Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-94-910/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-03-15
Bylos Nr.: 2A-94-910/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34154-2015-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
Ieškovas: D. J.
Atsakovas: Lietuvos socialdemokratų

Kategorijos

2.1.5.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.1.5.3Ieškinio senaties termino sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas
2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas

Civilinė byla Nr. 2A-94-910/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34154-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2;

2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.1.5.4(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui Lietuvos socialdemokratų partijai dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimo (sprendimo) pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovas 2015 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau - LSDP) Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 8 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą (sprendimą) bei 2014 m. lapkričio 5 d. LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, kurių pagrindu ieškovas pašalintas iš LSDP narių, taip pat atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti. Ieškovas nurodė, kad:

LSDP Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 8 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo nutarimų jis neturi, nes šio skyriaus pirmininkas D. P. jam jų niekada nepateikė. Apie ginčijamo 2014 m. lapkričio 8 d, nutarimo turinį ieškovui tapo žinoma iš LSDP nario V. G., kuris dalyvavo 2014 m. lapkričio 8 d. LSDP Palangos skyriaus narių visuotiniame susirinkime. Ieškovo teigimu, apie susirinkimą nebuvo niekur paskelbta viešai, dėl to iš anksto nebuvo žinoma visuotinio susirinkimo vieta ir laikas, ieškovas nebuvo kviečiamas į šį susirinkimą, juolab ieškovui nebuvo žinoma apie tai, kad visuotinis narių susirinkimas svarstys jo pašalinimo iš LSDP narių klausimą, ieškovui nebuvo žinomas kaltinimų LSDP statuto pažeidimais turinys ir tokiu būdu ieškovui užkirsta galimybė pateikti savo paaiškinimus dėl tariamų LSDP statuto nuostatų pažeidimų.Pasak ieškovo, pagal LSDP statuto nuostatas dėl tariamų LSDP statuto pažeidimų jis nebuvo kviečiamas į LSDP Etikos ir procedūrų komisiją, todėl skyriaus narių visuotinis susirinkimas 2014 m. lapkričio 8 d. jį pašalino iš LSDP narių sąrašo be jokio pagrindo ir be kaltės. Taip buvo šiukščiai pažeistos LSDP statuto nuostatos, reglamentuojančios nuobaudų politinės partijos nariams skyrimo procedūras. Asmens pašalinimas iš LSDP yra partinė nuobauda, kuri turi būti konkrečiai įvardinta.Ieškovo teigimu, LSDP teiginys, kad jis nemokėjo nario mokesčio, neatitinka tikrovės, nes LSDP Palangos skyrius neturi juridinio asmens statuso ir dėl šios priežasties LSDP Palangos skyriuje nėra oficialaus finansininko, kuris tinkamai įformintų grynus pinigus, surenkamus iš LSDP narių.Ieškinys dėl LSDP 2014 m. lapkričio 8 d. sprendimo (nutarimo) teismui pateiktas tinkamai, t. y. per 3 mėnesių terminą. Ieškovo teigimu, apie LSDP Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą (nutarimą) pašalinti jį iš LSDP narių ieškovui niekada nebuvo žinoma, nes jis nebuvo kviestas dalyvauti 2014 m. lapkričio 5 d. posėdyje, o po 2014 m. lapkričio 5 d. posėdžio iki dabartinio laikotarpio jam šis dokumentas nėra įteiktas. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas mano, kad trijų mėnesių terminas ieškiniui dėl šio sprendimo pateikti turi būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad:Pagal LSDP statuto 7 straipsnį LSDP nariu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, pripažįstantis LSDP programą ir statutą, dalyvaujantis partijos veikloje, mokantis nario mokestį. Pasak atsakovo, LSDP Palangos skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. pažyma patvirtina, kad ieškovas nemokėjo nario mokesčio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nedalyvavo LSDP veikloje, todėl, vadovaujantis LSDP statuto nuostatomis, LSDP Palangos skyrius įgijo teisę pašalinti ieškovą iš LSDP. LSDP Palangos skyrius, laikydamasis LSDP statuto nuostatų, teisėtai ir pagrįstai pašalino ieškovą iš LSDP. LSDP nario mokesčio mokėjimo tvarka yra aiškiai reglamentuota.Atsakovo teigimu, LSDP statute, LSDP Palangos skyriaus įstatuose nenustatyta pareigos apie visuotinius susirinkimus skelbti viešai. Įprastai skyriaus nariai informuojami naudojant telekomunikacijų įrenginius - telefonu, el. paštu, trumposiomis žinutėmis ar kitomis prieinamomis priemonėmis. Ieškovą apie LSDP Palangos miesto skyriaus visuotinį susirinkimą telefonu informavo skyriaus pirmininko pavaduotoja J. P..Be to, ieškovas, manydamas, kad buvo pažeistos jo teisės, turėjo ginčyti LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą. Aplinkybė, kad ieškovas nepasinaudojo LSDP statute numatyta vidine ginčo sprendimo tvarka, sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.Atsakovas reiškia prašymą taikyti ieškinio senatį. Ginčijamas sprendimas priimtas 2014 m. lapkričio 8 d. LSDP Palangos skyriaus narių visuotinio susirinkimo metu, todėl terminas ieškiniui dėl nurodyto sprendimo nuginčijimo pareikšti baigėsi 2015 m. vasario 8 d. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2015 m. rugsėjo 29 d., t. y. žymiai praleidęs ieškinio senaties terminą. Civilinėje byloje Nr. 2-11536-864/2015 ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, nes ieškovas, kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, į posėdį neatvyko. Toje pačioje byloje pareikšti dar vieną ieškinį ar tikslinti ieškinį buvo procesiškai neįmanoma. Be to, ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad tik gavus atsakovo atsiliepimą jam tapo žinoma apie LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos nutarimą pašalinti ieškovą iš partijos. Nurodytoje civilinėje byloje, kurioje ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, ieškovui toks nutarimas buvo pateiktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui Lietuvos socialdemokratų partijai 1619,89 Eur teisinės pagalbos išlaidų, valstybei - 11,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Teismas nurodė, kad pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai - jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatytas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje jo ieškinys paliktas nenagrinėtas (civilinės bylos Nr. 2-11536-864/2015), jis ieškinį pateikė nepraleidęs ieškinio senaties termino, todėl ir nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-309-232/2016 nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo atskirąjį skundą, motyvus, teismas nurodė, kad teismo veiksmai civilinėje byloje Nr. 2-11536-864/2015, ieškovo ieškinį palikus nenagrinėtą, buvo teisėti, nurodyta civilinė byla užbaigta įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ginčo nagrinėjimo tęstinumą, taigi ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šioje byloje paduoto pirminio ieškinio dienos, t. y. 2015 m. rugsėjo 29 d.Teismas nurodė, kad pagal galiojančio CK 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, jog ieškinio senaties terminas pasibaigęs, pagal šio straipsnio 2 dalį teismas senatį taiko, jeigu to reikalauja ginčo šalis, ir tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškiniui atmesti, nepriklausomai nuo to, ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes, pasibaigus senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).Kartu teismas pažymėjo, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad ieškovui niekas nekliudė tinkamai vykdyti savo, kaip ieškovo, pareigas ir inicijuoti pažeistų teisių gynybą teisme. Atsižvelgdamas į vykusius procesus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka, teismas darė išvadą, kad ieškovas nesiėmė visų priemonių dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo.Teismas vertino, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog trijų mėnesių ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ieškovas aktyviai negynė, jo manymu, pažeistų teisių ir teisėtų interesų, elgėsi pasyviai, neatvykdamas į teismo posėdžius. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžiai taip pat atidėti ne kartą dėl ieškovo neatvykimo, teismas skyrė ieškovui baudą už nedalyvavimą teismo posėdyje. Teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas praleistas žymiai dėl paties ieškovo veiksmų (neveikimo), nedalyvavimo teismo posėdyje kitoje nagrinėtoje civilinėje byloje.Remdamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti, ieškovo ieškinį teismas atmetė kaip pareikštą praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą ir nenustačius svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti.Teismas nepasisakė dėl ginčijamo visuotinio narių surinkimo nutarimo teisėtumo, tačiau pažymėjo, kad analogiškoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-68-3-04807-2015-6) tiek pirmojoje, tiek ir apeliacinėje instancijoje atsakovo veiksmai pripažinti teisėtais ir pagrįstais (tame pačiame susirinkime pašalinus kitą narį iš partijos).Atmetęs ieškinį, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 punkte išvardintais kriterijais, išsprendė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovui suteiktos teisinės paslaugos nebuvo nei didelės apimties, nei sudėtingos, be to, tiek pirminis atsiliepimas, tiek atsiliepimas į patikslintą ieškinį savo turiniu yra panašūs, teismo posėdžiai būdavo trumpi (išskyrus paskutinįjį teismo posėdį), nagrinėti neturtinio pobūdžio reikalavimai, ieškovas yra fizinis asmuo (tuo tarpu atsakovas - juridinis asmuo, turintis didesnes finansines galimybes), todėl priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino per pusę ir atsakovui iš ieškovo priteisė 1619,89 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (CPK 93, 98 straipsniai).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas neatskleidė bylos esmės, nes kilusio ginčo teismas iš viso nesprendė. Be to, teismas reikalavo privalomo ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje, nors esminė faktinė aplinkybė, kuria teismas grindė skundžiamą sprendimą, t. y. patikslinto ieškinio pateikimo data, teismui buvo žinoma nuo pat ieškinio padavimo teismui dienos.Teismas, nustatydamas ieškinio termino eigos pradžią ir pabaigą, privalėjo nustatyti atsakovo sprendimų apskundimo tvarką ir atitinkamai įvertinti atsakovo veiksmus dėl juridinio asmens sprendimų priėmimo. LSDP nuosekliai laikėsi statuto ir tradicijų niekur viešai neskelbti apie Etikos ir procedūrų komisijos 2014 m. lapkričio 5 d. ir skyriaus narių 2014 m. lapkričio 8 d. visuotinio susirinkimo vietas ir datas. Pasak ieškovo, esant tokiems faktiniams duomenims, trijų mėnesių ieškinio senaties terminas negalėjo būti skaičiuojamas nuo atsakovo sprendimų priėmimo datos, nes apie posėdžius ir priimtus sprendimus niekur nebuvo paskelbta viešai, sprendimai neįregistruoti viešajame Juridinių asmenų registre. LSDP statute nenumatyta teisės asmens pašalinimo iš partijos klausimą spręsti šiam asmeniui nežinant ir nedalyvaujant tokiame posėdyje. Atsakovo veiksmai dėl vienašališkų sprendimų ieškovui už akių turi būti įvertinti kaip savavališki, neobjektyvūs ir prieštaraujantys įstatymui.Teismas tinkamai nenustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios ir pabaigos. Ieškovui ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sužinojimo apie atsakovo sprendimus ir šis terminas nesibaigė ir nenutrūko, nes teismas nepriėmė sprendimo dėl ginčijamų atsakovo sprendimų. Ieškinio padavimo teismui terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2- 11536-864/2015 ieškinys teismui pateiktas nepraleidus trijų mėnesių termino. Nurodytoje byloje teismo priimta 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartis nenutraukė ieškinio senaties termino eigos, todėl apskųstame sprendime teismo nurodyti motyvai dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. yra nepagrįsti.Teismas ieškinio senaties termino taikymą nepagrįstai susiejo su ieškovo nedalyvavimu teismo posėdžiuose. Ieškovo nedalyvavimas teismo posėdžiuose negali būti pagrindas skirtingai aiškinti ieškinio senaties terminą. Pasak ieškovo, teismas, bausdamas jį už pasyvų dalyvavimą teismo posėdžiuose, nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą ieškiniui dėl atsakovo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo paduoti.Teismas privalėjo įvertinti faktinę aplinkybę, kad atsakovas apie Etikos ir procedūrų komisijos 2014 m. lapkričio 5 d. posėdį niekur viešai neskelbė, ieškovui apie jį nepranešė ir neįteikė nei 2014 m. lapkričio 5 d. nei 2014 m. lapkričio 8 d. sprendimų, todėl ieškovas pats privalėjo išsiaiškinti savo pažeistas teises, kreiptis į teismą, nežinodamas atsakovo ginčijamų sprendimų turinio bei motyvų. 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimas ieškinio nėra įteiktas iki šiol. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu veikė neviešai, buvo pagrindas pripažinti, jog trijų mėnesių terminas 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimui apskųsti praleistas dėl svarbios priežasties.Ieškinio senaties termino taikymas negali būti siejamas su proceso dalyvio elgesiu vėlesniame teismo procese, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos ieškovo teisės į teisingą teismą, užkertama teisė ginti savo interesus teisme bei pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas.Faktinė aplinkybė, kad tame pačiame teisme dėl tam tikrų aplinkybių pasikeitė teismo sudėtis, tačiau buvo nagrinėjamas vienas ir tas pats ginčas tarp tų pačių šalių, negalėjo būti pagrindas pripažinti praleidus ieškinio senaties terminą, nes teismas nenustatė ir nekonstatavo ieškinio senaties termino pabaigos, tačiau ieškovo reikalavimus, kurie vieno teisėjo buvo perduoti kitam teisėjui, neleistinai traktavo kaip naują ieškinį.Teismo reikalavimas ieškovui būtinai dalyvauti teismo posėdžiuose nebuvo pagrįstas rašytine teismo nutartimi, ieškovo dalyvavimas nieko nepakeitė, nes teismo nurodyta ieškinio gavimo teisme data - 2015 m. rugsėjo 29 d. - buvo žinoma nuo pat ieškinio pateikimo momento. Kitų aplinkybių teismas netyrė ir tai pripažino 2017 m. vasario 1 d. sprendime.Teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, nes šioje byloje, nespręsdamas ginčo iš esmės, paskelbė savo išankstinę nuomonę, kad analogiškoje kitoje byloje LSDP veiksmai buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Dėl tokios išvados sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes teismas padarė išvadą, tačiau įrodymų dėl šios išvados netyrė ir jų neįvertino savo sprendime.Teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstos teisės aktų reikalavimais, jos sumažintos teismo subjektyviai, ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų, neatitinka CPK 270 straipsnio nuostatų.Atsakovas LSDP atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą žymiai praleidęs ieškinio senaties terminą. LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos nutarimas pašalinti iš partijos ieškovą priimtas 2014 m. lapkričio 5 d., taigi terminas ieškiniui dėl šio nutarimo nuginčijimo pateikti suėjo 2015 m. vasario 5 d. Ieškovo ginčijamas LSDP Palangos skyriaus narių visuotinio susirinkimo sprendimas priimtas 2014 m. lapkričio 8 d., taigi terminas ieškiniui dėl šio nutarimo nuginčijimo pateikti suėjo 2015 m. vasario 8 d. Ieškinį teismui ieškovas pateikė 2015 m. rugsėjo 29 d., t. y. žymiai praleidęs ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinį, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.Aplinkybė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido civilinėje byloje Nr. 2-11536-864/2015, neturi teisinės reikšmės skaičiuojant ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje. Nurodytoje byloje nustatyti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turintys faktai, t. y. aplinkybė, kad ieškovo ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės (CK 1.130 straipsnio 4 dalis). Taigi ieškovas pateikė ieškinį šioje byloje, kai senaties terminas jau buvo pasibaigęs.Ieškovo teigimu, jis apie priimtą LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisijos nutarimą iki šiol neinformuotas, šis nutarimas iki šiol jam neįteiktas, todėl ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas. LSDP Palangos skyriaus narių visuotinio susirinkimo 2014 m. lapkričio 8 d. sprendimas, pasak ieškovo, jam taip pat neįteiktas tinkamai. Atsakovo teigimu, tokie ieškovo argumentai yra nepagrįsti. Jeigu apie priimtus sprendimus ieškovui nebūtų žinoma ir šie jam nebūtų įteikti, jis nebūtų iškėlęs dviejų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, visų ginčijamų sprendimų kopijos buvo pateiktos į abi nagrinėtas bylas, todėl ieškovui buvo puikiai žinomi priimti sprendimai ir jų turinys. Tuo atveju, jeigu ieškovo atstovas neperdavė su byla susijusių dokumentų ar informacijos, pretenzijos turėtų būti reiškiamos ieškovo atstovui, bet ne teikiant apeliacinį skundą šioje byloje.Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo kitos datos, tačiau ieškovas nenurodė, nuo kokios konkrečios datos teismas turėjo skaičiuoti šį terminą. Jeigu sužinojimo momentu ieškovas laikė kitą datą, jis turėjo šiuos teiginius pagrįsti, o ne pateikti bendro pobūdžio samprotavimus apie tai, kad ginčijami sprendimai jam dar iki šiol neįteikti. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, patvirtinančių, jog apie ginčijamus sprendimus jis sužinojo vėliau, negu jie priimti, bei kad 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, pagrįsta.Teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad šioje byloje ieškovas neįrodė, jog ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra. Ieškovui niekas nekliudė tinkamai ginti savo tariamai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Tačiau ieškovas savo teisėmis nesinaudojo tinkamai, nei šioje byloje, nei civilinėje byloje Nr. 2-11536-864/2015 neatvykdavo į teismo posėdžius, kuriuose jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Dėl ieškovo kaltės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas ir tai tiesiogiai lėmė ieškinio senaties termino praleidimą. Pasak atsakovo, ieškovas piktnaudžiavo procesu ir šioje byloje. Dėl ieškovo nedalyvavimo teismo posėdžiuose be pateisinamų priežasčių, teismo posėdžiai buvo atidėti net tris kartus, už neatvykimą į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje ieškovui net buvo skirta bauda.Apeliaciniame skunde nurodyti bendro pobūdžio teiginiai dėl atsakovui nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Nenurodyti konkretūs motyvai ar skaičiavimai, su kokia dalimi bylinėjimosi išlaidų ieškovas nesutinka, todėl atsakovas neturi galimybės atsikirsti į aiškiai neapibrėžtus apeliacinio skundo argumentus. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas pagrįstai, LSDP atstovai rengė du atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį, taip pat dalyvavo net šešiuose teismo posėdžiuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) buvo atsakovo LSDP narys. LSDP Palangos skyriaus Etikos ir procedūrų komisija 2014 m. lapkričio 5 d. nutarė nedalyvaujančius skyriaus veikloje ir nemokančius nario mokesčio LSDP narius, tarp jų - ir ieškovą, pašalinti iš partijos. LSDP Palangos skyriaus visuotinis susirinkimas 2014 m. lapkričio 8 d. vienbalsiai nutarė patvirtinti Etikos ir procedūrų komisijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą dėl jame nurodytų narių pašalinimo iš partijos. Ieškovas, nesutikdamas su 2014 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. lapkričio 8 d. priimtais nutarimais, kartu su kitais pašalintais partijos nariais J. M., L. L. ir V. G., 2015 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami skundžiamus nutarimus panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovų J. M., D. J. ir L. L. ieškinį paliko nenagrinėtą, ieškovams, kurių dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-11536-864/2015). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį paliko nepakeistą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-309-232/2016; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovas 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškiniu pakartotinai kreipėsi į teismą dėl nutarimų, kuriais jis pašalintas iš LSDP narių, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė remdamasis tuo, kad ieškovas praleido trijų mėnesių ieškinio senaties terminą atsakovo nutarimams dėl jo pašalinimo iš partijos narių ginčyti ir nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, neatsižvelgė į ieškovo nurodytas senaties termino praleidimo aplinkybes, nepagrįstai vertino, jog terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių.Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jeigu kita šalis nepateisinamai ilgai neprašė teisminės savo teisių apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas susiję su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas kiekvienu atveju turi siekti teisinių vertybių pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; kt.).Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai - jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu CK ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškiniui dėl ieškovo prašomų pripažinti negaliojančiais atsakovo nutarimų pareikšti taikytinas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Tačiau apeliantas (ieškovas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šio ieškinio senaties termino pradžią.Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), bet subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką - patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo ieškinio šioje byloje padavimo dienos, t. y. 2015 m. rugsėjo 29 d. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo poziciją pripažįsta teisiškai nepagrįsta. Jau nurodyta, kad pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas atsakovo priimtiems nutarimas nuginčyti skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimus, kurių pagrindu jis pašalintas iš atsakovo partijos narių. Apeliantas (ieškovas), teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, apeliaciniame skunde konkrečiai neįvardijo, kada gi jis sužinojo apie siekiamus nuginčyti nutarimus. Kituose byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose ieškovo yra nurodyta, kad apie 2014 m. lapkričio 8 d. nutarimo turinį jam tapo žinoma iš LSDP nario V. G., kuris dalyvavo 2014 m. lapkričio 8 d. visuotiniame narių susirinkime, tačiau vėlgi konkrečiai neįvardyta, kada būtent ieškovui buvo pranešta apie nutarimą pašalinti jį iš atsakovo partijos narių. Apie svarstymą 2014 m. lapkričio 5 d. LSDP Etikos ir procedūrų komisijoje ieškovas teigia sužinojęs tik iš atsakovo atsiliepimo, pateikto civilinėje byloje Nr. 2-11536-864/2015.Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, į teismą su ieškiniu dėl atsakovo 2014 m. lapkričio 8 d. nutarimo pašalinti iš partijos narių ieškovas kreipėsi dar 2015 m. vasario mėn. pradžioje (ieškinys gautas teisme 2015 m. vasario 12 d.) (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-11536-864/2015; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad, rengdamas teismui ieškinį dėl atsakovo 2014 m. lapkričio 8 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu, ieškovas turėjo žinoti ginčijamo nutarimo turinį, taip pat išsiaiškinti, kokiu pagrindu jis pašalintas iš atsakovo partijos narių, taigi ir apie LSDP Etikos ir procedūrų komisijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantą (ieškovą) apie skundžiamą 2014 m. lapkričio 8 d. nutarimą informavęs V. G., dalyvavęs 2014 m. lapkričio 8 d. visuotiniame susirinkime, yra kvalifikuotas teisininkas - advokatas, atstovavęs ieškovui tiek civilinėje byloje Nr. 2-11536- 864/2015, tiek nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas (ieškovas), apie jo pašalinimą iš partijos narių sužinojęs iš asmens, dalyvavusio 2014 m. lapkričio 8 d. visuotiniame susirinkime, būdamas atidus ir rūpestingas dėl savo teisių, galėjo nedelsdamas kreiptis į atsakovą dėl dokumentų, kurių pagrindu jis pašalintas, kopijų gavimo. Duomenų, kad apeliantas (ieškovas) ėmėsi tokių veiksmų, tačiau atsakovas atsisakė pateikti ginčo nutarimus, byloje nėra.Ta aplinkybė, kad atsakovas pašalintam nariui neįteikė LSDP Etikos ir procedūrų komisijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo ir LSDP Palangos skyriaus visuotinio susirinkimo 2014 m. lapkričio 8 d. nutarimo neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškinio senaties termino šiems nutarimams nuginčyti pradžios, nes ieškinio senaties termino pradžia sietina ne su nutarimų įteikimo momentu, bet sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aptariamus nutarimus momentu (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).Nors apeliantas (ieškovas) neįvardijo konkrečios sužinojimo apie ginčijamus 2014 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. lapkričio 8 d. nutarimus datos, tačiau pirmiau aptartų bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad apie ginčo nutarimus, jų turinį apeliantui (ieškovui) neabejotinai buvo žinoma ne vėliau kaip 2015 m. vasario 1 d., nes jau 2015 m. vasario 12 d. teisme buvo gautas pirmasis ieškovo ieškinys dėl šių atsakovo nutarimų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Vadinasi, trijų mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl ginčo nutarimų pareikšti vėliausiai suėjo 2015 m. gegužės 1 d.Apelianto (ieškovo) argumentai, kad ieškinio senaties terminas atsakovo nutarimams ginčyti laikytinas nepraleistu, nes pirmasis ieškinys dėl šių nutarimų pripažinimo negaliojančiais pateiktas nepažeidus trijų mėnesio termino, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau CK 1.130 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Jau nurodyta, kad ieškovo 2015 m. vasario 12 d. pateiktas ieškinys dėl atsakovo 2014 m. lapkričio 8 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas dėl to, jog ieškovas, kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-11536-864/2015; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-309-232/2016). Akivaizdu, kad ieškovo ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-11536-864/2015 paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl netinkamo procesinių pareigų vykdymo. Vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 4 dalimi konstatuotina, kad teisme 2015 vasario 12 d. gauto ieškinio padavimas nenutraukė trijų mėnesių ieškinio senaties termino, taigi ieškinio senatis dėl ginčo nutarimų pasibaigė 2015 m. gegužės 1 d. Nagrinėjamoje byloje ieškinys teismui ieškovo išsiųstas 2015 m. rugsėjo 29 d., t. y. beveik penkiais mėnesiais praleidus ieškinio senaties terminą. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad, nepaisant pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nustatytos ieškinio senaties termino eigos pradžios, teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog ieškovo ieškinys paduotas praleidus įstatymo nustatytą sutrumpintą trijų mėnesių terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad svarbių praleisto termino atnaujinimo priežasčių nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad ieškinio senaties terminas praleistas iš esmės dėl paties ieškovo pasyvaus elgesio, neatvykimo į teismo posėdžius civilinėje byloje, kurioje ieškinys dėl ginčo nutarimų paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Apelianto (ieškovo) teiginiai, kad apie skundžiamus nutarimus LSDP viešai neskelbė, taip pat neįteikė jam šių nutarimų, nesudaro pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas, sužinojęs apie jo pašalinimą iš partijos, būtų kreipęsis į atsakovą dėl ginčo nutarimų kopijų gavimo, tačiau jam buvo atsisakyta šiuos nutarimus pateikti. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz,,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr, 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363- 469/2015; kt.). Teismas neturi pareigos pirmiausia nustatyti teisės pažeidimą ir tik tada taikyti ieškinio senatį. Atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmetamas todėl, kad, nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas ieškovo teisių pažeidimas, pažeistos teisės neįmanoma apginti teismine tvarka dėl praleisto ieškinio senaties termino. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti, reiškia, kad tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 317/2008; kt).

Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinys paduotas praleidus trijų mėnesių ieškinio senaties terminą ir nėra svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti, pagrįstai nesprendė ginčo iš esmės ir ieškinį atmetė, remdamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be motyvų, nepagrįsdamas teisės aktų nuostatomis, priteisė iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą sprendė pagal atsakovo pateiktus dokumentus, kuriuose detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos, pridėti patirtų išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai. Sprendime aiškiai įvardytos bylinėjimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos, kuriomis vadovavosi teismas, priteisdamas atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytų Rekomendacijų nustatytais kriterijais, teismas motyvuotai priteisė atsakovui pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovė parengė du atsiliepimus (į pradinį ieškinį bei patikslintą ieškinį), atstovavo atsakovui teismo posėdžiuose, neturi pagrindo konstatuoti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo bei keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 860 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 64,76 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalių dydžių. Kartu pažymėtina tai, kad atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų, šis procesinis dokumentas parengtas advokatės, kuri atstovavo atsakovui pirmosios instancijos teisme ir yra gerai susipažinusi su byla. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, galimas advokatės laiko ir darbo sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, dėl atsakovui atlygintinų išlaidų dydžio nėra pagrindo spręsti pagal maksimalius rekomenduojamus atlyginti išlaidų dydžius. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą teismas pagrįsta ir atsakovui atlygintina pripažįsta 430 Eur dydžio sumą. Dėl išlaidų už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą pažymėtina tai, kad šio procesinio dokumento turinys iš esmės analogiškas prašymo, kuris buvo parengtas ir pateiktas pirmosios instancijos teismui, turiniui. Išlaidos už šio prašymo parengimą priteistos pirmosios instancijos teisme. Dėl to analogiško prašymo apeliacinės instancijos teismui parengimo išlaidos šiuo atveju pripažintinos neatlygintinomis. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš apelianto (ieškovo) priteistina 430 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą. Priteisti iš ieškovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo Lietuvos socialdemokratų partijos (juridinio asmens kodas 191362889) naudai 430 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai Laima RibokaitėLoreta BraždienėTomas Venckus