Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. J. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas I. R., D. R., antstolis Ramūnas Kamarauskas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. V. J. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad skolininkui I. R. (toliau – skolininkas, apeliantas) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. R. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto: 1,0133 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

2. Suinteresuotas asmuo I. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad antstolis nepagrįstai areštavo bendrą skolininko su kitais asmenimis turtą, nes skolininkas asmeninės nuosavybės teise turi turto ir gauna pajamas, iš kurių yra galimybė išieškoti visą skolą ir vykdymo išlaidas. Antstolio areštuotas bendras su kitais asmenimis turtas - 1,0133 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 644 straipsnį priskirtinas paskesnės eilės turtui, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Minėtas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties bei naudojamas žemės ūkio veiklai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi tenkino pareiškėjos pareiškimą; nustatė, kad skolininkui I. R. priklauso ½ dalis šio skolininkui ir jo sutuoktinei D. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto: 1,0133 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); iš suinteresuoto asmens I. R. priteisė 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai ir 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Suinteresuoti asmenys, gavę teismo šaukimus, nepateikė duomenų apie jų užimtumą paskirtu bylos nagrinėjimo laiku. Likus vienai dienai iki teismo posėdžio, I. R. ir D. R. pateikė duomenis apie jų užimtumą ir prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Skolininkas savo poziciją dėl pareiškimo yra išdėstęs atsiliepime. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į suinteresuotų asmenų pasyvumą, delsiant pranešti teismui apie civilinės bylos atnaujinimo pagrindo atsiradimą, tokius suinteresuotų asmenų procesinius veiksmus teismas laikė netinkamais, siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl civilinė byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

3.2. Iš antstolio 2022 m. spalio 12 d. turto arešto akto Nr. S-22-55-21450, matyti, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, areštavo bendrą skolininko ir jo sutuoktinės 1,0133 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas antstolio turto arešto aktas bei 2022 m. spalio 12 d. patvarkymas Nr. S-22-55-21450 ir 2023 m. vasario 6 d. patvarkymas, registracijos Nr. S-23-55-4732, buvo apskųsti teismui skolininko I. R. skundu dėl antstolio veiksmų, tačiau minėtas skundas atmestas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27752-1101/2022.

3.3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1080-852/2023, nagrinėjant I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-27752-1101/2022, be kita ko konstatuota, kad antstolis turėjo teisę nuspręsti, vadovaudamasis CPK ir Sprendimo vykdymo instrukcija, į kurį turtą turi būti nukreiptas išieškojimas.

3.4. Kadangi antstolio Ramūno Kamarausko 2022 m. spalio 12 d. turto arešto aktu Nr. S-22-55-21450 areštuotas 1,0133 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įgytas I. R. santuokos su D. R. metu, turto arešto metu nebuvo galiojančios tarp sutuoktinių sudarytos vedybų sutarties, antstolio areštuotas turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

3.5. Skolininkas ar kiti suinteresuoti asmenys nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Antstolio Ramūno Kamarausko 2022 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-22-55-21450, nustatyta, jog skolininkas neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, o darant įstatymo nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko gaunamų pajamų, nėra galimybės išieškoti skolos ir vykdymo išlaidų per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 dalies numatytą šešių mėnesių terminą. Atsižvelgiant į tai, nustatoma, jog skolininkui priklauso ½ dalis šio skolininkui ir jo sutuoktinei D. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto: 1,0133 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

3.6. Teismas laiko, jog išieškojimas iš bendro skolininko su sutuoktine D. R. turto išieškotojos L. V. J. naudai tebevykdomas, yra priimti galiojantys ir nepanaikinti antstolio patvarkymai areštuoti bendrą skolininko su kitais asmenimis turtą bei pasiūlyti išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Minėtų antstolio patvarkymų teisėtumas, taip pat pagrindas nukreipti išieškojimą į bendrą skolininko su kitais asmenimis turtą bei išieškotojo, o ne skolininko prerogatyva pasirinkti turtą, į kurį nukreipti išieškojimą, konstatuotas aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl pareiškimas tenkinamas visiškai.

3.7. Po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos suinteresuotas asmuo I. R. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kuriame kvestionuoja teismo procesinius veiksmus, nutariant netenkinti suinteresuotų asmenų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ir nagrinėti civilinę bylą suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, taip pat dėl vykdomosios bylos pateikimo po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi suinteresuoto asmens prašymas pateiktas po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jis grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

3.8. Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą teismas nustatė, kad visi reikšmingi vykdomosios bylos dokumentai, t. y. susiję su skolininko bendro su kitais asmenimis turto dalies nustatymo klausimo išsprendimu buvo pateikti į civilinę bylą pareiškėjos, todėl vykdomosios bylos pavėluotas patekimas nesąlygoja būtinybės tirti naujus įrodymus bei nustatinėti papildomas faktines aplinkybes bei nesudaro CPK 256 straipsnyje numatyto pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) I. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą atmesti; panaikinti nutarties rezoliucinę dalį, kuria iš apelianto pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Teismas nesilaikė imperatyvių reikalavimų tinkamai informuoti apie posėdį, tuo padarė esminį proceso pažeidimą kas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Iš EPP bylos dokumentų sąrašo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. pažymėtas vienas procesinis įvykis, prie nurodytų įvykio dokumentų nurodomas tik vienas suformuotas dokumentas. Jį aktyvavus matomas dokumentas – šaukimas R. Č., t. y. tik vienam asmeniui. Apeliantui, kitiems proceso dalyviams apie posėdį atskiri procesiniai dokumentai nebuvo suformuoti ir nebuvo parodyti tarp siunčiamų. Suformavimas, surašymas ir siuntimas šaukimo tik vienam asmeniui, negali būti laikomas pranešimu visiems.

4.2. Teismo sistema yra vieninga ir paskelbimas apie vienos bylos nagrinėjimą suponuoja išvadą, kad teismas, kuris posėdį paskyrė vėliau, žino apie anksčiau paskirtą. Teismas žinodamas apie jau paskirtą teismo posėdį kitame teisme, kuriame apeliantas privalėjo dalyvauti, paskyrė nagrinėjimą tuo pat metu, taip pažeidė apelianto teisę naudotis procesinėmis teisėmis. Tik prieš vykdamas į teismo posėdį Alytaus apylinkės teismo Druskininkų Rūmuose, pastebėjo, kad posėdis paskirtas ir šioje byloje. Teismą apie tai iš karto informavo, nurodė neatvykimo svarbią priežastį. Pasirūpinti atstovavimu negalėjo dėl laiko stokos.

4.3. Iš pareiškėjos prašymo neaišku, ar prašoma turtą atidalinti, padalinti ar nustatyti skolininko turto dalį. Teismas be jokio pagrindo, savo iniciatyva, interpretavo, kad prašymas sietinas ne su padalinimu, o dalies nustatymu, nors dar 2023 m. vasario 27 d. dienos nutartyje akcentavo, kad „prie pareiškimo pridėtuose dokumentuose nėra visų reikiamų duomenų, o su prašymu nepateikti privalomi dokumentai – apie arešto mastą, areštuoto turto rinkos verte, skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausanti turtą, taip pat duomenų, kad išieškotojai ir bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams išaiškinta teisė prašyti teismą nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką”. Po nurodytos nutarties priėmimo jokie nauji dokumentai į bylą nebuvo pateikti. Teismas iki teismo posėdžio neišreikalavo vykdomųjų bylų, nors 2023 m. vasario 27 d. nutartimi antstolį įpareigojo jas pateikti. Teismo tvirtinimas, jog jam „pakanka” su pareiškimu pateiktų dokumentų akivaizdžiai prieštarauja paties teismo pozicijai ir bylos esmei.

4.4. Apeliantas buvo nurodęs, kad žemės sklypo „padalinimas/dalies nustatymas” pažeidžia jo interesus, nes sklypas naudojamas ūkininko ūkio veikloje. Teismas nepaisė atsikirtimų, jog yra kitas turtas ir pajamos į kurį išieškojimas nukreipiamas pirmiau nei nekilnojamas turtas (sutartis dėl turto nuomos paskelbta nekilnojamojo turto registre), žinomas antstoliui. Pastovių pajamų iš turto nuomos ir darbo užmokesčio pakanka skolai padengti greičiau nei per šešis mėnesius, tai patvirtinančius dokumentus ir paaiškinimus ketino pateikti teismo posėdžio metu. Be to, kadangi byloje nedalyvavo antstolis, teismas neturėjo ir negalėjo gauti aktualių duomenų apie gaunamas pajamas nagrinėjimo dienai.

4.5. Teismas privalėjo nustatyti naudojimosi turtu tvarką, tačiau to nepadarė.

4.6. Teismas tik po bylos išnagrinėjimo ir byloje esančių įrodymų įvertinimo (2023 m. spalio 25 d.) gavo iš antstolio R. Kamarausko vykdomąsias bylas. Ir nors skundžiamojoje nutartyje nuodyta, kad teismas esą jų nevertino, tai prieštarauja elementariai logikai, nes dokumentai jau yra byloje, kas patvirtina, kad teismas juos į bylą prijungė. Kadangi teismas jas priėmė ir prijungė į bylą po bylos nagrinėjimo pabaigos, laikytina, kad teismas atliko veiksmus, kurie nenumatyti bylą nagrinėjant. Po bylos išnagrinėjimo jokie nauji dokumentai ir įrodymai į bylą negali būti pateikiami. Teismas faktiškai bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino, bet apie tai šalių neinformavo ir posėdžio nesurengė.

4.7. Teismas be pagrindo priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi byla buvo nagrinėjama ypatingąja teisena.

5. Pareiškėja L. V. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Skunde skolininkas nurodo, kad nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Šiuos argumentus paneigia byloje esantis šaukimas įteiktas apeliantui per EPP sistemą.

5.2. Atskirajame skunde, išskyrus deklaracinio pobūdžio teiginius, nėra nei vieno argumento, kas pakeistų teismo nutarties turinį, jei apeliantas būtų dalyvavęs teismo posėdyje.

5.3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1080-852/2023, nagrinėjant I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-27752-1101/2022, be kita ko konstatuota, kad „apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad skolininkas piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų ir, priešingai nei teigia atskirajame skunde, neturi finansinių galimybių savanoriškam įvykdymui“.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

8. Atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos teisės normos, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo taikymo išlygų, nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

9. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė į bylą šiuos dokumentus, kurie pirmosios instancijos teismui nebuvo anksčiau teikti: 1) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. pranešimą dėl teismo posėdžio datos pakeitimo; Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. spalio 24 d. informacinę pažymą bei apelianto 2023 m. spalio 23 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, kuris nebuvo priimtas pirmosios instancijos teismo. Visgi, apeliantas atskirajame skunde nesuformulavo prašymo juos priimti bei nenurodė jokių motyvų, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau ir kodėl jie turėtų būti priimami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs teikiamų naujų įrodymų turinį, nenustatė, jog šie įrodymai turėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyta CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, todėl su atskiruoju skundu pateikti įrodymai į nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

11. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jo tinkamai neinformavo apie paskirtą teismo posėdį. Taigi, iš atskirojo skundo turinio matyti, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu apeliantas laiko CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą atvejį – jei pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

12. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas taikomas nustačius tris sąlygas: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).

13. CPK 175¹ straipsnyje aptarti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau –Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

15. Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punktą, paslaugų gavėjas (t. y. fizinis ar juridinis asmuo), juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugomis gali naudotis tik su šiomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

16. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo siųsti apeliantui šaukimo per EPP sistemą, kadangi jis nebuvo davęs sutikimo gauti teismo dokumentus tokia tvarka ir, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. šaukimas jam nebuvo išsiųstas. Iš LITEKO duomenų matyti, kad teismas pareiškėjos pareiškimą priėmė nagrinėti 2023 m. vasario 15 d. teisėjos rezoliucija bei 2023 m. vasario 27 d. nutartimi paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą. Nutartis bei teismo šaukimas apeliantui išsiųsti 2023 m. kovo 1 d. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Nors minėti procesiniai dokumentai nebuvo apeliantui įteikti, tačiau jis 2023 m. kovo 22 d. pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo bei atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą. Taigi, apeliantas apie prasidėjusį procesą žinojo. Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės teismų procesiniai sprendimai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2YT-27752-1101/2022 ir Nr. 2YT-7753-600/2023, kuriais apeliantas skundė antstolio veiksmus. Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta, kadangi minėtos civilinės bylos išnagrinėtos – išnyko bylos sustabdymo pagrindas, bei paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą 2023 m. spalio 24 d. 9.00 val. 2023 m. rugsėjo 28 d. teismas proceso dalyviams, įskaitant ir apeliantą, parengė kiekvienam atskirai šaukimą bei suformavo vieną dokumentą ir išsiuntė teismo šaukimus per EPP kiekvienam proceso dalyviui. Šią aplinkybę patvirtina ir suformuoto dokumento (adoc) metaduomenys, iš kurių matyti, jog šaukimas, priešingai nei teigia apeliantas, buvo išsiųstas apeliantui ir kitiems proceso dalyviams. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantas tik deklaratyviai nurodo, jog teismas negalėjo suformuoti vieno dokumento, tačiau nenurodo teisinio argumento – įstatymo ar įsakymo, kuris numatytų tokį draudimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokio draudimo.

18. Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad apeliantas – EPP vartotojas. Taigi, jis, aktyvuodamas savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje (pirmą kartą prisijungęs prie EPP sistemos ir autentifikuodamasis taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su taisyklėmis ir sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 punktai). Be to, prisijungęs prie sistemos, atsakovas informuojamas ne tik apie naujausius, bet ir apie visus jam aktualius įvykius sistemoje. Byloje duomenų, kad apeliantas šioje byloje būtų atšaukęs savo sutikimą gauti procesinius dokumentus per EPP, nėra.

19. Šiame kontekste pasakytina, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims domėtis nagrinėjamos bylos eiga, todėl apeliantas, naudodamasi LITEKO VEP posistemiu, t. y. išreiškęs savo sutikimą procesinius dokumentus gauti per EPP, jo paskyrai esant aktyviai ir teismui neturint duomenų apie tai, kad apeliantas Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka būtų atšaukęs savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis šioje konkrečioje byloje (ar bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl proceso atnaujinimo) pateikdamas bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų įteikimo formą, bei atsižvelgiant į tai, kad apeliantas apie prasidėjusį procesą ir išnykusį bylos sustabdymo pagrindą žinojo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto teisė gauti procesinius dokumentus, įskaitant ir pranešimus apie bylos nagrinėjimą, priimtas nutartis ir kita, nebuvo pažeista.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintu absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu nėra. Kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl teismo posėdžio (ne)atidėjimo

21. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio, kadangi jis į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių – vykstančio kito teismo posėdžio, kuris buvo paskirtas anksčiau.

22. CPK 593 straipsnis reglamentuoja pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarką. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusio minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ir kiti asmenys CPK numatytais atvejais gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kuriuos teismas išnagrinėja per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atvejais – posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3, 4 dalys).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atidėti byloje paskirtą teismo posėdį pateikė 2023 m. spalio 24 d., t. y. teismo posėdžio dieną, nors, kaip nurodė pats apeliantas, aplinkybė, jog jis turės dalyvauti kitame teismo posėdyje, jam buvo žinoma anksčiau, t. y. 2023 m. rugsėjo 24 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šia nutartimi nustačius, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdžio datą, tačiau dėl atidėjimo kreipėsi tik teismo posėdžio dieną bei atsižvelgiant į tai, jog aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas numato, kad suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo.

24. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors apelianto tvirtinimu, jis teismo posėdžio metu norėjo pateikti duomenis apie savo finansinę padėtį, apeliantas šiuos duomenis galėjo pateikti teismui bet kuriuo bylos nagrinėjimu metu, ar kartu su prašymu dėl posėdžio atidėjimo, tačiau to nepadarė.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

25. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis, užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, privalo areštuoti surastą skolininko turtą (CPK 675 straipsnis). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2006).

26. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo našta paneigti šią prezumpciją tenka sutuoktiniams (CPK 178 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, materialinės teisės normose įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnis).

27. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

28. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdomojoje byloje Nr. 0055/21/01785 vykdo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-418/2021 dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 3 706 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko I. R. išieškotojos L. V. J. naudai. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolis 2022 m. spalio 12 d. turto arešto aktu Nr. S-22-55-21450 areštavo bendrą skolininko I. R. ir jo sutuoktinės D. R. turtą: 1,0133 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Antstolis, vadovaudamasis CK 3.117 straipsniu 2022 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-22-55-21450 pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas ir jo sutuoktinė minėto susitarimo antstoliui per antstolio nustatytą terminą nepateikė. Todėl antstolis 2023 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. S-23-55-4732 pasiūlė išieškotojai L. V. J. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad antstolio areštuotas turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl išieškotojos pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis ginčo turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. R. Skolininkas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, jį iš esmės argumentuodamas tuo, kad byloje nebuvo ištirtos visos klausimo teisingam išnagrinėjimui svarbios aplinkybės, teismas vadovavosi jau po bylos nagrinėjimo į bylą prijungtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apelianto argumentams.

31. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų aplinkybių ir priėmė skundžiamą nutartį neturint pakankamai duomenų. Bylos duomenimis, teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartimi paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą bei pareikalavo antstolio pateikti teismui vykdomąsias bylas: Nr. 0055/21/01785, Nr. 0055/22/01334, Nr. 0055/23/00171. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertindamas aplinkybes, ar antstolis galėjo nukreipti išieškojimą į turtą, esantį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, rėmėsi jau po minėtos nutarties priimta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1080-852/2023, kuria buvo sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumas, o būtent, 2022 m. spalio 12 d. turto arešto akto Nr. S-22-55-21450, 2022 m. spalio 12 d. patvarkymo Nr. S-22-55-21450 ir 2023 m. vasario 6 d. patvarkymo Nr. S-23-55-4732 teisėtumas ir pagrįstumas bei šioje nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais, jog antstolis pagrįstai areštavo Žemės sklypą ir pasiūlė išieškotojai kreiptis dėl skolininko turto dalies, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, tam, jog būtų galima į jį nukreipti išieškojimą.

33. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Taigi, teismas neprivalo pareikalauti antstolio pateikti visą vykdomosios bylos medžiagą. Kaip minėta, teismas dėl duomenų pakankamumo sprendė jau po Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1080-852/2023 priėmimo. Be to, apeliantas nesutikdamas su įrodymų pakankamumu, iš esmės remiasi tik tuo, jog teismas neturėjo aktualių duomenų apie jo finansinę padėtį, kitų aplinkybių, dėl kurių teismas apelianto vertinimu turėjo priimti kitokį procesinį sprendimą, nenurodė. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Nagrinėjamu atveju apeliantas nei bylos nagrinėjimo metu, nei su atskiruoju skundu nepateikė duomenų apie jo finansinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, jog įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nenustatytas antstolio veiksmų neteisėtumas, pagrįstai vadovavosi antstolio 2022 m. spalio 12 d. patvarkyme Nr. S-22-55-21450 nurodyta informacija, jog skolininkas neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, o darant įstatymo nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko gaunamų pajamų, nėra galimybės išieškoti skolos ir vykdymo išlaidų per CPK 663 straipsnio 1 dalies numatytą šešių mėnesių terminą.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas taip pat nepagrįstai tvirtina, jog teismas vadovavosi jau po bylos nagrinėjimo į bylą prijungtais įrodymais – antstolio 2023 m. spalio 27 d. pateiktomis vykdomosiomis bylomis Nr. 0055/21/01785, 0055/22/01334 ir 0055/23/00171. Pažymėtina, kad vien įrodymų pateikimas į civilinę bylą savaime nesąlygoja aplinkybės, jog jie yra priimti. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomosios bylos nėra priimtos teisėjos rezoliucija ar nutartimi, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad šie įrodymai yra prijungti byloje. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį jų nevertino bei jais nesirėmė.

35. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo ir jų priėmimo taisyklių bei pagrįstai sprendė, jog byloje pakanka duomenų nustatyti apelianto turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria apelianto argumentui, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-412/2004 priimta 2004 m. rugsėjo 8 d. ir Teismų praktika Nr. 28, išleista 2009 metais. Tuo metu galiojusioje CPK 667 straipsnio 2 redakcijoje imperatyviai buvo numatyta, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Tačiau nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje CPK 667 straipsnio redakcijoje minėta norma pakeista, šio straipsnio 3 dalyje numatant, kad teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Taigi, apelianto nurodyta teismo praktika nėra aktuali, o iš šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog teismas nenustato naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, jeigu tokio prašymo nėra pateikta. Bylos duomenimis nenustatyta, jog kuri nors šalis būtų pateikusi byloje tokį prašymą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl Žemės naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, procesinės ir materialiosios teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

39. Apeliantas atskirajame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo iš jo pareiškėjos naudai priteistas 242 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas ir iš jo valstybei priteistas 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, tvirtindamas, jog CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

40. Pareiškimai dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjami CPK 593 straipsnyje numatyta tvarka, tuo tarpu CPK 443 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą/priteisimą bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi CPK 443 straipsnio 6 dalimi.

41. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

42. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. R. priklauso ½ dalis Žemės sklypo. Tuo tarpu apeliantas nesutiko su pareiškėjo pareiškimu, prašė jį atmesti, t. y. nenustatyti jo turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą daryti išvadą, jog šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas.

44. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjai, turinčiai skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjos pareiškimas tenkintas, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas valstybei, pagrįstai priteisė iš apelianto.

45. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (302 straipsnis).

46. Pareiškėja prašo priteisti iš apelianto 327 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjai iš apelianto priteistina 327 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti (suinteresuoto asmens) I. R. atskirojo skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį.

Priteisti iš suinteresuoto asmens I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai L. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 327,00 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.