra galimybė skolą išieškoti iš kitų skolininko pajamų. Skolininkas šia jam suteikta teise gali pasinaudoti savo iniciatyva, net ir nesant antstolio pasiūlymo. Šios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-641-260/2016; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-399-254/2019).

28. Vertinant vykdomojoje byloje esančius duomenis bei skolininko pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, nustatyta, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas teikė antstoliui įrodymus dėl galimybės skolą išieškoti kitu būdu, iš skolininko gaunamų pajamų ir kt. Tokių rašytinių įrodymų skolininkas taip pat nepateikė nei su skundu dėl antstolio veiksmų, nei su atskiruoju skundu, o apsiribojo tik bendro pobūdžio, deklaratyviais teiginiais, kad įsiskolinimą padengs geruoju, sumokant skolą per įstatyme nustatytą terminą. Paminėtina, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. liepos 7 d. nuosprendis, kuriuo iš skolininko I. R. suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) L. V. J. buvo priteista 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 3 706,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismui nuosprendžiu iš dalies pakeitus Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. liepos 7 d. nuosprendį. Vykdomasis raštas dėl 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 3 706,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo buvo išduotas 2021 m. gruodžio 6 d., o antstoliui pateiktas vykdyti 2021 m. gruodžio 18 d. Taigi, skolininkas per daugiau nei metus laiko nebuvo atlikęs išieškotojos naudai nei vieno mokėjimo ar bent kuria nors dalimi būtų padengęs turimą įsiskolinimą. Be to, VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininkas dirba viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“, tačiau yra nurodyta, kad nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. skolininkas yra nedraudiminiame laikotarpyje; taip pat nustatyta, kad skolininkas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, tačiau yra nurodyta, kad skolininkas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. yra nedraudiminiame laikotarpyje; taip pat skolininkas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, o už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 31 d. skolininkui buvo išmokėta 5,15 Eur. Tuo tarpu iš Antstolių informacinės sistemos registre (toliau – ir AIS) esančių duomenų matyti, kad iš skolininko yra išieškoma bendrai virš 23 000,00 Eur skolos skirtingiems išieškotojams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad skolininkas piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų ir, priešingai nei teigia atskirajame skunde, neturi finansinių galimybių savanoriškam įvykdymui. Skolininkas taip pat akcentuoja tą aplinkybę, kad jam nebuvo siunčiami antstolio procesiniai dokumentai, todėl nežinojo nei apie pradėtą vykdomąją bylą, nei apie antstolio priimtus patvarkymus, ir negalėjo savanoriškai apmokėti skolos. Tačiau pažymėtina, kad visi antstolio priimti procesiniai dokumentai taip pat buvo siunčiami ir skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kurį nurodo ir pats skolininkas savo teiktuose procesiniuose dokumentuose, tačiau siųsti dokumentai buvo grąžinami į antstolio kontorą, kaip neįteikti. Todėl teigtina, kad pats skolininkas visiškai nesirūpino ir nesidomėjo jo atžvilgiu vykdomo išieškojimo procesu (CPK 644 straipsnis) bei nesiekė sudaryti su suinteresuotu asmeniu (išieškotoja) taikaus susitarimo dėl skolos sumokėjimo (išdėstymo) (CPK 643 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-6188-608/2023 dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tačiau tai neužkerta skolininkui kelio kreiptis į išieškotoją ir pasiekti taikų susitarimą dėl skolos sumokėjimo (išdėstymo).

29. Apeliantas (skolininkas) atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia ir tuo, kad teismas netikrino, ar antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus, laikėsi CPK 664 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

30. CPK 664 straipsnyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Pažymėtina, jog iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu antstoliui nėra žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis).

31. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Šiuo atveju iš skolininko I. R. pateikto skundo dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų, yra matyti, jog skolininkas antstolio 2022 m. spalio 12 d. priimtus patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. S-22-55-21458 ginčijo tuo, kad antstolis pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą ir areštavo turto daugiau nei reikia, bei tuo, kad skolininkas turi galimybę sumokėti išieškomą skolą savanoriškai, tačiau skolininkui buvo apribota pasinaudoti tokia teise. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skolininko minėtus argumentus bei ginčijamus antstolio patvarkymus, priėjo išvadą, kad antstolis patvarkymus priėmė nepažeisdamas nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas nuostatas. Tuo tarpu atskirajame skunde apeliantas (skolininkas) antstolio priimtus patvarkymus jau ginčija tuo aspektu, kad buvo pažeistas CPK 664 straipsnyje nustatytas išieškojimo eiliškumas iš skolininko turto ir teikia naują rašytinį įrodymą, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant skolininko skundą dėl antstolio veiksmų.

32. Vertinant apelianto pateiktą 2023 m. kovo 15 d. išrašą iš Ūkininkų ūkio registro, nustatyta, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra / buvo įtrauktas į ūkininko ūkyje naudojamo nekilnojamojo turto sąrašą. Tačiau pastebėtina, kad išraše nėra nurodyta data, nuo kada minėtas žemės sklypas yra priskirtas ūkiui, t. y. pats apeliantas pateiktame rašytiniame įrodyme užtušavo grafą „ūkyje nuo“, todėl konstatuotina, kad apeliantas neįrodė ir nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad areštas buvo pritaikytas jau įtrauktam į ūkininko ūkį žemės sklypui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš išraše esančių žymių matyti, kad paskutinį kartą duomenys apie apelianto (skolininko) ūkį buvo atnaujinti 2023 m. kovo 15 d., t. y. prieš pat atskirojo skundo pateikimą dėl skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties, kas leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad minėtas žemės sklypas buvo įtrauktas į ūkininko ūkį 2023 m. kovo 15 d., t. y. po ginčijamų patvarkymų priėmimo, siekiant sudaryti įspūdį, kad žemės sklypas yra naudojamas ūkyje ir negali būti vykdomas išieškojimas bendra tvarka. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad antstolis, priimdamas apelianto (skolininko) ginčijamus patvarkymus, nepažeidė CPK 664 straipsnyje nustatyto išieškojimo eiliškumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria suinteresuoto asmens argumentams, kad iš apelianto (skolininko) minimo nekilnojamojo turto, o būtent buto, adresu (duomenys neskelbtini), išieškojimas pagal CPK 664 straipsnį 5 dalį galėtų būti vykdomas tik 5 eile, t. y. tuomet, kai nebūtų nustatyta pirmesnės eilės turto, kuris atitiktų CPK 664 straipsnio 1 – 4 dalyse nurodytas sąlygas. Tačiau duomenų, kad apeliantas (skolininkas) turi kito nekilnojamojo turto, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis), todėl antstolis pagrįstai areštavo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pradėjo išieškojimą iš minėto nekilnojamojo turto. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų matyti, kad antstolio Ramūno Kamarausko areštuotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nuo 2018 m. liepos 24 d. yra areštuotas ir (duomenys neskelbtini). Norminiuose teisės aktuose neįtvirtinta antstoliui draudimo areštuoti skolininko turtą, kuris jau areštuotas kitų antstolių, pareigūnų ar institucijų. Priešingai, teisės aktų sisteminis – loginis aiškinimas teikia pagrindą išvadai, kad tas pats turtas gali būti areštuojamas daugiau negu vieno antstolio (pvz., Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punktas). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kadangi teismas turės nustatyti (duomenys neskelbtini) suinteresuotumą bei kokiu pagrindu yra areštuotas turtas.

33. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto (skolininko) argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Vis dėlto, CPK yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

35. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, tarp pareiškėjo (skolininko) ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, t. y. skolininkas pareikštu skundu dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų prašė teismo panaikinti antstolio priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje, kurioje yra vykdomas išieškojimas suinteresuoto asmens (išieškotojos) naudai, o suinteresuotas asmuo nesutikdamas su pateiktu skolininko skundu, teikė atsiliepimą į minėtą skundą. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, suinteresuotas asmuo įgijo teisę reikalauti atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl teismas pagrįstai sprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ir priteisė iš skolininko suinteresuotam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, tuo tarpu atskirojo skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) L. V. J. į bylą pateikė prašymą priteisti 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

39. Šiuo atveju pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo (išieškotoja) prieštaravo skolininko skundui ir atskirajam skundui, t. y. tarp skolininko ir išieškotojos suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, todėl, įvertinus tai, kad skolininko skundas ir atskirasis skundas yra atmesti, šios bylos procesinė baigtis yra palanki suinteresuotam asmeniui. Teismas taip pat vertina, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens (išieškotojos) 250,00 patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju buvo būtinos. Taigi, netenkinus skolininko atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš skolininko priteistinas atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusiam suinteresuotam asmeniui.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto (skolininko) I. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui L. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš skolininko I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.