- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-641-260/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- L. B., V. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-30614-475/2015 pagal pareiškėjų L. B. ir V. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. S., „Swedbank“, AB ir R. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Skundo dėl antstolio veiksmų esmė
Pareiškėjai (skolininkai) L. B. ir V. B. 2015 m. lapkričio 25 d. pateikė dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundą, kuriame pareiškė prašymus: 1) panaikinti antstolio R. S. 2015-10-23 nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo iš V. B. banko sąskaitų; 2) panaikinti antstolio R. S. 2015-10-26 patvarkymą dėl skolos išieškojimo dėl išskaitų iš skolininko V. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų atlikimo; 3)panaikinti antstolio R. S. 2015-10-23 nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo iš L. B. banko sąskaitų; 4) panaikinti antstolio R. S. 2015-10-26 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo dėl išskaitų iš skolininkės L. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų atlikimo. Skunde pareiškėjai nurodė, kad antstolio R. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3652-144/2012 dėl skolos išieškojimo kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai iš skolininkų R. A., L. B. ir V. B.. Pareiškėjų nuomone, antstolis 2015-10-23 atliko neteisėtus veiksmus – priėmė nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjų vardu atidarytų banko sąskaitų bei priėmė patvarkymus atlikti išskaitas iš pareiškėjų darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. Pareiškėjai nurodo, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, nes antstolis, jau pardavęs hipoteka įkeistą turtą, tolesnį vykdymą vykdomojoje byloje galėjo vykdyti tik esant išieškotojo reikalavimui, be to, kadangi įkeistas turtas jau yra parduotas, likusios skolos išieškojimas turi vykti pagal bendrąsias įstatymo nustatytas vykdymo proceso taisykles t.y. skolininkui turi būti siunčiamas raginimas ir tik jam nesumokėjus skolos geruoju per numatytą terminą, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, taip pat antstolis nesuteikė skolininkams teisės sumokėti skolą per šešis mėnesius, mokant reikiamo dydžio sumas, be to antstoliui išsiuntus patvarkymus dėl išskaitų atlikimo į darbovietes, skolininkų darbdavys sužinojo konfidencialią informaciją apie skolininkus (b.l. 9-14).
Antstolis R. S. 2015 m. gruodžio 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkų L. B. ir V. B. skundą „Dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir jį su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų L. B. ir V. B. skundą, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-30614-475/2015, skundo dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino.
Teismas pripažino, kad CK 4.193 straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės dėl hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto vertės, o šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai realizavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, šis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendrąja įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nagrinėjamu atveju hipoteka įkeistas turtas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „Liutaurita“ už 28700 Eur, likusi neišieškota skola išieškotojui – 31398,27 Eur. Šios skolos išieškojimą, išieškotojui „Swedbank“, AB prašant, antstolis R. S. tęsia.
Teismas pripažino, jog pareiškėjai nepagrįstai nurodė, kad antstolis, toliau vykdydamas išieškojimą, privalėjo jiems, kaip skolininkams, siųsti raginimą dėl skolos sumokėjimo gera valia ir tik jiems per nurodytą terminą nesumokėjus skolos likučio, pradėti priverstinio vykdymo veiksmus.
Taip pat teismas pripažino, jog antstolio veiksmai, kurių jis ėmėsi tolesniam skolos išieškojimui, yra pagrįsti. Teisės aktai neįpareigoja išieškotojo iš naujo kreiptis į teismą dėl skolos likučio priteisimo, o vykdymo procesas nėra pradedamas iš naujo t.y. skolininkui siunčiant raginimą sumokėti skolą gera valia. Antstolis R. S., vadovaudamasis CPK 664 str. ir 675 str. nuostatomis, nukreipė išieškojimą į skolininkų turtą, pinigines lėšas ir gaunamas išmokas, neviršydamas sumos, reikalingos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismas sprendė, kad antstolis, nesiųsdamas skolininkams naujo raginimo ir toliau vykdydamas išieškojimo veiksmus – priimdamas nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjų vardu atidarytų banko sąskaitų bei priimdamas patvarkymus atlikti išskaitas iš pareiškėjų darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, elgėsi pagrįstai bei teisėtai.
Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad vadovaujantis CPK 663 str., antstolis nepagrįstai nukreipė išieškojimą į jiems priklausantį turtą, nepasiūlydamas skolininkams pateikia įrodymus, kad skolą galima padengti per 6 mėnesius, mokant reikiamo dydžio sumas, teismas pažymėjo, jog CPK 663 str. 1 d. numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į antstolį su tokio pobūdžio pasiūlymu, toks pasiūlymas nėra pateiktas ir kartu su skundu dėl antstolio veiksmų. Todėl teismas sprendė, kad šis pareiškėjų argumentas atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirąjį skundą pateikę pareiškėjai L. B. ir V. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) : 1) antstolio R. S. 2015-10-23 nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo iš V. B. banko sąskaitų; 2) antstolio R. S. 2015-10-26 patvarkymą dėl skolos išieškojimo dėl išskaitų iš skolininko V. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų atlikimo; 3) antstolio R. S. 2015-10-23 nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo iš L. B. banko sąskaitų; 4) antstolio R. S. 2015-10-26 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo dėl išskaitų iš skolininkės L. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų atlikimo. Jie nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, nes, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias skolos išieškojimo veiksmus po įkeisto turto realizavimo, dėl ko nepagrįstai atmetė jų skundą.
Atskirąjį skundą pareiškėjai grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
CK 4.193 str. 1 d. numato, kad jeigu realizavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, nei
Šalies argumentai
Priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nepatenkinus viso kreditoriaus reikalavimo iš įkeisto turto, išieškojimo veiksmai tęsiami esant šiai įstatymo nustatytai imperatyviai tvarkai: 1) kreditorius privalo pareikšti reikalavimą išieškoti įsiskolinimą iš kito skolininko turto; 2) išieškojimui iš kito skolininko turto taikomos bendros Civilinio proceso kodekso normos. Antstoliui priėmus skundžiamus patvarkymus dėl skolos išieškojimo, pareiškėjams nebuvo pasiūlyta likusį įsiskolinimą padengti gera valia, nepradedant priverstinio išieškojimo. Tai, kad kreditorius pateikė reikalavimą tęsti išieškojimo veiksmus, nepaneigia pareiškėjų teisės likusį įsiskolinimą padengti gera valia. Antstolis, nepasiūlęs to padaryti, paneigė CPK 643 str. 6 p. numatytą skolininkų teisę dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 643 str. numato skolininko teisę dalyvauti vykdymo procese, tačiau byloje nagrinėjamu atveju ši teisė buvo pažeista, kadangi pareiškėjams nebuvo pasiūlyta patenkinti išieškotojo reikalavimus iš kito turto gera valia. Antstolis, vienašališkai priimdamas skundžiamus patvarkymus dėl skolos išieškojimo pažeidė bendradarbiavimo principą (CPK 8 str.), bet ir nesudarė jokių galimybių vykdymo proceso operatyvumui užtikrinti.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino skundžiamoje nutartyje nurodomą teismų praktiką, kad tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. J. N.-A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010; Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2438-555/2014; kt.). Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai šią suformuotą praktiką susieja su įstatymo nustatytu reikalavimu išsiųsti raginimą skolininkui.Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų suformuota praktika, jog vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių ir pareigų, taip pat ir teisėtų interesų pusiausvyros. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Tačiau nagrinėjamu atveju antstolis pareiškėjams jokio raginimo gražiuoju padengti skolą neatsiuntė, termino gera valia sumokėti skolą nesuteikė, nors vykdymo procese laikomasi principo, kad priverstinio vykdymo veiksmai gali būti atliekami tik pasibaigus antstolio raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui.Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste netinkamai aiškino CPK 663 straipsnio nuostatas. CPK 663 str. 1 d. numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į antstolį su tokio pobūdžio pasiūlymu. Tačiau pareiškėjų skunde buvo nurodyta, kad pareiškėjams antstolis jokio raginimo nesiuntė ir nebuvo sudaryta galimybė pateikti įrodymų apie galimybę skolą padengti nenukreipiant išieškojimo į skolininkų turtą ir darbo užmokestį.
Atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta.
Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis R. S. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį Nr. 2-3652-144/2012, išduotą 2012 m. liepos 2 d., vykdo išieškotojo „Swedbank“, AB naudai 47389,48 Eur skolos, sutartinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų bei 139 Lt žyminio mokesčio išieškojimą iš skolininkų R. A., L. B. ir V. B., priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą daiktą – patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 1604/2542 dalimi nuosavybės teise priklausančią R. A., ir 938/2542 dalimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią L. B. ir V. B.. 2015-05-06 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu įkeistas turtas, t.y. negyvenamoji patalpa - poilsio patalpos, esanti (duomenys neskelbtini), už 28700 Eur parduota pirkėjui UAB „Liutaurita“. Gautos piniginės lėšos 2015-05-06 buvo paskirstytos ir pervestos skolai bei vykdymo išlaidoms dengti. Išieškotojas „Swedbank“, AB 2015-05-18 pateikė antstoliui R. S. prašymą tęsti 31398,27 Eur skolos likučio išieškojimą iš kito skolininkų turto, gaunamų lėšų ir pan. 2015-05-19 antstolis R. S. priėmė patvarkymą dėl išieškojimo tęsimo iš kito skolininkams priklausančio turto, pardavus įkeistą turtą. Tęsdamas išieškojimą antstolis R. S. 2015-10-23 priėmė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo iš V. B. banko sąskaitų, 2015-10-26 patvarkymą dėl skolos išieškojimo išskaitant iš skolininko V. B. darbo užmokesčio UAB „Liutaurita“ ar kitų jam prilygintų išmokų atlikimo, 2015-10-23 priėmė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo iš L. B. banko sąskaitų bei 2015-10-26 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo išskaitant iš skolininkės L. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų atlikimo. Pareiškėjai L. B. ir V. B., nesutikdami su šiais patvarkymais ir nurodymais, dėl antstolio R. S. veiksmų pateikė skundą. Kauno apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų skundą ir jį 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė.
Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, nurodo, jog teismas, išnagrinėjęs jų skundą, netinkamai taikydamas bei aiškindamas materialinės ir procesinės teisės normas, neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su antstolio veiksmų teisėtumu. Jų nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino, kad antstolis, tęsdamas skolos išieškojimą po įkeisto turto pardavimo, nenusiųsdamas pareiškėjams (skolininkams) raginimo įvykdyti sprendimą, nesuteikdamas termino gera valia sumokėti skolą, nesudarydamas skolininkams CPK 663 str. 1 d. numatytos galimybės pateikti įrodymus, kad skolą bus galima padengti nenukreipiant išieškojimo į skolininkų turtą ir darbo užmokestį, vykdymo procese elgėsi neteisėtai.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjų atskirojo skundo argumentais nesutinka, pripažįsta juos nepagrįstais.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi teismų praktika ir konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. ir 2014 m. birželio 20 d. civilinėse bylose Nr. 3K-3- 526/2010 ir Nr. 3K-3-328/2014 pateiktais išaiškinimais apie CK 4.193 straipsnio 1 dalies taikymą, t.y. kad CK 4.193 straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės dėl hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto vertės, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai realizavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, šis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendrąja įstatymų nustatyta tvarka, o hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu. Vadovaujantis šiomis nuostatomis pripažintina, kad antstolis R. S., gavęs išieškotojo prašymą tęsti išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį Nr. 2-3652-144/2012, išduotą 2012 m. liepos 2 d., 2015 m. gegužės 19 d. pagrįstai priėmė patvarkymą dėl išieškojimo tęsimo iš kito skolininkams priklausančio turto, pardavus įkeistą turtą. Nepradėdamas naujos skolos išieškojimą, bet tęsdamas priverstinį skolos išieškojimą toje pačioje vykdomojoje byloje antstolis neprivalėjo siųsti raginimą ir siūlyti skolininkams įvykdyti neįvykdyto sprendimo dalį patiems, vykdymo procesą reglamentuojantys įstatymai to nereikalauja. Priimdamas pareiškėjų ginčijamus patvarkymus bei nurodymus, prieš tai neišsiuntęs skolininkams raginimo įvykdyti sprendimą patiems, antstolis teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti jo veiksmus neteisėtais.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjai, kaip skolininkai, dar 2013 m. sausio 17 d. antstolio R. S. pranešimu dėl priverstinio skolos išieškojimo (Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 9) buvo informuoti apie pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį Nr. 2-3652-144/2012, išduotą 2012 m. liepos 2 d., pradėtą priverstinį išieškojimą 47389,48 Eur skolos, sutartinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų bei 139 Lt žyminio mokesčio išieškotojo „Swedbank“, AB naudai iš skolininkų R. A., L. B. ir V. B., priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą daiktą – patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), šiame pranešime buvo paaiškinta apie skolininkų galimybes sumokėti išieškomą skolą patiems, apie CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytą skolininkų teisę pateikti įrodymus apie galimybę sumokėti skolą, kad nebūtų nukreiptas išieškojimas į turtą, taip pat kitos skolininkų teisės bei pareigos. Be to pareiškėjams buvo žinoma, kad įkeistas turtas buvo parduotas skolininkų pasiūlytam pirkėjui už jų nurodytą kainą, antstolis, išsiųsdamas 2015-05-19 patvarkymą, informavo pareiškėjus, kad po įkeisto turto pardavimo tęsiamas išieškojimas iš kito skolininkams priklausančio turto. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, kad skolininkų teisės vykdymo procese pareiškėjams buvo gerai žinomos, apie pareigą sumokėti visą išieškomą skolą, t.y. ir tą skolos dalį, kuri yra didesnė nei gauta už parduotą įkeistą turtą suma, jie privalėjo suprasti. Todėl negalima sutikti su apeliantų teiginiais, kad antstolis R. S. pažeidė pareigą bedradarbiauti, neužtikrino išieškotojo ir skolininkų interesų pusiausvyros.
Nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste netinkamai aiškino CPK 663 straipsnio nuostatas. CPK 663 str. 1 d. nustato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiame įstatyme numatyta teisė skolininkui, siekiančiam, kad nebūtų išieškojimas nukreiptas į jo turtą, pateikti antstoliui įrodymus apie galimybę išieškoti skolą iš įvairių skolininko pajamų. Šia teise skolininkas gali pasinaudoti viso vykdymo proceso (vykdomo išieškojimo) metu, net ir negavęs antstolio raginimo įvykdyti sprendimą pačiam ar antstolio siūlymo pasinaudoti tokia teise. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasinaudoti tokia teise ar ne, sprendžia skolininkas. Pačiam skolininkui nepateikus antstoliui įrodymų, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, negalima vertinti, kad buvo suvaržyta ši skolininko teisė. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pareiškėjai, kaip skolininkai, apie CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytą skolininkų teisę pateikti įrodymus apie galimybę sumokėti skolą, kad nebūtų nukreiptas išieškojimas į turtą, antstolio buvo informuoti pradedant vykdyti išieškojimą 2013-01-17.
Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 3,99 Eur, t.y. didesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjų, kurių atskirasis skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų L. B. ir V. B. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš pareiškėjų L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3,99 Eur (tris eurus ir 99 centus) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų į valstybės biudžetą. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.