Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. R., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2017 m. spalio 21 d. apie 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 1, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), registruotą VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 127, 128 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės į kairę (pagal jo važiavimo kryptį) perėjoje įėjusią pėsčiąją L. V. J., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, buvo slidus kelias, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir savo vairuojamo automobilio priekine dalimi partrenkė per pėsčiųjų perėją iš dešinės į kairę ėjusią L. V. J., tuo padarydamas nukentėjusiajai L. V. J. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl diafragmos plyšimo, trauminio hematorakso, skrandžio plyšimo, blužnies plyšimo, dešinio šlaunikaulio lateralinio krumplio, abiejų blauzdikaulių lateralinių krumplių, kairio blauzdikaulio medialinio krumplio sąnarinių lūžimų, kairės šlaunies žaizdos.

Tokiais veiksmais I. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 21 d. ekspertizės aktu Nr. EKG 23(72)/2021(01) užfiksuota (t. 6, b. l. 66-68), kad: I. R. 2016 m. gruodžio 27 d. buvo diagnozuota abiejų akių katarakta (akių lęšiukų drumstis), kuri pasireiškia žymiu regos aštrumo pablogėjimu. Akių kataraktos subjektyvūs simptomai: sumažėjęs regos aštrumas ir ryškumas, vaizdai lyg per dūmus/rūką, vaizdai išplaukia, pacientai gali matyti dėmeles, juodulius. 2016 m. gruodžio 27 d. gydytoja oftalmologe konkrečios ligos stadijos neįrašė, tačiau pagal aprašytus objektyvius požymius matyti, kad katarakta buvo trečios stadijos (pažengusi/subrėndusi), kadangi buvo žymiai sumažėjęs regos aštrumas (viena akis - 0,02, kita akis - 0,05, kai minimalus reikalavimas leidimui vairuoti turi būti nemažiau 0,5), nesimatė akių dugno detalių, ligos gydymui buvo rekomenduota operacija - dirbtinių lęšių implantavimas. Vienintelis akių kataraktos efektyvus gydymas - operacinis. Esant kataraktai apšvietimas nepagerina regos aštrumo, nes lęšiukų drumstis dėl to nesumažėja. Pažymėtina, kad blogos vairavimo oro sąlygos ir apšvietimas pablogina matomumą vairuojant net ir sveikam žmogui, o ypatingai turinčiam akių kataraktą. I. R. 2016 m. gruodžio 27 d. nustatyta regos būklė neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakyme Nr. V-973 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo 2017 m. spalio 21 d. minimalių reikalavimų, leidžiančių vairuoti „B“ kategorijos transporto priemonę. Kadangi nuo minėtos datos iki eismo įvykio 2017 m. spalio 21 d. duomenų apie rekomenduotos akių operacijos atlikimą nėra, todėl laikytina, kad ir nagrinėjamo eismo įvykio metu I. R. regos būklė neatitiko minimalių reikalavimų. Tarp 2017 m. spalio 21 d. apie 15.00 vai. įvykusio eismo įvykio ir kaltinamojo I. R. 2017 m. spalio 21 d. sveikatos būklės (regėjimo sutrikimo) yra priežastinis ryšys.

Teismo ištirti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri aiškiai buvo pažymėta kelio ženklais bei paženklinta važiuojamojoje kelio dalyje, ir kaltinamojo vairuojamo automobilio buvo partrenkta, kai nukentėjusioji buvo maždaug ties gatvės viduriu – gatvės plotis 8 m. o įvykio vieta ne mažiau 3,3 m. nuo dešinio kelkraščio. Tokiu būdu nukentėjusiosios pasirodymas eismo juostoje priešais kaltinamojo automobilį nebuvo netikėtas, kad kaltinamasis nebūtų galėjęs to numatyti - ji staigiai neišbėgo į perėją, ir artėjant automobiliui jau buvo beveik priėjusi perėjos vidurį. Vertinant nukentėjusiosios veiksmus, atkreiptinas dėmesys ir į jos amžių. Įvykis buvo dienos metu, esant nepalankioms oro ir eismo sąlygoms, o nukentėjusioji nors iki įvykio buvo ir neblogos sveikatos, vis tik buvo garbaus amžiaus asmuo, kurio veiksmai, judesiai, aplinkos vertinimas nėra tokiai greiti, atidūs ir tikslūs, kaip jauno asmens, todėl nukentėjusios veiksmai – situacijos vertinimas ir ėjimas per pėsčiųjų perėją, gali skirtis nuo jaunesnio asmens, tačiau patys savaime nesukeltų kokių nors pasekmių. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos M. J. parodymai, kad ji būdama jaunesnio amžiaus spėjo pakeisti savo sprendimą ir nebetęsė ėjimo per perėją, todėl eismo įvykis, be abejo, nebūtų įvykęs, jei kaltinamasis I. R. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų ir būtų praleidęs per perėją ėjusią nukentėjusiąją.

Pažymėtina, kad vieno eismo dalyvio KET pažeidimas neatleidžia kitų eismo dalyvių, šiuo atveju kaltinamojo, nuo pareigos vairuoti saugiai, sumažinti greitį artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kad galėtų sustabdyti automobilį, kaip to reikalaujama KET 30 punkte. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ypač esant sunkesnėms eismo sąlygoms (lijo, buvo debesuota), vairuotojas privalo sulėtinti greitį visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar jis mato pėsčiųjų perėjoje žmogų. Pamatęs pėsčiųjų perėjoje žmogų, vairuotojas privalo stabdyti automobilį, sustoti ir praleisti pėsčiąjį. Todėl net ir tuo atveju, jeigu nustatyta, kad pėsčiųjų perėjoje partrenkta nukentėjusioji ir buvo neatsargi, ši aplinkybė vis vien nepaneigia fakto, kad būtina sąlyga ir dėsninga eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis yra vairuotojo, nepraleidusios pėsčiosios, padarytas pažeidimas.

Taigi KET 30 punkto pažeidimas akivaizdus ir būtent kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo būtina sąlyga padariniams kilti ir buvo susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Jei kaltinamasis būtų buvęs pakankamai atidus, būtų sulėtinęs greitį ar netgi visiškai sustabdęs esant nustatytoms aplinkybėms, jis būtų turėjęs galimybę matyti einančią per pėsčiųjų perėją L. V. J..

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad I. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y., nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Dėl bausmės skyrimo.

I. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šiuo nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių ir yra – uždraudimas naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 str. 1 d.). Pagal Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra sudėtinė baudžiamosios atsakomybės individualizavimo dalis, taigi sprendžiant šį klausimą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes – tiek visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kilusius padarinius, kaltės laipsnį, tiek ir kaltininko asmenybę. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimas neatsiejamas ir nuo siekio užtikrinti teisingumo principą – kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikos ar nepagarbos įstatymui, paskirta bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją, kaip valstybės reakciją į atitinkamą nusikalstamą veiką.

Sprendžiant šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra konstatuoti sąmoningi kaltinamojo veiksmai, nulėmę eismo įvykio kilimą (pvz., greičio viršijimas, vairavimas neblaiviam ar pan.), bei pripažintina, kad oro bei matomumo sąlygos konkrečiu laiku kaltinamajam vairuojant transporto priemonę buvo sudėtingos, nukentėjusioji netinkamai įvertino situaciją, kas prisidėjo prie padaryto neatsargaus nusikaltimo. Vis dėlto šiuo atveju būtina akcentuoti ir tai, kad buvo partrenkta per pėsčiųjų perėją ėjusi nukentėjusioji, todėl kaltinamasis turėjo būti itin atidus važiuodamas per pėsčiųjų perėją. Be to, kaltinamasis yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą nustatant dvejiems metams.

Dėl civilinio ieškinio.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu įmonėje Lietuvos draudimas buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudėjas I. R. (t. 1, b. l. 57).

Nustatyta, jog dėl draudiminio įvykio, draudimo bendrovė Lietuvos draudimas L. V. J. yra atlyginusi 5000 Eur neturtinę žalą, taigi draudikas įstatymo nustatytą sumą atlygino maksimaliai, todėl ieškovės reikalavimų suma mažintina 5000 Eur. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, I. R. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. V. J. sveikatą, todėl iš jo priteistina 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą dėl jo sveikatos sutrikdymo, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, civilinio atsakovo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus kaltinamojo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad už padarytą žalą atsakingas asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-402-421/2016). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-167/2010).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis. Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, bet ne leisti nukentėjusiajam pasipelnyti kaltinamojo ar draudimo bendrovės sąskaita.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba šio asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau jos prašomas priteisti 75 000 Eur neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei yra pilnai neįrodytas, todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Po autoįvykio nukentėjusioji buvo pristatyta į VšĮ Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių, hospitalizuota. Iš VšĮ Druskininkų ligoninės perkelta į Vilniaus universitetinę Santaros ligoninę. Nukentėjusioji nurodo, kad gydymo laikotarpi abi kojos buvo 8 savaites imobilizuotos. Imobilizacijos laikotarpiu patyrė didelį diskomfortą, fizinį skausmą, judesių laisvė tapo ribota, buvo pašalinta blužnis, nuolatos buvo priversta lankytis gydymo įstaigose. Pažymi, kad blužnis yra vidaus organas, susijęs su kraujo gamyba organizme (pašalina iš kraujo svetimkūnius, negyvas ar pažeistas ląsteles, gamina antikūnus). Jos netekus silpsta imuninė sistema ir gebėjimas pasipriešinti virusams ir infekcijomis. Dėl šios priežasties, kiekviena operacija yra mirtinai pavojinga dėl infekcijos galimybės, todėl šiuo metu dėl aukštų uždegiminių rodiklių, patirto insulto, delsiama daryti kojų operacijas. Dėl ilgo gulėjimo atrofavosi raumenys. Šiuo metu nukentėjusioji gali judėti tik vežimėlio pagalba. Ateityje dar numatomos abiejų kojų operacijos, gali būti ilga ir sudėtinga reabilitacija.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė skausmo ir nepatogumų, sukeltų eismo įvykio metu ir susijusių su gydymu bei operacijomis. Nukentėjusiosios įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismo nuomone nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

Teismas, vertindamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad sveikatos sutrikdymas jai buvo padarytas dėl neatsargaus nusikaltimo. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę bei jo turtinę padėtį, nes žalą padariusio asmens turtinė padėtis, kai nėra žalą padariusio asmens tyčios, yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, dirba, turi registruotino turto. Be to, nukentėjusioji eismo įvykio metu pati pažeidė KET 44 p. reikalavimus - nebuvo pakankamai atsargi žengdama į pėsčiųjų perėją: neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio, jo greičio, neįsitikino, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, kas sumažino kaltinamojo galimybę anksčiau pastebėti nukentėjusiąją ir galbūt išvengti autoįvykio. Nors šie jos veiksmai nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir eismo įvykį nulėmė būtent kaltinamojo veiksmai, susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykiu ir jo padariniais, tačiau tokie nukentėjusiosios veiksmai vertintini kaip nukentėjusiosios neatsargumas ir rizikingas elgesys, kuris prisidėjo prie pasekmių atsiradimo, todėl turi įtakos sprendžiant dėl jai priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nukentėjusiosios teiginiai, kad papildomus dvasinius išgyvenimus jai kelia kaltinamojo elgesys - jis neatsiprašė nukentėjusiosios, nesidomėjo jos gydymo eiga, nerodė iniciatyvos atlyginti žalą, nesigaili, nepatvirtinti bylos medžiaga. Kaltinamasis nurodė, kad SMS žinutėmis liudytojos M. J. ne kartą teiravosi apie nukentėjusiosios L. V. J. sveikatą, siūlė pagalbą, tačiau liudytoja M. J. apie tai neinformavo nukentėjusiosios. Šios aplinkybės taip pat vertintinos nustatant neturtinės žalos dydį. Nukentėjusioji šių aplinkybių nepaneigė, todėl jos pretenzijos dėl kaltinamojo elgesio nepagrįstos ir neįrodytos.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu sunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad, racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala iš dalies priteistina iš kaltinamojo.

Dėl proceso išlaidų, skirtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo.

Nukentėjusioji pareikštu civiliniu ieškiniu be neturtinės žalos priteisimo prašė jai priteisti iš kaltinamojo, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktos advokato R. Č. sąskaitos už nukentėjusiajai suteiktas teisines paslaugas, už kurias nukentėjusioji sumokėjo 3706 Eur už nukentėjusiosios atstovavimą (t.4, b.l. 169-173, t.6, b.l.98- 100, 186-189).

Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas BPK 103 straipsnyje. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo (nuteistojo) proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta ir BPK 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad proceso išlaidos, įskaitant išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti, gali būti priteistinos iš kaltinamojo (nuteistojo).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis turi registruotino turto, dirba), į civiliniame ieškinyje keliamų klausimų bei bylos sudėtingumą ir teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese, į nukentėjusiosios sumokėtą pinigų sumą advokato pagalbai, ir, siekdamas abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti 3706 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės, todėl, priteistinos.

Kaltinamajam 2017 m. spalio 21 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 58-60) paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis (duomenys neskelbtini), grąžintas I. R. (t. 1, b. l. 188-190), skėtis nuo lietaus grąžintas L. V. J. (t. 2, b. 1-2), automobilio (duomenys neskelbtini) žibinto apipurškiklio pakėlimo dangtelis, grąžintas I. R. (t. 2, b. l. 10).

Civilinis ieškinys ligonių kasai atlygintas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas iki nuosprendžio įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., BPK 297 str., 303-307 str.,

nusprendžia:

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti, kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam bausmę – 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąjį sumokėti baudą per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB „DNB“ bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 N. B. AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB“ bankas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo rūmų raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.

Paskirti I. R. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš I. R. L. V. J. 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

Priteisti iš I. R. L. V. J. 3706 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešis eurus) patirtų išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

2019 m. birželio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės į butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)sav., apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo dienos.

I. R. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.