Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo 988-osios DNSB atstovui pirmininkui I. R.

trečiajam asmeniui I. R.

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu)/mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovėms UAB „Deltos NT“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, V. P., I. R.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, j. a. k. 300000341, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti UAB „Deltos NT“ pašalinti atsiradusius padarinius, atkuriant iki statybą leidžiančio dokumento buvusią padėtį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2 b.l. 13-17 dok-31677).

Patikslintame ieškinyje (t. 2 b.l. 13-17 dok-31677) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovas turi nuosavą bendro naudojimo nekilnojamojo turto objektą - inžinerinius tinklus (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurie yra sujungti su UAB „Deltos NT“ pastatais ir yra viename žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Sklypas naudojamas tinklams nuo jų įregistravimo nekilnojamojo turto registre 2008-09-10 d. Ieškovei priklausančiais inžineriniais tinklais sujungti visi sklype esantys pastatai, įskaitant ir atsakovės UAB „Deltos NT“, o tinklai skirti visiems pastatams eksploatuoti. Tai patvirtinta pastatų inventorinės bylos duomenys, 2016-11-28 d. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr.(duomenys neskelbtini) dėl teritorijos ties (duomenys neskelbtini) (kurioje yra pastatai (duomenys neskelbtini), patikslinus - pastatai (duomenys neskelbtini)) planavimo, bendro žemės sklypo, su ieškovo ir atsakovo statiniais įregistravimas nekilnojamojo turto registre 2019-11-26 d.

Pažymi, jog inžineriniai tinklai išdėstyti/įrengti tarp visų pastatų esančioje bendro naudojimo neužstatytoje sklypo dalyje, pajungti prie visų sklype esančių pastatų, įskaitant ir prie priklausančių atsakovui (suteiktas papildomas adresas (duomenys neskelbtini)), naudojant tik šiuos tinklus numatytas žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esančių pastatų eksploatavimas.

Todėl statybos darbų atlikimas pertvarkant pastatus į kitos paskirties objektus, jų paskirties keitimas, ir/arba remontas neatsiejamai surištas su ieškovės interesais į priklausančio turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. Bendras žemės sklypo naudojimas susietas būtinumu atsakovui naudojant savo pastatus arba darant jų pertvarkymą, taip pat planuojant atlikti statybos darbus, nepažeisti kitų savininkų ir bendrijos interesų. Išdavus statybos leidimą, neatsižvelgiant į ieškovės interesus ir jam nedalyvaujant leidimo išdavimo procese, jo turtiniai interesai yra pažeisti.

Pabrėžtina, jog leidimui statybos darbams gauti UAB „Deltos NT“ nepateikė privalomos projekto dalies - inžineriniai tinklai/vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas - t. y. projekte nėra išspręstas klausimas nei dėl atsakovo pastatų eksploatavimo nei išspręsta tai, kaip bus panaudoti esami tinklai, ir ar bus apsaugotos ieškovo nuosavybės teisės į turtą.

Ženkliai padidinus vartotojų kiekį, inžinerinių tinklų naudojimas ieškovo eksploatuojamų pastatų savininkams žymiai pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Statybos projekte neapskaičiuota norma ir galimumas bendrijos tinklus naudoti ženkliai padidinus vartotoj ų kiekį, padalinus turtinius vienetus ir sukūrus didelį skaičių naujų objektų, atsiras ir nauji vartotojai. Iš bendrai esančių nepilnų dešimties vartotojų atsakovo pastatuose, padidinant objektų kiekį iki keliasdešimties, inžinerinių tinklų galingumas neatitiks poreikių bei bus netinkamas naudoti bendrijos narių ir pastatų savininkų patalpoms eksploatuoti.

Be to, nei projektavimo metu, nei statybos leidimo išdavimo metu nei vienas iš atsakovių ne tik neatliko techniniame projekte skaičiavimo/vertinimo dėl esamų tinklų panaudojimo/pralaidumo, bet ir nesikreipė dėl nuosavų inžinerinių tinklų panaudojimo kito asmens poreikiams tenkinti. Ieškovė laiko, jog tai yra vienas iš esminių projektavimo trūkumų, dėl ko statybos leidimas neturėjo būti išduotas, o komunikacijų projektiniai sprendiniai turėjo būti sprendžiami leidimo išdavimo procese.

Atsakovės žinojo, jog UAB „Deltos NT“ nuosavų inžinerinių tinklų sklype neturi, bei jog 998-oji DNSB yra visų sklype esančių inžinerinių tinklų savininkė (nekilnojamojo turto registre bendrijos turtas įregistruotas apie tai paskelbiant viešai 2008-09-10 d.), tačiau nesiėmė jokių veiksmų ieškovo interesams apsaugoti. Pagal įstatymą, paviešinti registre duomenys laikomi tinkamais ir teisėtais.

Ieškovė, kaip statinio, kuris yra bendrame sklype su pastatais, kuriems išduotas statybos leidimas, savininkas, yra tiesiogiai suinteresuotas atsakovo Vilniaus savivaldybės sprendimu išduoti statybos leidimą ir atsakovo UAB „Deltos NT“ statybos darbų atlikimu, statybos leidimu sukeltų padarinių poveikiu ieškovo turtui, todėl laiko savo interesus pažeistais.

Ieškovė teise pareikšti ieškinį taip pat grindžia teismo nutartyse ir sprendimuose bylose Nr.3K-3-507/2013, Nr.2A-764/2014, bei Nr.2-2946-656/2011 nustatytomis prejudicinę reikšmę turinčiomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl bendrijos teisių egzistavimo, jų pažeidimo ir jų gynimo. Juose konstatuota, jog Lietuvos prokuratūra kreipiasi su ieškiniu dėl 998-osios interesų gynimo, kuri įgyvendina bendrijos narių ir pastatų savininkų teises ir teisėtus interesus, susijusius su žemės sklypu priskirtu pastatams adresu (duomenys neskelbtini), naudoti, valdyti ir eksploatuoti.

Bylose atsakove Vilniaus miesto savivaldybė kėlė klausimą dėl bendrijos teisių bei viešo intereso gynimo bendrijos naudai. Teismų galiojančiais sprendimais konstatuota, jog bendrija teises, susijusias su žemės sklypo naudojimu, turi bei jog bendrijos interesų gynimas neatsiejamai susietas su pastatų savininkų duoto bendrijai pavedimo įgyvendinimu remiantis Daugiabučių namų savininkų įstatais ir įstatymu. Be to, nurodoma, jog prokuroro ieškinys susietas ir su kitais viešų interesų gynimo aspektais, kurie neatskiriami nuo bendrijos ir jos narių/pastatų savininkų teisių. Apginti bendrijos interesus teismas nereikalavo įrodyti duoto pavedimo, nes jį preziumavo remiantis įstatais. Atsakovams šios aplinkybės iki kreipimosi dėl statybos leidimo ir jį išduodant buvo žinomos, nes bylose dalyvavo tie patys bylos dalyviai. Atsakovui UAB „Deltos NT“ prejudiciniais sprendimais ir nutartimis nustatyti faktai perėjo perimant turtą iš minėtų ginčų procesų dalyvio BUAB „K. F.“. Teismo sprendimais konstatuotas bendras visų sklype esančių pastatų, kito nekilnojamojo turto savininkų interesų, kuriam atstovauja bendrija, buvimas.

Prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, bendrijos valdyba svarstė trečio suinteresuoto asmens V. P. informaciją apie ginčijamo statybos leidimo išdavimą. Ji informavo, jog pavedė advokatui kreiptis gauti informaciją apie statybos leidimą. Dėl to į atsakovę Vilniaus savivaldybę kreipėsi ieškovė ir gavusi atsakovės atsakymą, per įstatyme nurodytą laiką, kreipėsi su ieškiniu dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir padėties atstatymo į pirminę. Bendrija informavo apie situaciją bei gavo pritarimą iš jos narių ir atskirų pastatų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai. Esant bendrijos daugumos narių ir savininkų pritarimui bei pavedimui, valdyba priėmė sprendimą pareikšti ieškinį.

Išduodant statybos leidimą atsakovai neinformavo nei apie techninio projekto rengimą pradžią, nei apie jo tikslus, nei apie kreipimąsi dėl statybos leidimo išdavimo. Vilniaus savivaldybė neteisėtai neinformavo bendrijos, jos narių ir pastatų savininkų sklype apie tai, jog UAB „Deltos NT“ kreipėsi su prašymu bendrame sklype atlikti statybos darbus, nereikalavo iš projektuotojo skelbti apie projekto viešą svarstymą, jo nenumatė. Dėl to nei bendrija, nei jos nariai ar pastatų savininkai nežinojo ir negalėjo žinoti apie išduotą statybos leidimą.

Pažeidimo esmė susijusi su tuo, jog visų pirma - sklype yra visiems pastatų savininkams priklausantys inžineriniai statiniai, kurių panaudojimas/išsaugojimas, eksploatavimas neabejotinai susietas su statybos leidimo išdavimu, kadangi inžinerinių tinklų turėjimas neabejotinai reikalauja projektiniuose dokumentuose nurodyti eksploatavimui būtinus bei esamus inžinerinius tinklus, tai tinkamai išspręsti projektinėje dokumentacijoje, užtikrinti suinteresuotų asmenų žinojimą ir dalyvavimą ir sprendinių priėmimo procese.

Sklypas yra bendras ir naudojimasis juo tiesiogiai paliečia kiekvieno sklype esančio pastatų savininko interesą turėti realią galimybę juo naudotis (privažiuoti, prieiti, užtikrinti specialiųjų tarnybų patekimą prie pastatų, statyti automobilius ir kt.).

Projektuojant naujus nekilnojamojo turto objektus, tuo labiau gyvenamuosius, sklypo panaudojimas iš esmės keičiasi nuo esamo, suvaržant naudojimąsi sklypu.

Be to, techniniu projektu nepriimti ieškovui/atstovaujamiems asmenims privažiavimo, automobilių parkavimo, teritorijos naudojimo, žalių zonų, vaikų aikštelių ir kiti klausimai, kurie yra privalomi kiekviename projektiniame dokumente.

Ieškovo ir jo atstovaujamų asmenų interesai susieti ir su teise naudotis teritorija, kuri yra kultūros paveldo objektas. Visi pastatai sklype dar prieš išduodant ginčijama statybos leidimą, buvo pripažintini esantys kultūros paveldo objektų teritorijoje, saugomų kultūros objektų komplekse, su saugotinais atskirais pastatais ir jų elementais (grindiniu ir kt.).

Tuo tarpu statybos leidime neteisėtai nerodoma, jog pastatai nėra kultūros objektai, jiems netaikomi kultūros objektų zonos ribojimai, pastatai nėra nesaugomojoje teritorijoje.

Ieškovės nuomone, statybos leidimo, kuris dėl pastatuose esančių objektų padalinimo į atskirus ženkliai padidinant sklypu naudotis galinčių subjektų ratą, esmingai jį didinant, padalinant esamų nekilnojamojo turto objektus ir sukuriant ženkliai didesnį jų kiekį, pažeis visų buvusių iki statybos leidimo išdavimo savininkų teises.

Ekspertinis vertinimas atsako į esminį ginčo klausimą - ar techninis projektas, jo parengimo tvarka ir tikrinimo tvarka atitiko statybinių normatyvinių reikalavimų bei ar statybos leidimas galėjo būti išduodamas neatlikus privalomų procedūrų (be projekto viešo svarstymo, jo privalomų dalių, kaip antai komunikacijų, automobilių parkavimo, žalių zonų ir kito pateikimo leidimą išdavusiai institucijai, taip pat duomenų, iš kurių būtų matyti kokią statybos rūšį numatyta projekte atlikti - rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbus).

Ekspertinis aktas įrodo, jog statybos leidimas apskritai neišduotinas pagal Statybos įstatymo reikalavimus, nes pastatas (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas į nekilnojamojo turto registrą iki statybos leidimo išdavimo. Projekto techninės dokumentacijos tikrinimo, derinimo su institucijomis, svarstymo Vilniaus savivaldybės atitinkamoje komisijoje, ir statybos leidimo išdavimo metu buvo apgaulingai nurodoma, jog pastatai ir jų elementai bei teritorija į saugomus nekilnojamojo turto objektus neįtraukti. Pagal įstatymą turėjo būti išduodamas ne statybos leidimas, o paminklotvarkinis tvarkybos projektas, ko nebuvo laikomasi. Vilniaus savivaldybė negalėjo ir negali išduoti leidimų tvarkybos darbams saugomuose objektuose.

Be to, kadangi ir visi kiti objektai, kuriuose statybos leidimu numatyti statybos darbai yra saugomų objektų teritorijoje bei yra saugomi atskiri objektų elementai, negalėjo būti išduotas statybos leidimas ir kitiems darbams kituose pastatuose ((duomenys neskelbtini)).

Pažymi, jog atsakovės nesivadovavo, bet privalėjo vadovautis aktualia informacija apie statinių teisinį rėžimą (nekilnojamojo turto registro išrašai apie pastatus, patekti statybos leidimui gauti, VĮ „Registrų centras“ išduoti 2017 spalio mėn., t. y. beveik prieš metus iki statybos leidimo išdavimo ir techninio projekto rengimo). Dokumentų tikrinimo ir statybos leidimo išdavimo metu duomenys buvo neaktualus ir neteisingi. Pamini, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atlikdami veiksmus pažeidė reikalavimus įvertinti aktualius duomenys, jog pastatas (duomenys neskelbtini), kitų pastatų elementai, teritorija tarp pastatų (grindinys) yra saugomi, o vadovavosi negaliojančiais išrašais iš nekilnojamojo turto registro apie atsakovo UAB “Deltos NT” turtą, bei dėl to, kad išrašai neatitinka realios padėties, turėjo prašymą išduoti statybos leidimą netenkinti.

Teikiamo techninio projekto vertinimo procese pirmiausiai turi būti patikrinamas teikiamų duomenų tikrumas. Tuo tarpu jis ne tik nebuvo tikrinamas, o sprendimas priimamas neteisingos ir negaliojančios, neaktualios informacijos pagrindu.

Institucijos, atlikusios tikrinimą, įskaitant ir Vilniaus miesto savivaldybę, nepareikalavo pateikti aktualius duomenys ir vadovavosi senesniais nei 3-jų mėn. dokumentais, kas prieštarauja STR 01.04.04:2107 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimams.

Byloje nenustatyta kontroliuojančių institucijų pozicija dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo.

Tuo tarpu eksperto išvadoje nurodyta, jog statybos leidimo išdavimo tvarka buvo pažeista, o projektas neatitiko privalomų reikalavimų ir dėl to statybos leidimas negalėjo būti išduotas.

Pabrėžia, jog nei vienas iš atsakovų apie pateiktą prašymą dėl statybos leidimo išdavimo ar apie pateikto techninio projekto turinį neinformavo nei bendrijos, nei pastatų savininkų, nors pastatai yra viename bendrai naudojamame visiems statiniams priskirtame žemės sklype, o numatyti pertvarkymai iš esmės pakeičia žemės sklypo naudojimo būdą ir intensyvumą, nes vietoje dešimties objektų sklype, atsakovai leido juos padalinti įrengiant 85 objektus, absoliučiau didesnė dalis kurių yra gyvenamosios paskirties. Be to, prašyme dėl statybos leidimo išdavimo nurodyta jog numatytas atlikti „paprastasis remontas“, tuo tarpu savo esme techniniame projekte numatyta “rekonstrukcija” - įrengiamos naujos patalpos, kurių pirma nebuvo, keičiamas pastatų aukštingumas, užstatymo plotas, tūris ir tankis, numatytos įrengti gyvenamosios patalpos pastatų palėpėse, pastatų karnizuose įrengiami langai, kurių nebuvo. Palyginant atsakovo UAB „Deltos NT“ priklausančio turto kadastrinėse bylose esamus ir paprastąjį remontą esą numatančiame techniniame projekte numatytus objektų pakeitimus akivaizdu, kad nei prašymas, nei Vilniaus savivaldybės duoto leidimo atlikti paprastąjį remontą neatitinka savo esme paprastajam remontui, techniniame projekte numatyta rekonstrukcija.

Pateiktuose derinimui projektiniuose dokumentuose atsakovėms melagingai nurodant, kad neva remontuojami pastatai nėra kultūros paveldo objektai bei neva jie nėra saugomi, nebuvo užtikrinti Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 23 str. 1, 6, 8, 9 dalyse nurodyti reikalavimai, iki projektavimo darbų ir projekto pateikimo derinimui nebuvo atlikta jokių priešprojektinių tyrimo veiksmų saugomuose nekilnojamojo turto objektuose, privalomų ekspertizių.

Vilniaus miesto savivaldybė neatliko techninio projekto sprendinių vertinimo, bei neturėjo teisės laikyti projektą tinkamu vien dėl to, jog jį parengė atestuotas architektas. Vien tas faktas, jog prašyme išduoti statybos leidimą buvo melagingai nurodoma informacija apie objektus, jog jie nesaugomi, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę tinkamai atlikti projekto vertinimą, pareikalauti skirti projekto ekspertizę, paskirti projekto viešą svarstymą ir kt.

Be to, faktiškai techniniame projekte numatyti atlikti rekonstrukcijos darbai praplečiant pastatų užimamą teritoriją valstybinės žemės sąskaita, perkeliant jų išorines sienas, paklojant valstybinėje žemėje inžinerinius tinklus.

Projekte nenumačius rekonstruojamiems pastatams jokių komunikacijų ar jų funkcionavimui būtinų techninių sprendinių dėl komunikacijų, Vilniaus savivaldybė neturėjo teises išduoti statybos leidimą.

Pažymi, kad visa teritorija (duomenys neskelbtini) (papildomi adresai (duomenys neskelbtini)), kurioje yra pastatai, kuriuose statybos leidimu numatyti statybos darbai, iki ginčijamo statybos leidimo išdavimo, jau nuo 2018-04-11 d. Kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu įtraukti į saugomus objektus (objekto unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) apie ką iš karto paskelbta viešai Kultūros paveldo objektų ir Nekilnojamojo turto registruose. Tad statytojui ir Vilniaus savivaldybės administracijai priimant prašymą, išduodant sąlygas projektavimui, atliekant dokumentų tikrinimą ir įstatymų reikalavimų įgyvendinimą, statybos leidimo išdavimo metu buvo žinoma, kad duomenys paraiškoje neatitinka tikrosios padėties, kad neišduotos sąlygos paveldosauginiams tvarkybos darbams, kad jie neatlikti iki projekto rengimo, kad neatlikta projekto ekspertizė, kad nebuvo aptarimo su visuomene, ir nei plačiajai visuomenei, nei kultūros paveldo specialistams, nei suinteresuotiems tame pačiame sklype nuosavybę turintiems asmenims nėra žinoma nei apie pradėtą projektavimą, nei apie jo eigą, nei apie sprendimą išduoti statybos leidimą.

Statybos įstatymu nustatyta statybos leidimo išdavimo tvarka, numatanti institucijai, išduodančiai statybos leidimą (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybei), pareigą privalomai patikrinti ar statytojo ir projektuotojo teikiami dokumentai teisingi, ar gauti visų suinteresuotų asmenų ir institucijų sąlygos projektavimui ir statybai, įskaitant ir Kultūros paveldo departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimus, taip pat numatyta patikrinti ar informuota visuomenė apie numatomą projektavimą, ar atliktas viešas priešprojektinių siūlymų svarstymas, ar atlikta projekto ekspertizė įstatyme nustatyta tvarka, ar žemės valdytojas davė sutikimus objektų inžinerinių tinklų prisijungimui ir kt. Statybos įstatymo 27 str. 22 d. nustato, kad statyba be teisėto ir galiojančio statybą leidžiančio dokumento negalima. Tokiu dokumentu laikomas pagrįstai ir teisėtai išduotas statybos leidimas.

Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) paminėtų reikalavimų neatitinka.

Nagrinėjamu atveju nei vienas iš nurodomų įpareigojimų nebuvo įgyvendintas prieš išduodant ginčijamą statybos leidimą.

Žemės įstatymo 1 str., 2 str. 11 punktas, 5 str. 1 d. 5 p. nustato, kad Valstybei priklausanti žemė gali būti suteikiama naudojimui sudarant atitinkamas sutartis, arba parduodama nuosavybėn nustatyta tvarka. To paties įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. nustato, kad Valstybės žemės patikėjimo teisę turi Nacionalinę žemės tarnyba. Įstatymo 28 str. nustato, kad kultūros paveldo objektų žemės sklypai priskiriami konservacinės paskirties žemės sklypams, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su jų užimtų teritorijų specialia prižiūra, tvarkymu ir apsauga.

Pažymėtina, kad tuo pačiu 2018-04-11 d. Kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu įtraukti į saugomus objektus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (papildomi adresai (duomenys neskelbtini)), nustatyta saugomų objektų teritorija, kuri savo esme yra konservacinė.

Žemės įstatymo 30 str. nustato reikalavimus žemės sandoriams. Atsakovės statybos leidime faktiškai numatė ne paprastąjį remontą, o rekonstrukciją, praplečiant statinių ilgį, plotį, aukštį ir pan. Be to, projekte nenumatė valstybinėje žemėje pakloti komunikacinius tinklus ir juos eksploatuoti po rekonstrukcijos statybos darbų užbaigimo. Atsakovė „UAB Deltos NT“ tik 2019 metais praleidusi terminus kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu tiesti komunikacijas, tačiau tokio sutikimo negavo. Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą sudaryti sandorį skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau skundas taip pat buvo atmestas (byla Nr. El-3948-535/2019). Tai laikytina esminiu projekto trūkumu, dėl kurio išduoti statybos leidimą neleistina, kadangi nebeaišku, kaip pastatai, kurių naudojimo intensyvumas padidės dešimtis kartų, funkcionuos. Statybinio techninio reglamento “Statinių projektavimas” atitinkama dalis nustato, kad inžinerinių tinklų ir komunikacijų projekto dalis privaloma. Statybos įstatymas numato, jog statytojas prieš projektavimą turi pateikti dokumentus patvirtinančius jo nuosavybę į žemės sklypą ar teisę juo naudotis. Nagrinėjamu atveju tokie dokumentai ne tik nepateikti prieš išduodant statybos leidimą, bet jų apskritai nėra ir iki šiol.

Valstybinės žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Tad nelaikytinas tokiu, kuriam pakaktų paprastojo sutikimo tiesti komunikacijas ar inžinerinius tinklus.

Be to, minėtoje teritorijoje ieškovas turi įrengtus inžinerinius tinklus, kurie pripažinti tinkamais naudotis ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Tad laikytina, kad nurodoma privaloma projekto dalis negali būti parengta, ir dėl to visas projektas neatitinka statybinių normatyvinių dokumentų reikalavimų projektavimui.

Statybos projektu ir leidimu neišspręsti žemės panaudojimo klausimai - nenumatytos ypač gausiai didinamiems naujiems objektams-butams ir kitoms patalpoms parkavimo vietos, nėra nustatyta vaikų žaidimo vietų, invalidams skirtinų išlaipinimo/įlaipinimo teritorijų, specialios technikos, įskaitant ir priešgaisrinės, specialaus transporto, šiukšlių konteinerių ir kitos paskirties bendro naudojimo teritorijų planų.

Pažymi, kad esą paprastojo remonto darbai atliekami ypač dideliu mastu, šešiuose pastatuose, įrengiant naujus objektus palėpėse, sukuriant naujus objektus-perėjimus iš vieno pastato į kitus, dėl kurių speciali technika nebegalės patekti prie visų sklype esančių pastatų, neįvertintas priešgaisrinių reikalavimų laikymasis visuose pastatuose.

Be to, neįvertintas kitų pastatų, kuriuose statybos darbai nenumatyti, eksploatavimo sąlygų pablogėjimas ir eliminavimas galimybės juos naudoti pagal paskirtį. Statybos įstatymo 6 str. 4 d. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 p. p. nustato, kad neleistinas statinių esamos būklės pabloginimas, ribojimas galimybių patekti į kelius ir gatves, galimybės naudotis inžineriniais tinklais panaikinimas, gaisrinės saugos nesilaikymas, apsaugos nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės gelmių taršos pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju išduodant statybos leidimą nei vienas iš nurodomų aspektų nebuvo įvertintas gretimų, tame pačiame sklype esančių statinių eksploatavimo sąlygų atžvilgiu. Akivaizdu, kad bendrą teritoriją pradedant ypač intensyviai eksploatuoti dėl ženkliai padidėsiančio naudojamų nekilnojamojo turto objektų skaičiaus - žymiai pablogėtų visų pastatų ir teritorijos tinkamas eksploatavimas. Nei projekte, kuriam išduotas statybos leidimas, nei kitaip neišspręstos ir apskritai net nebuvo sprendžiamos gretimų pastatų eksploatacijos pablogėjimo aplinkybės, bei faktai, kad įrengiant sklype du gyvenamuosius daugiabučius, iš esmės pablogės esamų pastatų eksploatavimas bei trečiųjų asmenų interesai.

Tuo tarpu, visuomenės informavimo apie rengiamą projektą tikslu ir yra galimų interesų pažeidimo eliminavimas priešprojektinėje stadijoje. Numatytos tvarkos nepaisymas sukėlė/ateityje sukels ginčus dėl teritorijos naudojimo, pablogino naudojimąsi ja.

Vertinant, kad prie statybos leidimo butams keliuose pastatuose įrengti nebuvo atlikti jokie teritorijos panaudojimo gyvenamajai statybai ar ženklaus butų skaičiui atsirasti vertinimai, nebuvo sudaryti su žemės patikėtiniu sandoriai dėl žemės naudojimo gausiai formuojamiems naujiems objektams - butams, nebuvo atlikto jokio teritorijos detaliojo planavimo minėtiems klausimams išspręsti, o daugybė klausimų dėl žemės sklypo naudojimo naujiems nekilnojamojo turto objektams (butams ir kitiems) projekte neišspręsti, teigtina, jog projekto trūkumas yra esminis. Spręstini teritorijos planavimo klausimai sprendžiant ar leistinas butų įrengimas minėtuose pastatuose apskritai.

Taigi, prieš išduodant statybos leidimą turėjo būti sprendžiami teritorijos plėtros klausimai užtikrinant plėtros darnumą, visų suinteresuotų asmenų interesų suderinimo ir trečiųjų asmenų, kurių interesus atstovauja ieškovas, užtikrinimą.

Teritorijų planavimo įstatyme numatyti reikalavimai apskritai nebuvo nagrinėjami, statybos leidimu numatyti sprendiniai nebuvo vertinti teritorijų planavimo tikslų aspektais (3 str.), ar faktiškais projekto sprendiniais (padalinti esamas patalpas įrengiant gausų skaičių gyvenamosios paskirties objektų - butų), nedetalizuojami užstatytos teritorijos naudojimo reglamentai ir sąlygos, kuriuos numatytos ginčijamame projekte ir jam realizuoti išduotame statybos leidime.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. imperatyviai numato, kad statyba urbanizuotoje teritorijoje, kurioje detalieji planai neparengti galima tik kai savivaldybė statybai numato parametrus bendrajame plane. Šiuo atveju bendrasis planas nenumato ginčo teritorijoje gyvenamosios paskirties patalpų įrengimą, padalinant esamus administracinės paskirties objektus, ir jų vietoje įrengiant gyvenamuosius butus.

Be to, apie numatoma statinio projektavimą informuojama visuomenė įstatymo nustatyta tvarka. Kai vykdomai veiklai (šiuo atveju administracinės paskirties pastatuose įrengiant gausų gyvenamosios paskirties butus) nustatyta bendrame plane paskirtis neatitinka esamai, žemės sklypo paskirtis neatitinka, ji keičiama atliekant detaliojo planavimo procedūra.

Visoje teritorijoje išdėstytuose keliuose pastatuose vienu statybos leidimu leista pakeisti esamų patalpų paskirtį, juos padalinant ir įrengiant juose butus, ir butams pagal jų faktinę padėti atitinkančias patalpas. Tai susieta su būtinumu užtikrinti ne tik darnią plėtra, bei žemės naudojimo paskirties keitimą. Tad prieš išduodant statybos leidimą, Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, bei statybos leidimo neišduoti iki atitinkami sprendiniai projektiniuose dokumentuose tvarkant ginčo teritorija nebus priimti.

Taigi, statybos leidimas išduotas pažeidžiant Žemės įstatymu ir Teritorijų planavimo įstatymais nustatytus reikalavimus žeme naudotis tik teisėtu pagrindu įformintu atitinkama sutartimi ar leidimu, bei Teritorijų planavimo įstatymo normas.

Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų ir daugumai jų pritarė, tačiau vertino, kad ieškovui turi būti nustatytas papildomas terminas pagrįsti, kad jis yra tinkamas ieškovas byloje, pateikti papildomus duomenis dėl tinkamo atstovavimo, nepadarė neabejotinos išvados, dėl jo teisės reikšti konkretų ieškinį; pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjo bylą, neturėdamas duomenų apie šaukimo, pranešimo apie teismo posėdžio datą ir laiką įteikimą ieškovei, jo atstove. Kaip matyti, sprendimas bylą nagrinėti iš naujo nesusijęs su Statybos leidimo neteisėtumu.

Ieškovė ieškinyje nepagrindė, kokias konkrečias jo ar Bendrijos narių (savininkų) teises ir teisėtus interesus pažeidžia Statybos leidimas, ar kad ieškovė turi teisę atstovauti Bendrijos narius reikšdamas ieškinį.

Pagal ieškovo įstatus Bendrija įgyvendina namų, esančių (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto sklypo valdymu, naudojimu priežiūra ir tvarkymu (1 p.).

Teisę reikšti ieškinį ieškovė grindžia iš esmės 2 argumentais: 1) bendrijai priklauso bendro naudojimo nekilnojamojo turto objektas - inžineriniai tinklai (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurie neva yra sujungti su atsakovo pastatais ir yra viename žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)); 2) ieškovės ir atsakovės statiniams eksploatuoti priskirtas bendras minėtas žemės sklypas.

Pagal pateiktą VĮ „Registrų centras“ išrašą ieškovei priklauso fekalinės kanalizacijos vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė paskirtis - nuotekų šalinimo tinklų. Atsakovė nesinaudoja ieškovės vardu registruotais tinklais, neturi teisės be jų savininko (ieškovės) su šiais tinklais atlikti kokių nors statybos darbų ar prie jų jungtis, o ir neketina ateityje to daryti.

Statybos leidimas nesuteikia teisės atsakovei atlikti kokių nors ieškovei priklausančių nuotekų tinklų statybos darbų ar prie jų prisijungti. Atsakovei Statybos leidimas išduotas jam priklausančių pastatų ir juose esančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto ir pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbų atlikimui. Tad ieškovės teiginiai, neva šie tinklai prijungti prie atsakovei priklausančių pastatų ir tik šiuos tinklus naudojant numatytas atsakovės pastatų eksploatavimas yra nepagrįstai.

Atsakovei UAB „Deltos NT“ išduodant Statybos leidimą, projektinėje dokumentacijoje, kurios pagrindu išduotas Statybos leidimas, nebuvo sprendžiamas lauko inžinerinių tinklų privedimo prie projektuojamų pastatų klausimas. Kaip nurodyta byloje esančiame UAB „Senamiesčio projektai“ parengtame atsakovo UAB „Deltos NT“ pastatų ir jame esančių patalpų remonto techniniame projekte, lauko inžineriniai tinklai pastatų kompleksui sprendžiami atskirais projektais pagal gautas technines sąlygas ir bus išimti leidimai statybai kiekvienam statiniui atskirai (techninio projekto 76 psl.). Lauko tinklų ir įvado įrengimas sprendžiamas projekto "Lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo" (LVN) dalyje (techninio projekto 92 psl.).

Lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo (LVN) tinklų, būtinų atsakovui priklausančių patalpų ir pastatų (kurių remontui išduotas Statybos leidimas) eksploatavimui užtikrinti atsakovui 2020-10-06 d. yra išduotas atskiras statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 priedas - 2020-10-06 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip nurodyta šiame leidime, šis statybos leidimas išduotas 2019 m. Vandentiekio ir nuotekų tinklų į pastatus (duomenys neskelbtini) statybos projektą, numeris (duomenys neskelbtini) techninio projekto pagrindu (3 priedas - Vandentiekio ir nuotekų tinklų į pastatus (duomenys neskelbtini) statybos projektas bendroji dalis ir LVN dalis).

Atsakovei yra išduotos UAB „Vilniaus vandenys“ 2020-01-23 prisijungimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) (Vandentiekio ir nuotekų tinklų į pastatus (duomenys neskelbtini) statybos projektas bendroji dalis 23 psl.). Pagal atsakovei išduotas prisijungimo sąlygas, ji privalo suprojektuoti ir pakloti nuotekų tinklą, pasijungiant į esamus d300 mm nuotekų tinklus. Suprojektuoti ir pakloti nuotekų išvadus, pasijungiant į esamus d300 mm nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini). Suprojektuoti ir pakloti nuotekų išvadą, prisijungiant į projektuojamą tinklą. Analogiškos prisijungimo sąlygos dėl nuotekų atsakovei buvo išduotos 2018-07-12.

Pagal šias prisijungimo sąlygas atsakovas turėtų suprojektuoti ir pakloti nuotekų išvadus pasijungiant nuo esamų privačių d200 mm kiemo nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), gavus tinklo savininko (998 - oji DNSB) sutikimą pasijungimui. Tačiau, kaip matyti iš pa teikiamos projektinės dokumentacijos, atsakovė neketina prisijungti prie Bendrijos nuotekų tinklų, o nuotekų tinklus prijunginės prie atsakovei nepriklausančių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) g.

Pagal pridedamą projektinę dokumentaciją, vietoje 2018-06 suprojektuotų nuotekų šalinimo tinklų vidiniame kieme, 2019-12 projekto sprendiniuose projektuojami išvadai į (duomenys neskelbtini) gatvę. Išvalytos gamybinės nuotekos ir buitinių nuotekų tinklai nuvedami į šulinį Nr. 176 ir Nr. 117. Suprojektuotų nuotekų tinklų statybos vieta pagal 2020-10-06 statybos leidimą, nurodyta projektinės dokumentacijos sklypo plane su vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais (LVN projekto 33 psl.). Atsakovė pateikia suvestinį inžinerinių tinklų planą, suderintą su UAB „Vilniaus vandenys“ ir kitomis atsakingomis institucijomis (4 priedas - Suvestinis inžinerinių tinklų planas).

Pateikiamas 2020-10-06 statybos leidimas ir tinklų projektinė dokumentacija patvirtina, kad atsakovei priklausančių pastatų ir juose esančių patalpų eksploatavimui nebus reikalingi ieškovės tinklai. Tad šių tinklų įrengimas niekaip neįtakos ieškovei priklausančio turto (nuotekų tinklų) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Kita vertus, Statybos leidimo išdavimas objektyviai vertinant ir negalėtų pažeisi atsakovei teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turto (nuotekų tinklais), kadangi ginčijamas Statybos leidimas neapima atsakovės teisės atlikti ieškovo nuotekų tinklų kokius nors statybos darbus. Be to, kaip nurodyta prisijungimo sąlygose, atsakovė norėdama jungtis prie ieškovės tinklų, privalėtų gauti pastarosios sutikimą.

Atsakovei priklausantys statiniai ir patalpos, kurių remontui yra išduotas Statybos leidimas, dar iki jų įsigijimo buvo daugiau nei 10 metų visiškai neeksploatuoti ir itin apleisti. Šiai dienai jie taip pat nėra eksploatuojami, kadangi atsakovė nėra nutiesusi jų eksploatavimui būtinų inžinerinių tinklų. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė naudojasi ieškovės nuotekų tinklais, ar kad jai būtų teikiamos nuotekų šalinimo paslaugos per atsakovės tinklus.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė UAB „Deltos NT“ ir ieškovė neturi bendro naudojimo objektų (tinklų), neturi teisės atsakovės atžvilgių įgyvendinti Bendrijos kompetencijai priskirtų teisių ir pareigų. Statybos leidimo išdavimas nepanaikina, ir neapriboja ieškovės teisės valdyti, naudoti ieškovės nuotekų tinklus ir jais disponuoti, todėl ginčijamas Statybos leidimas niekaip nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų.

Ieškovė nepagrįstai savo interesų pažeidimą grindžia prielaidomis, kad ji, kaip statinio, kuris yra bendrame sklype su pastatais, kuriems išduotas statybos leidimas, savininkas, yra tiesiogiai suinteresuotas Statybos leidimu sukeltų padarinių poveikiu ieškovės turtui. Visų pirma, ieškovė nepagrindė, kokį neigiama poveikį jo turtui (nuotekų tinklas) daro Statybos leidimas. Kita vertus, Statybos leidimas nedaro ir negali daryti jokio poveikio ieškovės turtui, kadangi ginčijamas Statybos leidimas išduotas dėl atsakovės, bet ne ieškovės turto, remonto.

Ieškovė savo teisę ginčyti statybos leidimą taip pat grindžia tuo, kad Bendrijos nariams ir atsakovei priklausančių statinių ir patalpų eksploatavimui yra suformuotas bendras sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Atsakovės nuomone, bendro sklypo suformavimas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Statybos leidimas kažkaip apriboja Bendrijos ar jos Bendrijos narių galimybes įgyvendinti jų teises, susijusias žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

Visų pirma, Statybos leidimo išdavimo metu (2018-08-01) žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nebuvo suformuotas, jis buvo įregistruotas tik 2019-11-25 d. Tai reiškia, kad Statybos leidimo išdavimo metu nebuvo jokio Bendrijos narių ir atsakovo bendrai naudojamo žemės sklypo, tad objektyviai vertinant Statybos leidimo išdavimas neturėjo jokios įtakos valstybinės žemės po Bendrijos narių statiniais eksploatavimui. Žemės sklypo suformavimas po Statybos leidimo išdavimo nedaro jo neteisėtu.

Kita vertus, ieškinyje nėra pagrindžiama, kaip konkrečiai Statybos leidimas pažeidžia konkrečių Bendrijos narių galimybes naudotis žemės sklypu (privažiuoti, prieiti, užtikrinti specialiųjų tarnybų patekimą prie pastatų, statyti automobilius ir kt.). Gali būti ginamos pažeistos teisės, o ne tos, kurios ateityje galimai bus pažeistos ar galimi nepatogumai dėl privažiavimo, priėjimo, parkavimo vietų, specialių tarnybų patekimo prie pastatų, nes jie nėra realūs, o paremti tik ieškovės subjektyvia nuomone.

Naudojimosi valstybinių žemės sklypu tvarkos klausimas visiškai neturi jokios įtakos Statybos leidimo teisėtumui ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovės argumentai dėl Bendrijos narių galimybės naudotis žemės sklypu reiškia, kad ieškovė kelia klausimą dėl naudojimosi suformuotu valstybiniu žemės sklypu tvarkos tarp dabar jau suformuoto sklypo naudotojų. Tačiau ieškovė ginčija ne naudojimosi sklypu tvarką, tačiau Statybos leidimą. Statybos leidimas nesprendžia naudojimosi valstybiniu žemės sklypu tvarkos klausimų, kadangi juos reglamentuoja LR Žemės įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai, numatantys naudojimosi valstybine žeme teisinį pagrindą ir sąlygas.

Be to, savo teises naudotis valstybiniu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), turi realizuoti būtent jame esančių statinių ir patalpų savininkai, kaip žemės sklypo naudotojai, bet ne Bendrija, kuri nesudariusi žemės nuomos sutarties.

Ieškovės įstatų 6 p. nurodyta, jog Bendrijos tikslas racionaliai ir efektyviai eksploatuoti namą, jo inžinerinę įrangą bei jam priskirtą žemės sklypą organizuojant valdymą ir priežiūrą. Įstatų 1 p., numatyta, kad įgyvendina namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija nėra sudariusi valstybinio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, taip pat šis sklypas nėra suteiktas Bendrijai naudotis jokiu kitu teisiniu pagrindu (panauda, neatlygintinis naudojimas). Šio žemės sklypo nuomos sutartis yra sudarę I. R. ir D. R., viso jie yra išsinuomoję tik 242 kv.m., kai viso sklypo plotas - 2744 kv. m. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad Bendrijos nariai būtų priėmę sprendimą dėl žemės sklypo nuomos Bendrijos vardu, kad būtų įgalioję Bendriją sudaryti tokią sutartį su NŽT. Atsižvelgiant į tai, teisę naudotis valstybiniu žemės turi realizuoti ne Bendrija, tačiau, kiekvienas sklype esančių pastatų ar patalpų savininkas. Būtent jie, o ne Bendrija, ginčo atveju turi teisę reikšti pretenzijas dėl tariamai pažeistos teisės naudotis žemės sklypu. Tačiau byloje yra sprendžiamas Statybos leidimo teisėtumas, bet ne naudojimo žemės sklypu tvarkos klausimas.

Bendrija galėtų įgyvendinti Bendrijos narių (savininkų) bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusias su sklypo naudojimo valdymu, naudojimu priežiūra, tačiau tik sklypo dalyje, kuri teisės aktų nustatyta tvarka būtų nustatyta kaip bendro naudojimo. Tai reiškia, šia sklypo dalis būtų skirta bendram Bendrijos nariams priklausančių žemės sklype esančių statinių eksploatavimui: kiemas, kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, ir kita. Tokiu atveju ieškovas turėtų teisę įgyvendinti Bendrijos narių teisės, pareigas ir interesus susijusius su šios bendro naudojimo dalies valdymu, naudojimu ir priežiūra. Tačiau po sklypo suformavimo nėra nustatytos sklypo dalys, būtinos kiekvienam statiniui naudoti ar bendram naudojimui. Taip pat, tarp Bendrijos narių ir atsakovo, kaip sklypo naudotojų, nėra sustatyta jokia naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neturi teisės už sklypo naudotojus (statinių/ patalpų savininkus) įgyvendinti nuosavybės pagrindu kylančios teisės lengvatine tvarka naudotis žemės sklypo dalimi ir ginti nuo tariamo šios teisės pažeidimo ateityje.

Statybos leidimas nesuteikia teisės naujai suformuotame žemės sklype statyti naujų statinių ir taip padidinti žemės sklypo užstatymą. Ginčijamas Statybos leidimas tik suteikia teisę atsakovei atlikti jam Statybos leidime nurodytų patalpų kapitalinį remontą ir jam priklausančio pastato paprastąjį remontą. Tad Statybos leidimas nesuteikia pagrindo atsakovei žemės sklype statyti inžinerinių statinių - stovėjimo aikštelių ir pan. Kaip numatyta techniniame projekte (66 psl.), „teritorijoje (sklypas nesuformuotas) dėl labai didelio užstatymo ploto praktiškai nėra galimybių įrengti papildomų parkavimo vietų, todėl papildomas parkavimas numatomas aplinkinėse teritorijose ((duomenys neskelbtini), aikštelė ties Operos ir baleto teatru, po (duomenys neskelbtini) aikšte) sudarant sutartis su SĮ „Susisiekimo paslaugos“.“ Tai reiškia, kad žemės sklype nebus įrengiamos jokios papildomos parkavimo vietos. Kiti klausimai dėl galimybės prieiti, privažiuoti prie Bendrijos nariams priklausančių statinių/patalpų taip pat neturi objektyvaus pagrindo, kadangi atsakovas atlieka savo patalpų kapitalinį remontą, o pačiame sklype neatlieka jokių naujų statinių statybos darbų. Ieškovė nenurodė konkrečių jos teisių pažeidimų.

Pagrindą teigti, kad Statybos leidimas neturi įtakos Bendrijos narių teisei naudotis žemės sklypu, patvirtina taip pat tai, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra iš įstatymo kylanti teisė. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis - teikti visuomeninę naudą (LAT 2009-10-31 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010-10-04 d. nutartis civ.byloje Nr.3K-3-377/2010;). Šie kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo.

Atsakovės nuomone, teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti remiantis CK 6.394 str. 1 d., 3 d., taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas - teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis - sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą. CK 6.394 str. 3 d. nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 str. 6 dalimi, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Taigi, atsakovė įgijusi žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statinius ir patalpas, įstatymo pagrindu įgijo ir teisę naudotis to žemės sklypo dalimi. Teismų praktikoje konstatuota, kad nesant sudarytos nuomos sutarties, naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju (LAT 2016­-05-19 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-280-611/2016). Žemės įstatymo 2 str. 11 p. nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

Taigi nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis, užstatyta atsakovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais (patalpomis) ir yra skirta atsakovei priklausančių statinių (patalpų) eksploatavimui. Atsakovė neturi teisės eksploatuoti didesnės žemės sklypo dalies, nei tai būtina statinių (patalpų) eksploatavimui pagal paskirtį, kas apima ir teisę atlikti jam priklausančių patalpų remontą.

Statybos leidimo suteiktą teisę - atlikti jam priklausančių statinių (patalpų) kapitalinį ir paprastąjį remontą, Atsakovė galės tik toje žemės sklypo dalyje, kuri būtina jam priklausančių statinių, esančių žemės sklype, eksploatavimui pagal paskirtį.

Kiekvienam žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančiam statiniui/ patalpai eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis nustatytina remiantis LR Vyriausybės 1999-03-09 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 7-8 p.: jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai.

Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

Kai gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys keliems asmenims (bendraturčiams) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) - bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, - šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.

Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, - šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

Kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 p.“

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, lengvatine tvarka statinių eksploatavimui būtino valstybinio žemės sklypo dalis nustatoma proporcingai turimų statinių plotui. Remiantis minėtomis Taisyklėmis, išskiriant statiniams/ patalpoms reikalingą žemės sklypo dalį, be kita ko užtikrinamas ir patekimas (privažiavimas) prie tų statinių/patalpų ir racionalus naudojimasis žemės sklypu kai yra kelis statiniai ir jų savininkai. Tik du Bendrijos nariai, yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis, likusi sklypo dalis, sudaranti 2502 kv. m., nėra išnuomota nei Bendrijai, nei kitiems Bendrijos nariams. Tai reiškia, kad kiti žemės sklypo naudotoja net nerealizavo savo teisės įforminti naudojimosi žemės sklypų pagrindo, dėl ko nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad Statybos leidimas pažeidžia jų teisės naudotis žemės sklypu. Bendrijos nariai, kuriems kyla abejonių dėl šių jų teisių realizavo, šias teises gali realizuoti įstatymo nustatyta tvarka sudarydami nuomos sutartį ar susitarimą dėl naudojimosi žemė sklypu tvarkos.

Tad ginčydamas Statybos leidimą ieškovė pasirinko netinkamą Bendrijos interesų gynimo būdą, kita vertus, savo teises dėl naudojimosi žemės sklypu turi teisę realizuoti tik statinių/patalpų savininkai, o ne Bendrija. Tačiau ieškovė nepateikė jokio Bendrijos narių sprendimų dėl kreipimosi į teismą ir įgaliojimų ieškovei būti jų procesiniu atstovu civilinėje byloje.

Būtina nurodyti, kad ieškovei priklausantys inžineriniai tinklai net nesuteikia ieškovei teisės naudotis žemės sklypu, kadangi vadovaujantis Žemės įstatymo 9 str. 6 d., Taisyklių 2.4. p. ir 28 p., inžinerinių tinklų eksploatavimui valstybinė žemė nėra reikalinga ir tuo tikslu nenuomojama/neparduodama. Tad ieškovė net neturi teisinio pagrindo kelti klausimo dėl trukdymo jai naudotis žemės sklypu.

Ieškovės minimose civ.bylose atsakovė nedalyvavo, jose nebuvo spendžiamas statybos leidimo panaikinimo klausimas, ieškinius šiose bylose reiškė ne ieškovė, tačiau prokuroras gindamas viešąjį interesą, be to, bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės teisės ginčyti statybos leidimą.

Pažymi, kad minėtose bylose buvo sprendžiamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pažeistų teisių, tvirtinant detalųjį planą ir sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, gynimą. Be to, šiuose sprendimuose pateikiamas proceso teisės normų dėl prejudicinių faktų nustatymo aiškinimas tik patvirtina, kad minėti sprendimai neturi prejudicinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį. Pažymi, kad minėtuose sprendimuose net nėra konstatuotos tos aplinkybės, kurias ieškovė nurodo atsiliepime. Ieškovę nepagrįstai sutapatina savo teises ginčyti statybos leidimo teisėtumą su prokuroro teise ginti viešąjį interesą.

Ieškovė savo teisę reikšti ieškinį grindžia neva Bendrijos valdybos sprendimu pareikšti ieškinį, kaip to įrodymą ieškovė pateikia jo Bendrijos pirmininko pasirašytą išrašą iš 2018-10-18 Bendrijos valdybos protokolo. Šis protokolas nepagrindžia Bendrijos narių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl bendro naudojimo objektų, ar dėl naudojimosi sklypu. Kita vertus, atsakovė turi pagrindo abejoti šio Bendrijos valdybos sprendimo egzistavimu ir pateikto protokolo išrašo teisėtumu.

Remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 16 str. 4 d. bendrijos valdybos sprendimai priimami valdybos narių balsų dauguma vardiniu balsavimu. Kiekvienas bendrijos valdybos narys turi po vieną balsą. Minėto straipsnio 5 d., bendrijos valdybos posėdis yra teisėtas ir valdyba gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip du trečdaliai bendrijos valdybos narių. 6 dalyje numatyta, kad bendrijos valdybos posėdžiai protokoluojami. Bendrijos valdybos posėdžių protokolai saugomi teisės aktų nustatyta tvarka. Tokia pati Bendrijos valdybos sprendimų priėmimo tvarka numatyta ir Bendrijos įstatuose.

Minėtas Bendrijos valdybos sprendimas laikytinas teisėtu jeigu valdybos narių posėdis buvo sušauktas įstatymo ir įstatų nustatytą tvarka, posėdyje dalyvavo daugiau kaip du trečdaliai bendrijos valdybos narių, o už minėtą sprendimą balsavo valdybos narių dauguma. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių valdybos sprendimo priėmimo teisėtumą, kas sudaro pagrindą abejoti jo egzistavimu apskritai.

Papildomai pažymi, kad Bendrija yra registruota nuo 2004-01-22, o valdymo organai (pirmininkas ir valdybos nariai) - 2004-02-17 d. Po to, Juridinių asmenų registre nėra jokių duomenų apie kokius nors Bendrijos sprendimus, ar valdymo organų pasikeitimus, nors tiek pirmininko, tiek valdybos narių kadencija pagal įstatymą ne ilgiau nei 3 metai. Tačiau jokių duomenų apie jų perrinkimą po 2004-02-17 nėra. Tai sudaro pagrindą abejoti, ar apskirtai Bendrija yra teisės aktų nustatyta tvarka veikiantis juridinis asmuo ir tikrai vykdo savo narių įstatuose jam priskirtas funkcijas ir veikia Bendrijos narių interesais, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie kitų bendrijos narių sprendimą atstovauti juos teisme šioje byloje.

Svarbu nurodyti, kad ieškinį pasirašė I. R., kaip Bendrijos pirmininkas, tačiau pagal Bendrijos įstatus toks Bendrijos valdymo organas kaip pirmininkas nėra numatytas.

Ieškinio teiginiai, neva esant bendrijos daugumos narių ir savininkų pritarimui bei pavedimui, valdyba priėmė sprendimą pareikšti ieškinį, yra nepagrįsti, kadangi jie nepagrįsti jokiais įrodymais. Į bylą nėra pateikta jokių Bendrijos narių pritarimo ar pavedimo ginčyti Statybos leidimą.

Ieškovė teigia, kad Vilniaus savivaldybė neva neteisėtai neinformavo Bendrijos, jos narių ir pastatų savininkų sklype apie tai, jog atsakovas kreipėsi su prašymu bendrame sklype atlikti statybos darbus, nereikalavo iš projektuotojo skelbti apie projekto viešą svarstymą, jo net nenumatė. Dėl to nei Bendrija, nei jos nariai ar pastatų savininkai nežinojo ir negalėjo žinoti apie išduotą statybos leidimą. Statybos leidimo išdavimo metu sklypas nebuvo suformuotas, atsakovė kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo atlikti jam priklausančių patalpų kapitalinį ir paprastąjį remontą, o pagal teisės aktus, atsakovė neprivalėjo nei informuoti Bendrijos narių, nei viešinti techninio projekto, be to, ieškovė nepagrindžia, kaip ta aplinkybė, kad jam nebuvo pranešta apie projektą, pažeidė jo ar Bendrijos narių teises ar teisėtus interesus.

Ieškovė nurodė, kad sklype yra visiems pastatų savininkams priklausantys inžineriniai statiniai, t.y. Bendrijos vardu registruoti nuotekų tinklai, taip pat, tuo, sklypas yra bendras ir naudojimasis juo tiesiogiai paliečia kiekvieno sklype esančio pastatų savininko interesą turėti realią galimybę juo naudotis (privažiuoti, prieiti, užtikrinti specialiųjų tarnybų patekimą prie pastatų, statyti automobilius ir kt.).

Atsakovės nuomone, Statybos leidimas nesusijęs su nuotekų tinklais, kuriuos ieškovė laiko bendro naudojimo objektu, tad nepažeidžia jokių Bendrijos narių teisių. Tuo tarpu sklype esančių statinių/ patalpų savininkų teisę naudotis žemės sklypo dalimi, būtina jų statinių eksploatavimui, bei atitinkamai ginti šią teisę, jeigu ji būtų pažeista, gali įgyvendinti tik patys savininkai, o ne Bendrija. Statybos leidimas neapriboja asmenų teisės naudotis teritorija, kuri yra kultūros paveldo objektas, kita vertus, ieškovė nepagrindžia kaip konkrečiai ši jų teisė pažeista.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad, kaip atstovas gina jo atstovaujamų pagal įstatymą ir įstatus asmenų teises susijusias ir su saugomų objektų apsaugą bei laiko, jog komplekso pastatams (kurie priklauso UAB „Deltos NT“) paminklosauginių sąlygų nepaisymas pažeidžia visų pastatų komplekso savininkų interesus. Visų pirma, Statybos leidimas savaime nepažeidžia jokių paminklosauginių sąlygų ir reikalavimų. Be to, ieškovė pagal savo įstatus turi teisę įgyvendinti patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namų bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu priežiūra ir tvarkymu. Tad ši teisė neapima atsakovui asmenės nuosavybės teise priklausančių pastatų ir patalpų.

Statybos leidimo išdavimas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į bylą pateikta medžiaga. Be to, po Statybos leidimo išdavimo paaiškėjus, kad du iš sklype esančių pastatų buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą, atsakovė gavo leidimus atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus (2020-05-20 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-02-24 Nr. LPV-29 tvarkybos leidimus).

Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrindė savo teisės reikšti šį ieškinį, nes neįrodė savo ar Bendrijos narių teisių ar teisėto intereso konkretaus pažeidimo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė neturi teisės ginti viešo intereso.

Atsakovės nuomone, Bendrijos narių teisės nebuvo pažeistos išdavus Statybos leidimą, kadangi Statybos leidimas neturi ir neturės jokios įtakos Bendrijos nuotekų tinklams, o naudojimasis valstybine žeme net nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė nepagrindė kaip faktiškai Statybos leidimas pažeidžia Bendrijos narių teisę į bendro naudojimo objektą (nuotekų tinklus) ir teisę naudotis valstybinių sklypu, kuris Statybos leidimo išdavimo metu dar nebuvo suformuotas.

Pažymi, kad ieškovė reikalavimą panaikinti Statybos leidimą grindžia neva padarytais statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimais, projekto neatitikimu privalomiems reikalavimas, dėl ko statybos leidimas neva negalėjo būti išduotas.

- Statybos leidimo išdavimo metu nebuvo atsižvelgta, kad atsakovės statiniai buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą, dėl ko turėjo būti išduotas leidimas tvarkybos darbams;

- apie Statybos leidimo išdavimą ir techninio projekto rengimą Bendrija (jos nariai), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nebuvo informuoti;

- neteisingai nustatyta statybos rūšis, t.y. turi būti rekonstrukcija, o ne kapitalinis remontas;

- rengiant techninį projektą neįgyvendinti teisės aktų reikalavimai gyvenamajai aplinkai, nėra nurodyti želdymų plotai, nenumatyta įrengti vaikų žaidimų aikštelės, poilsio, sporto aikštelės, zonos, nenumatyti gaisrinės saugos sprendiniai, nedetalizuoti automobilių stovėjimo vietų sprendiniai, nenumatytas komunalinių atliekų tvarkymo būdas.

Ieškovė ieškinio teisiniu pagrindu laiko norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, t.y. viešosios teisės pažeidimai. Tačiau teismų praktikoje privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl ieškovė, reikšdamas tokį ieškinį turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.

Statybos įstatymo 27 str. 24 d. tai pat numato, kad ginčyti statybą leidžiantį dokumentą gali tik subjektas, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Ieškovė niekaip nepagrindžia kaip to teisės akto pažeidimas įtakoja teises ir teisėtus interesus, o kelia tik abstrakčius argumentus dėl viešosios teisės normų pažeidimo ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu, dėl būsimų nepatogumų Bendrijos nariams ir pan. Ieškinyje taip ir nenurodyta, kokie konkrečiai ieškinyje nurodyti norminiai teisės aktai turi įtaką (ir kokią įtaką) ieškovės teisėms ir pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas savo sprendimu panaikinęs statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu (SĮ 33 str. 2 d.): 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

Vadinasi, pagal minėta teisinį reglamentavimą teismas, nagrinėdamas bylą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir jo pagrindu atsiradusių statybos padarinių šalinimo, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, kokie statybos pažeidimai padaryti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, o jei galima – atsižvelgdamas į neteisėta statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, neteisėtos statybos padarinių šalinimą ir galimybes atkurti iki neteisėtos statybos buvusią padėtį, spręsti dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu atsiradusių statybos padarinių šalinimo būdo, t. y. ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti.

Ieškovė savo patikslintame ieškinyje nurodo, jog turi nuosavą bendro naudojimo nekilnojamojo turto objektą – inžinerinius tinklus (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurie yra sujungti su UAB „Deltos NT“ pastatais ir yra viename žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Pastebėtina, jog patikrinus VĮ „Registrų centras“ duomenis pagal ieškovo nurodytą nekilnojamojo turto objektą – inžinerinius tinklus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokių įrašų duomenų bazėje nerasta.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 2 b.l. 127-128, dok-177168), suinteresuotas asmuo nurodė, kad statytojui UAB „Deltos NT“ Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-08-01 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektą „Prekybos pastato, (duomenys neskelbtini), prekybos patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), maitinimo patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįrengtos pastogės Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo į 10 turtinių vienetų, 3 iš jų paskirties keitimas į prekybos patalpas ir 7 iš jų paskirties keitimas į gyvenamąją – butus; administracinio pastato, (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįrengtos pastogės Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo į 25 turtinius vienetus, 10 iš jų paskirties keitimas į administracinės paskirties patalpas, 15 iš jų paskirties keitimas į gyvenamąją – butus; garažo paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), padalinimo į du turtinius vienetus; sandėliavimo paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), padalinimo į du turtinius vienetus; kapitalinio remonto projektas ir transformatorinės pastato, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas“ (toliau –Projektas).

Iš visų, statybą leidžiančiame dokumente įrašytų, pastatų tik pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Šio fakto įregistravimo pagrindas – 2018-04-10 Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau –Vertinimo taryba) aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Departamento Vilniaus skyrius 2018-12-05 Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” rašte nurodė, kad pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), teisinė apsauga buvo suteikta 2018-04-10 Departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas (duomenys neskelbtini) yra kompleksinio kultūros paveldo objekto – Nuomojamų namų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), dalis. Nuomojamų namų komplekso antrajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas kodas – (duomenys neskelbtini), statusas – registrinis. Vertinimo tarybos sprendimas 2018-04-11 paskelbtas Kultūros vertybių registre. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 12 d., yra vieši ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt/. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-11-11 d. sprendimu adm.byloje Nr. eI-1617-764/2019 nustatė, kad Departamento Vertinimo taryba pagrįstai 2018-04-10 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas) suteikė teisinę apsaugą nuomojamų namų komplekso antram namui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-03-17 d. nutartimi adm.byloje Nr. eA-561-602/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu.

Pažymėjo, kad Departamento Vilniaus skyrius, vadovaujantis Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. Į-121, 5.2. punktu vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Vilniaus apskrityje. Departamento Vilniaus skyrius 2018-04-11 Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ gavo Projektą ir 2018-04-27 jam pritarė (derinimo registravimo Nr. (duomenys neskelbtini)), o Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-08-01 išdavė ginčijamą statybos leidimą.

Ieškinys atmestinas

Kaip nustatyta byloje esančiais dokumentais, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-08-01 d. išdavę statytojui UAB „Deltos NT“ leidimą pastatų ir juose esančių patalpų, adresais (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto ir pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbų atlikimui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – SLD). Ginčo staybos Statybos leidimas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo paskelbtas 2018-08-01.

Ieškovė yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Byloje nėra duomenų, kad pastatams (duomenys neskelbtini), ir/ar pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti būtų suformuotas valstybinės žemės sklypas ar valstybinės žemės sklypai.

Nagrinėjamoje byloje atsakovių keliamas tinkamo ieškovo klausimas, t.y. ar ieškinys pareikštas to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, ( CPK 45 str.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (LAT 2014-12-09 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016-12-23 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 p.; 2019-02-07 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-13-421/2019, 43 p.).

Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 str. 1 dalies 2, 4 p.p.). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (LAT 2008-07-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-387/2008). Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (LAT 2009-05-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014-04-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015-07-03 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015; LAT 2021-05-27 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-22-701/2021).

Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepriklausomai, ar jomis remiasi ieškovas ir kiti proceso dalyviai (LAT 2012-12-21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-589/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad būtent ieškovei tenka įrodyti, kad jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir kad iniciuota byla tariami pažeidimai bus pašalinti. Teismo vertinimu, šios pareigos neįvykdžius, ieškinys negali būti tenkintinas.

Taigi, bendrąja prasme ieškovei neužkertamas kelias kreiptis su ieškiniu į teismą teisminės gynybos, ji tokią teisę turi, tačiau ši teisė turi būti tinkamai įgyvendinama.

Byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, CPK įtvirtinta bendrijos teisė reikšti su turto administravimu susijusius ieškinius ir įrodyti suinteresuotumą byloje.

Byloje kilo klausimas ar ieškovė gali ginti teisme butų ir kitų patalpų savininkų teises, susijusias su pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymu, jų naudojimu ir priežiūra. Bendrijos įstatuose reglamentuojama, kad bendrijos tikslas – atstovauti bendrijos (t. y. jos pačios, kaip juridinio asmens, o ne jos narių) interesams. Kaip išaiškino Šiaulių apygardos teismas 2020-12-21 nutarties civ.byloje Nr. e2A-570-440/2020 41 p. bendrija gali ginti namo patalpų savininkų teises bei teisėtus interesus teisme gali tik jiems pavedus.

Atsižvelgiant į tai, kad bendrija nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad bendrijos nariai būtų priėmę sprendimą kreiptis į teismą ir įgaliotų šį juridinį asmenį būti jų procesiniu atstovu civilinėje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-29 nutartimi buvo pareikalauta pateikti atstovavimą patvirtinančius įrodymus (t.3 b.l. 2-4). Taigi, byloje kilo klausimas dėl bendrijos atstovavimo dokumentų, tačiau ne dėl teisės kreiptis į teismą. Ar turi bendrija suinteresuotumą byloje, ar jos teisės, atstovaujant bendrijos narius, pažeistos, pasisakytina teismo procesiniame dokumente-sprendime/nutartyje tik išstirus visus pateiktus įrodymus ir išklausius šalių, trečiųjų asmenų pasisakymus, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje.

Ieškovė pateikė teismui 2018-10-18 valdybos susirinkimo protokolą, pagal kurio 2 p. nutarta kreiptis į teismą su ieškiniu prašant panaikinti statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti statybos darbus pastatuose (duomenys neskelbtini). Valdybos pirmininkui I. R. pavesti sudaryti sutartį su atstovu, atstovauti bendriją teisme. 2021-05-26 d. valdybos susirinkimo protokole nurodyta, kad nutarta balsų dauguma nutarta valdybos pirmininku skirti I. R. (t. 3 b.l. 12, dok-31823, b.l.107-108, dok-101585). Nors VĮ Registrų centras duomenimis apie valdybos pirmininko I. R. išrinkimą nurodyta 2004-02-17 data, registruota 2004-03-01, ir pagrįstas atsakovės UAB „Deltos NT“ argumentas, kad Juridinių asmenų registre nėra jokių duomenų apie kokius nors Bendrijos sprendimus, ar valdymo organų pasikeitimus, nors tiek pirmininko, tiek valdybos narių kadencija pagal įstatymą ne ilgiau nei 3 metai. Tačiau ieškovės pateikti teismui valdybos susirinkimo protokolai nebuvo užginčyti, jie savaime nenustoja galioti, byloje dalyvauja III asmenimis bendrijos nariai V. P. bei I. R.

-ar realizuojant Statybos leidimą nebus daroma žala kultūros vertybių vertingosioms savybėms;

-ar realizuojant Statybos leidimo sprendinius nebus neteisėtai užimta valstybinė žemė;

-ar Statybos leidimo techninis projektas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

Bendrija nurodė, jog aptariamas techninis projektas neturi kai kurių privalomų dalių, tačiau pagal STR 24 p., techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statybos rangovui palinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti. Bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos reglamento 8 priede, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką. Iš pastarojo reglamentavimo matyti, kad teisės akto leidėjas imperatyviai neįtvirtino privalomo projekto sudėtinių dalių sąrašo, todėl aplinkybė, kad teritorija bus tvarkoma atskiru projektu kartu su lauko inžineriniais tinklais, nelaikytina imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimu

Nutarime buvo pažymėta, kad jokių aplinkybių, nurodančių į tai, kad ginčo klausimu kompetentingos institucijos nesiėmė aktyvių ir efektyvių veiksmų pagal savo kompetenciją veikdamos teisės aktais joms priskirtose srityse ar leidžiančių suabejoti tinkamu jų pareigų atlikimu nenustatyta, tuo tarpu pareiškėjo subjektyvūs ginčo aplinkybių vertinimai nėra pakankamas pagrindas pagrįsti viešojo intereso gynimo priemonių taikymo galimybę ar būtinybę. Pareiškėjo skunde pateikiami prokuroro atlikto tyrimo bei jų metu nagrinėtų aplinkybių vertinimai laikytini subjektyvia pareiškėjo interpretacija, kuri bandoma pagrįsti pertekliniais, tiesiogiai su atliktu tyrimu nesusijusiais argumentais, taip siekiant tolesnio keliamų reikalavimų nagrinėjimo.

Ir nors ieškovė 998-osios DNSB minėtą 2020-03-03 nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisme užvesta civilinė byla Nr.2YT-12812-600/2022, kuri iki šiol neišnagrinėta, teismas pritaria prokurorų aktualioms išvadoms dalyje dėl civ.byloje kilusių klausimų, aprašytų argumentuotai, išsamiai ir pakankamai, išanalizavus visas teisiškai reikšmingas sprendimo priėmimui aplinkybes pakankama apimtimi, ir jų nekartoja.

Bylos duomenimis, ieškovė nustatyta tvarka sistemiškai skundė atsakovų bei trečiųjų asmenų (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos) veiksmus, susijusius su ginčo SLD išdavimu bei jo realizavimu, tačiau byloje nesurinkta įrodymų, skundo aplinkybes patvirtinančių bei viešojo intereso pažeidimo (CPK 178 str.).

Bylos duomenimis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos taip pat tikrino ieškovės skundus ne vieną kartą ir nurodė, kad ir 2019-01-08 atliko patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini) vykdomi turint suderintą projektą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi tik garažo paskirties pastate ir sandėliavimo paskirties pastate: išorės sienos nenugriautos, vietomis atstatytos naujos; nuardyta visa stogo konstrukcija; išimti langai, durys; patalpų viduje mūrijamos vidaus pertvaros. Patikrinimo metu statybos darbų pažeidimų nenustatyta. 2019-08-12 atliko dar vieną statybos patikrinimą ir surašė 2019-08-13 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad statybos darbai atliekami pagal statinio Projekto sprendinius.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.

Taigi, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pažeistas viešas interesas bei ieškovės teisės (SĮ 27 str. 24 d.).

Iš esmės teismas pritaria atsakovų UAB „Deltos NT“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentams dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, išdėstytiems tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jie detaliai aprašyti teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, todėl jų teismas nekartoja. Šie argumentai sudaro pagrindą patikslintam ieškiniui atmesti.

Trumpai akcentuojama tik į pagrindines aktualius klausimus, kylančius byloje. Taip, ieškovės teigimu, bendrijai priklauso bendro naudojimo nekilnojamojo turto objektas - inžineriniai tinklai (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurie neva yra sujungti su atsakovo pastatais ir yra viename žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), statiniams eksploatuoti priskirtas bendras minėtas žemės sklypas.

Ieškovės argumentais nepagrįsti, nes VĮ „Registro centras“ duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso fekalinės kanalizacijos vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė paskirtis - nuotekų šalinimo tinklų. Kaip nustatyta byloje, UAB „Deltos NT“ nesinaudoja ieškovės vardu registruotais tinklais, o SLD nesuteikia teisės atsakovei atlikti kokių nors ieškovei priklausančių nuotekų tinklų statybos darbų ar prie jų prisijungti, nes išduotas atsakovės priklausančių pastatų ir juose esančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto ir pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbų atlikimui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei priklausančių pastatų ir juose esančių patalpų eksploatavimui bus reikalingi ieškovės tinklai. Be to, bendrija su atsakove UAB „Deltos NT“ neturi bendro naudojimo objektų (tinklų).

Taip pat, bendrija nėra statinių, kuriems išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendrasavininkė ar kita teisėta valdytoja. Byloje nėra duomenų, kad ginčo SLD pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus dėl atsakovui priklausančio turto remonto.

Kaip jau minėta, SLD yra išduotas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kapitaliniam ir/ar paprastajam remontui nesant suformuoto žemės sklypo, kas yra leidžiama (SĮ 3 str. 2 d.).

Žemės sklypas buvo suformuotas įregistruotas nustatyta tvarka tik 2019-11-25 d., t.y. po SLD išdavimo, kas SLD nedaro jo neteisėtu.

Ieškovės teiginiai, kad ginčo SLD susijęs su bendro žemės sklypo naudojimu sklypas yra bendras ir juo naudojimasis palies bendrijos narių teises ir pareigas (privažiuoti, prieiti, užtikrinti specialiųjų tarnybų patekimą prie pastatų, statyti automobilius ir kt.), o nauji projektuojami NT objektai iš esmės varžo naudojimasis žemės sklypu, iš esmės yra keičiama žemės sklypo paskirtis, yra abstraktaus pobūdžio, galimi pažeidimai nurodomi ateityje, todėl nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu. Pažymėtina, kad Bendrija nesudariusi va lstybinės žemės nuomos sutarties su valstybe, todėl reikalavimus dėl naudojimąsi žemės sklypu gali reikšti šio žemės sklypo naudotojai, t.y. (duomenys neskelbtini), statinių ir patalpų savininkai. Šiuo metu tarp sklypo naudotojų: Bendrijos narių ir UAB „Deltos NT“ nėra sustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Kaip matyti, iš byloje esančių duomenų, žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta su fiziniais asmenimis I. R. ir D. R. dėl 242 kv.m. šio sklypo dalies (visas plotas - 2744 kv.m.). Likusi sklypo dalis, sudaranti 2502 kv.m., nėra išnuomota nei Bendrijai, nei kitiems Bendrijos nariams.

Be to, SLD nesuteikia teisės naujai suformuotame žemės sklype statyti naujų statinių ir taip padidinti žemės sklypo užstatymą, o suteikia teisę statytojui UAB „Deltos NT“ atlikti SLD nurodytų patalpų kapitalinį remontą ir jam priklausančio pastato paprastąjį remontą. SLD taip pat nesuteikia pagrindo atsakovei žemės sklype statyti kitų inžinerinių statinių - stovėjimo aikštelių ir pan. ir jame šis klausimas nesprendžiamas. Pagal Žemės įstatymo 9 str. 6 d., Taisyklių 2.4. p. ir 28 p., inžinerinių tinklų eksploatavimui valstybinė žemė nėra reikalinga ir tuo tikslu nenuomojama/neparduodama, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo kelti klausimo dėl trukdymo jai naudotis žemės sklypu.

Be to, ieškovė nurodė, kad išduodant SLD buvo padarytas statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimai, projektas neatitiko privalomiems reikalavimas, dėl ko statybos leidimas negalėjo būti išduotas. Teismo vertinimu, nurodyti ieškovės teisės pažeidimai, išduodant SLD, neįrodo, kokią įtaką jie turi ieškovės teisėms ir pareigoms, todėl patys pažeidimai neturi būti vertinami pagal ieškovės pateiktą Ekspertizės aktą. Tuo labiau, kad įstatyme numatyti subjektai tyrė galimos viešosios teisės pažeidimus ir tokių pažeidimų, išduodant SLD, nenustatė.

Pažymėtina, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019-07-30 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t.y. po statybos leidimo išdavimo (2018-08-01 d.) Ši aplinkybė suponuoja teismo išvadą, kad SĮ 34 str. nuostatos dėl ieškovės nurodytos būtinos statinių projektų ekspertizės, nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Teismas taip pat atsižvelgia į papildomai gautą iš Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2021-11-18 raštą (t. 3 b.l.142-149, dok-214710), kuriame nurodoma, kad tikrinant ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl SLD išdavimo neatsižvelgiant į tai, kad 2018-4-11 D. Vertinimo tarnyba suteikė teisinę apsaugą ir registravo Kultūros vertybių registre nuomojamų namų kompleksą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), 2018-11-20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)), iš statytojo UAB „Deltos NT“ pareikalavo stabdyti visus statybos darbus iki tvarkybos projekto parengimo ir Departamento leidimo atlikti darbus gavimo. Statytojas parengė Nuomojamų namų komplekso (kodas (duomenys neskelbtini)), Nuomojamų namų komplekso antro namo (kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), tvarkybos (remonto) darbų projektą, kurį Skyrius patikrino ir išdavė 2020-05-20 leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus. Taigi, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyrius įvertino atsakovės Projektą leido statytojui (UAB „Deltos NT“) statybos darbus atlikti. Ši aplinkybė eliminuoja ieškovės nurodytą aplinkybę, kad SLD yra išduotas bei suderinimo su Kultūros paveldo departamentu.

Be to, šio departamento specialistas vertino ankstesnę projektinę dokumentaciją ir 2018 04 mėn. jiems pritarė, nenustatant, kad sprendiniai žalotų kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių materiją.

Taigi, spendime išdėstyti argumentai leidžia teismui padaryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad jos bendrijos narių subjektinės teisės ir saugomi interesai (o taip pat ir viešosios teisės) yra pažeisti, todėl ieškinys atmestinas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl ieškinio senaties

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės bei jų atstovai prašė nagrinėjamoje byloje taikyti ieškinio senatį, nes SLD registruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2018-08-01 d., tuo tarpu ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį -2018-10-15 d.

CK 1.126 str. 2 d. numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju ieškinio senatį dėl ieškovės reikalavimų reikalauja taikyti atsakovės/jų atstovai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), bet subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (LAT 2008-10-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011-11-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-34/2011.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką - patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (LAT 2015-07-24 d. nutartis civv.byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (LAT 2007-10-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009-10-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010-04-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Ieškinio senaties termino pradžia sietina ne su nutarimų įteikimo momentu, bet sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aptariamus nutarimus momentu (CK 2.82 str. 4 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2018-03-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-94-910/2018).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti, reiškia, kad tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (LAT 2008-08-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3- 317/2008).

Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimui panaikinti ginčo statybą leidžiantį dokumentą yra numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. vieno mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal teismų formuojamą praktiką „Infostatyba“ viešai paskelbta informacija yra paprastai laikytina pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą (LAT 2018-08-20 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

Taigi, ieškovė vieno mėnesio ieškinio senaties terminą praleido, nes kaip, jau minėta, SLD registruotas sistemoje „Infostatyba“-2018-08-01, o ieškovė į teismą kreipėsi 2018-10-15 d., todėl ieškinys atmestinas ir taikant ieškinio senatį.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės šiam terminui atnaujinti nelaikytinos svarbiomis, o iš Vilniaus savivaldybės administracijos 2018-09-11 d. rašto seka, kad informacija apie numatomą išduoti Statybos leidimą ieškovė turėjo dar iki jo išdavimo, nes šiuo klausimu domėjosi, SLD buvo išduotas ne iškarto, atsakymas bendrijai įteiktas 2018-09-12 d. (e. bylos t. 1 b.l. 31-34), o ieškovės atstovas advokatas N. Š. su Statybos leidimu po 2018-08-01 d. siekė susipažinti atstovaudamas trečiojo asmens V. P. interesus ( el. bylos t. 1 b.l. 35, 47).

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovė UAB „Deltos NT“ patyrė 10617,50 Eur advokato išlaidų (t. 2 b.l. 27, dok-89733; b.l.42, dok-109107).

Teismas, atsižvelgia į tai, kad civilinė byla sudėtinga, reikalaujanti daug darbo sąnaudų, specialių žinių statybos srityje ir nustatant faktines bylos aplinkybes dėl juridinių faktų, egzistavusių prieš 4 metus, didelės apimties, septynių elektroninių bylų tomų, trukmę: ieškinys pateiktas teismui 2018-10-15 d., t.y. prieš beveik 4 metus, byla nagrinėjama iki šiol, byloje surašyti atsiliepimai į ieškinį, patikslintą ieškinį, apeliacinį skundą, daug dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų, kuriuos reikėjo teisiškai įvertinti, ieškovės procesinį elgesį, dėl kurios atstovo veiksmų bylos nagrinėjimas buvo paralyžiuotas dėl nepagrįstų nušalinimų mažiausiai pusė metų, priteisia iš ieškovės nurodytas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.), viso 10617, 50 Eur, t.y. procesinis reikalavimas tenkintinas visiškai. Pagrindo mažinti šių bylinėjimosi išlaidų dydį nėra.

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų įrodymų byloje nėra.

Atmetus ieškinį ieškovės 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 32,52 Eur. Ieškinį atmetus, šios išlaidos į valstybės pajamos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos, j. a. k. 300000341, 10617, 50 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus septyniolika Eur 50 ct) advokato procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme išlaidų atsakovės UAB „Deltos NT“, j. a. k. 304446177, naudai.

Priteisti iš ieškovės 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos, j. a. k. 300000341, 32,52 Eur (trisdešimt du Eur 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.