Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkuno (pranešejas) ir Sigitos Rudenaites,

˛odinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos kasacini skunda del Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. gruod˛io 2 d. sprendimo per˛iurejimo civilineje byloje pagal ieškovo D. P. II „Paukšte ir K“ ieškini atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijai del isakymo panaikinimo ir ipareigojimo sudaryti valstybines ˛emes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti bei pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos savarankiška reikalavima atsakovams VI Registru centrui ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai del statinio teisines registracijos ir statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti akto panaikinimo.

1995 m. ieškovui buvo išnuomotas valstybines ˛emes sklypas. 1997 m. jam buvo išduotas statybos leidimas ir jis sklype pasistate prekybos paviljona, kuri iregistravo viešame registre kaip nekilnojamaji daikta. 2002 m. jis kreipesi i atsakovus su prašymu parduoti prie jo pastato naudojama valstybines ˛emes sklypa. Atsakovai netenkina šio prašymo motyvuodami tuo, kad ieškovo statinys yra laikinas, o ˛emes sklypas negali buti privatizuojamas, nes ateityje jis bus reikalingas visuomenes poreikiams (gatvei plesti). Ieškovas teigia, kad jo pastatytas statinys nera laikinas, nes pamatai yra iš betono, perdangos – iš gel˛betonio plokšciu. Jis turi teise isigyti nuosavyben jo u˛imama ˛emes sklypa, nes nera jokio teritorijos planavimo dokumento, pagal kuri šis negaletu buti parduotas. Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2005 m. bir˛elio 17 d. isakyma Nr. 30-1014 ir ipareigoti atsakova Vilniaus apskrities viršininko administracija sudaryti su juo 0,025 ha valstybines ˛emes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, nustatant pardavimo kaina, galiojusia iki 2003 m. sausio 31 d.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismas 2007 m. gegu˛es 29 d. sprendimu ieškini patenkino iš dalies: ipareigojo atsakova Vilniaus apskrities viršininko administracija sudaryti su ieškovu valstybines ˛emes pirkimo-pardavimo sutarti; atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos savarankiška reikalavima atmete. Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2007 m. spalio 8 d. nutartimi šia civilines bylos dali perdave pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

II. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimu esme

Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismas 2008 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovo reikalavima patenkino ir ipareigojo atsakova Vilniaus apskrities viršininko administracija sudaryti su ieškovu 0,025 ha ˛emes sklypo valstybines ˛emes pirkimo-pardavimo sutarti, nustatant pardavimo kaina, galiojusia iki 2003 m. sausio 31 d.; atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos savarankiška reikalavima del statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti 2002 m. bir˛elio 27 m. akto panaikinimo atmete, bylos dali del atsakovo savarankiško reikalavimo panaikinti statinio teisine registracija nutrauke.

Teismas nustate, kad Vilniaus miesto valdyba 1995 m. sausio 19 d. potvarkiu Nr. 170V leido ieškovui išsinuomoti ne aukciono tvarka dešimties metu terminui ˛emes sklypa prekybos paviljono statybai. 1995 m. vasario 21 d. su ieškovu buvo sudaryta valstybines ˛emes nuomos ne ˛emes ukio veiklai sutartis Nr. N 01195-3816. 1997 m. bir˛elio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija išdave ieškovui statybos leidima Nr. KP97-105, kuriame nurodyta, kad jam leid˛iama statyti prekybos paviljona, I statybos etapas - laikina kavine baras. 2002 m. bir˛elio 27 d. aktu Nr. 759 ieškovo pastatytas prekybos paviljonas (I statybos etapas) buvo pripa˛intas tinkamas naudoti ir tuo pagrindu iregistruotas nekilnojamojo turto registre. 2002 m. lapkricio 27 d. ieškovas kreipesi i Vilniaus apskrities viršininko administracija su prašymu isigyti ˛emes sklypa, taciau atsakymo negavo. 2005 m. gegu˛es 31 d. Vilniaus miesto savivaldybes administracija pratese ˛emes sklypo nuomos termina trejiems metams.

Teismas nurode, kad iš byloje esanciu rašytiniu irodymu matyti, jog nei Vilniaus miesto mero 1995 m. sausio 19 d. potvarkyje Nr. 170V, nei statybos leidime, nei valstybines ˛emes nuomos sutartyje, nei 2002 m. bir˛elio 27 d. akte Nr. 759 nenumatytas laikinas statiniu pobudis. Pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojancio Statybos istatymo 2 straipsni laikinas statinys – tai statinys, kuri leid˛iama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip penkeriems metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi buti nugriautas (išardytas) arba perkeltas i kita vieta. Pagal šiuo metu galiojanti Statybos istatymo 2 straipsni laikinas statinys – tai statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip trejus metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamuju konstrukciju, kuri galima išardyti ar perkelti i kita vieta ir kuris neturi pamatu, bet remiasi i ˛emes paviršiu: kioskas, gatviu prekybos, pramogu ar parodos paviljonas ar kitos terminuotos veiklos reikmems skirtas statinys. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad ieškovo pastatytas prekybos paviljonas neatitinka laikino statinio savokos, nes turi betono pamatus ir rusi, t. y. neskirtas naudoti tik penkerius ar trejus metus. Aplinkybe, kad prekybos paviljonas nera laikinas statinys, patvirtina ir tai, jog 2002 m. bir˛elio 27 d. akte Nr. 759 nenurodyta, kad statinys yra laikinas. Ši akta pasiraše ir patvirtino atsakovo atstovas, jame nurodyti duomenys nenugincyti. Pagal aplinkos ministro 2000 m. rugsejo 14 d. isakymu Nr. 383 patvirtinta Statiniu pripa˛inimo tinkamais naudoti tvarka laikino statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti akte turejo buti nurodyta data, iki kurios leista ši statini naudoti (po to jis turi buti nugriautas arba perkeltas i kita vieta). Statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti aktas buvo teisinis pagrindas iregistruoti statini nekilnojamojo turto registre. Prekybos paviljono teisine registracija buvo atlikta pagal istatymu reikalavimus. Atsi˛velgiant i nurodytas aplinkybes, atsakovo savarankiškas reikalavimas panaikinti statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti akta netenkintinas. Teismas kritiškai vertino antstolio faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokola, kuriame nurodyta, kad prekybos paviljonas neturi pamatu ir pastatytas tiesiai ant šaligatvio plyteliu. Pagal 2008 m. baland˛io 4 d. statybines teismo ekspertizes akto išvadas prekybos paviljono techninis projektas nustatyta tvarka suderintas ir jame nera nuorodu del pastato laikinumo, pastatas suprojektuotas ir pastatytas pagal Statybos istatymo reikalavimus, jis turi tvirta sujungima su ˛eme ir atitinka esminius statinio reikalavimus. Teismas konstatavo, kad prekybos paviljonas atitinka nekilnojamojo daikto statusa. Teismas nutrauke bylos dali del atsakovo savarankiško reikalavimo panaikinti pastato teisine registracija, nes atsakovas nesilaike išankstines neteismines ginco sprendimo tvarkos. Teismas nurode, kad atsakovai, teigdami, jog ginco sklypas negali buti privatizuojamas, nes sklypo ˛eme u˛imta raudonosios gatviu linijos, šia savo pozicija grind˛ia antstolio faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolu, Vilniaus miesto tarybos 2002 m. bir˛elio 5 d. sprendimu Nr. 598 „Del savivaldybes viešuju teritoriju nustatymo schemos, tikslinancios bendrojo plano sprendimus, tvirtinimo“ bei ˇemes sklypu tvarkymo ir planavimo komisijos 2005 m. sausio 11 d. posed˛io protokolu Nr. 16-02. Teismas kritiškai vertintino šiuos dokumentus ir konstatavo, kad byloje nera irodymu apie tai, jog ginco sklypas yra u˛imamas gatves. Be to, atsakovu nurodomos raudonosios linijos buvo ir ginco sklypo nuomos, prekybos paviljono pripa˛inimo tinkamu naudoti bei jo registracijos metu, taciau tai nesutrukde ieškovui atlikti visus nurodytus veiksmus. Del nurodytu motyvu teismas patenkino ieškini.

Teiseju kolegija laike nepagristu atsakovo argumenta, kad tiek Vilniaus m. valdybos 1995 m. sausio 19 d. potvarkyje Nr. 170 V, kurio pagrindu buvo sudaryta ˛emes nuomos sutartis, tiek ˛emes nuomos sutartyje buvo numatyta galimybe ieškovui statyti tik laikino pobud˛io statini. Teiseju kolegija nurode, kad potvarkyje ˛emes nuomos terminas nurodytas dešimciai metu ir jame nera nuorodu apie statini ir jo pobudi. ˇemes sklypo nuomos sutartyje tiesiogiai neivardijama, koki statini ieškovas turi teise statyti. Sutarties terminas – iki 2005 m. – savaime nesuponuoja išvados, kad jame galejo buti statomas tik laikinas statinys. Sutarties 8.5 punkte numatyta galimybe pratesti nuomos termina, kol ši vieta nebus reikalinga miesto poreikiams, tokiam pat terminui, t. y. dar dešimciai metu. Sutartyje nurodant sklypa naudoti prekybos paviljono statybai (8.1 punktas), neivardyta, kad paviljonas turi atitikti laikino statinio kategorija. Sutartyje aptartas pastatu likimas nuomos termino pasibaigimo ar sutarties nutraukimo atvejais – pastatai, statiniai ir in˛ineriniai irenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami ar likviduojami nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu (sutarties 4 punktas). Iš to darytina išvada, kad atsakovas, nuomodamas ˛eme terminuotai, taciau numatydamas galimybe šiuos santykius testi, numate ir ilgalaikio turto atsiradimo galimybe. Taigi ˛emes nuomos sutartis neribojo ieškovo galimybes statyti ne tik laikino, bet ir kapitalinio pobud˛io statinius. Leidime vykdyti statybos darbus taip pat nenurodyta, kad leid˛iama statyti tik laikino pobud˛io statini. Statybos leidimas buvo išduotas pagal parengta ir kompleksiškai suderinta projekta. Projekto derinimo metu galiojusiu Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruod˛io 22 isakymu Nr. 249 patvirtintu Leidimu statyti ir griauti statinius išdavimo taisykliu 9 punkte buvo itvirtinta kilnojamuju statiniu supaprastinta statybos leidimu išdavimo tvarka ir apibre˛tas tokiu statiniu projektu minimalios apimties turinys bei išvardyti statiniai ir irenginiai, kuriems taikytina supaprastinta statybos leidimu išdavimo tvarka. Statybos leidimas ir prekybos paviljono projektas neatitinka supaprastintos tvarkos, nes projektas buvo derinamas kompleksiškai. Statinio projekte numatyti konstrukciniai elementai (metalines laikancios kolonos, murines pertvaros, pamatai ir kt.) paneigia aplinkybe, kad buvo numatyta laikino statinio statyba. Šia aplinkybe taip pat paneigia ir statybines teismo ekspertizes akto išvados, kad statinys sukurtas statybos darbais naudojant statybos produktus, yra tvirtai sujungtas su ˛eme, priskirtinas nekilnojamuju daiktu kategorijai. Vertinant ˛emes nuomos sutarties šaliu tikruosius ketinimus del numatomo statinio pobud˛io atsi˛velgtina i tai, kad, sutartyje numacius galimybe nuomininkui statyti statinius, šis turejo pagrinda teisetiems lukesciams susiformuoti, jog iki tol, kol ˛eme netaps reikalinga kitiems miesto poreikiams, tures teise naudotis ˛emes sklypu ir jame esanciais nuosavybes teise priklausanciais statiniais. Atsi˛velgiant i sutarties salygas ir šaliu elgesi po sutarties sudarymo (atsakovas asmeniškai ar per savo padalinius tvirtino projektine dokumentacija), darytina išvada, kad ieškovas statydamas ilgalaiki statini nepa˛eide nei sutarties, nei teises aktu reikalavimu. Kadangi ieškovo pastatytas statinys yra kapitalinis, tai nepagristi atsakovo argumentai, jog statiniu priemimo naudoti akte turejo buti nurodytas jo laikinas pobudis. Statinio priemimo naudoti aktas buvo išduotas esant atsakovo kompleksiškai suderintam projektui ir galiojant leidimui vykdyti statybos darbus. Esant tokiems dokumentams, nepriimti statini naudoti ar priimti ji kaip laikina statini nebuvo jokio pagrindo. Kadangi nera pagrindo pripa˛inti statinio priemimo naudoti akta negaliojanciu, tai nera pagrindo naikinti ir statinio teisine registracija.

Teiseju kolegija taip pat nurode, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai pripa˛ino ieškovui teise išpirkti valstybines ˛emes sklypa. Teiseju kolegija nurode, kad pagal ˇemes reformos istatymo 13 straipsnio 2 punkta ˛eme neprivatizuojama, jeigu ji u˛imta bendroms gyventoju ar kitoms visuomenes reikmems naudojamu teritoriju, kuriu plotai ir ribos nustatomi teritoriju planavimo dokumentuose. Viena iš teritoriju planavimo rušiu yra specialusis teritoriju planavimas, kuris apima ir gatviu infrastrukturos (susisiekimo) planavima, tarp ju ir atsi˛velgiant i numatoma gatviu pletra. Vilniaus m. savivaldybes tarybos 2002 m. bir˛elio 5 d. sprendimu Nr. 598 buvo patvirtinta savivaldybes viešuju teritoriju nustatymo schema. Pagal joje pa˛ymetas gatviu raudonasias linijas, ne tik ieškovo nuomojamas ˛emes sklypas, bet ir prekybos paviljonas patenka i Laisves prospekto raudonuju liniju ribas. Iš suvestinio skaitmeninio miesto plano ištraukos matyti, kad praktiškai per statinio viduri eina gatves raudonoji linija. Šie irodymai patvirtina, kad dali ieškovo pageidaujamo pirkti ˛emes sklypo valstybes institucija specialiojo planavimo procese numate panaudoti visuomenes reikmems (Laisves prospekto pletrai). Šie specialiojo planavimo sprendiniai yra nenugincyti, galiojantys, o teritorijos, prisikirtos gatves pletros rezervui, pardavimas ieškovui prieštarauja ne tik ˇemes reformos istatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoms, bet ir viešajam interesui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i ji teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes administracija prašo apeliacines instancijos teismo sprendimo dali, kuria atmestas jo savarankiškas reikalavimas, panaikinti ir priimti nauja sprendima – atsakovo savarankiška reikalavima patenkinti. Kasatoriaus nuomone, teismas netinkamai taike ir aiškino statybos teisinius santykius reglamentuojancias teises normas, pa˛eide sutarciu aiškinimo bei irodymu vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos šiu teises normu aiškinimo ir taikymo praktikos. Skundas grind˛iamas tokiais argumentais:

1. Apeliacines instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruod˛io 22 d. isakymu Nr. 249 patvirtintu Leidimu statyti ir griauti statinius išdavimo taisykliu 9 punkta, todel padare nepagrista išvada, kad ieškovui priklausantis prekybos paviljonas yra stacionarus statinys.

Nurodytu taisykliu 9 punkte nustatyta, kad supaprastinta leidimu išdavimo tvarka taikoma šiu statiniu statybai: sodybu ukiniu ir buitiniu pastatu ir kitu priklausiniu; sodu nameliu priklausiniu; prekystaliu bei kilnojamuju kiosku; kry˛iu, koplytstulpiu, koplyteliu, dekoratyviniu skulpturu, fontanu, antkapiu ir kitu ma˛osios architekturos objektu; tvoru miestuose ir miesteliuose; atraminiu sienuciu iki 1,2 m aukšcio; stacionariniu ant˛eminiu vandens talpu iki 20 kub. m, kai ju aukšcio ir skersmens santykis ne didesnis kaip 2; šaligatviu, taku, iva˛iavimu, ukiniu ir ˛aidimo aikšteliu; kilnojamuju kino, televizijos, teatro, cirko, koncertu pakylu, scenu bei saliu (palapiniu); reklamos irenginiu; vitrinu tentu, atremtu i pastatu išorines sienas; daugiabuciu namu balkonu ir lod˛iju istiklinimu; energetiniu irenginiu u˛darose energetikos objektu teritorijose; leidimai šiems statiniams statyti išduodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderinta minimalios apimties projekta. Taigi ne visiems kilnojamiesiems pastatams taikoma supaprastinta statybos leidimo išdavimo tvarka, o tik išvardytiems taisykliu 9 punkte, i kuriuos prekybos paviljonas nepatenka. Be to, laikantis supaprastintos statybos leidimu išdavimo tvarkos, suderintas projektas yra privalomas. Apeliacines instancijos teismas padare išvada, kad prekybos paviljono statybos leidimas ir projektas neatitinka taisyklese nustatytos supaprastintos tvarkos, nes projektas buvo derinamas kompleksiškai. Teismas neivertino tos aplinkybes, kad byloje buvo pateiktas ir ekspertizes metu vertinamas 2000 m. projektas, taciau statybos leidimas ieškovui buvo išduotas 1997 m. ir jame nurodyta, kad leid˛iama statyti „laik. Kavine-baras“ pagal suderinta 1995 m. projekta. Del to kasatorius ir neskunde statybos leidimo, nes jis buvo išduotas pagal suderinta 1995 m. projekta, kurio ieškovas teismui nepateike. Taigi darytina išvada, kad 1997 m. bir˛elio 23 d. ieškovui išduotas statybos leidimas buvo skirtas laikinam statiniui, taciau, 2000 m. atlikus statybos leidimo pataisymus pagal 2000 m. projekta bei surašius 2002 m. bir˛elio 27 d. pripa˛inimo tinkamu naudoti akta, buvo iteisintas neteisetas nekilnojamojo daikto sukurimas, prieštaraujantis 1995 m. vasario 21 d. valstybines ˛emes nuomos ne ˛emes ukio veiklai sutarciai, Vilniaus miesto mero 1993 m. spalio 28 d. potvarkiu Nr. 2007V patvirtintoms Išnuomojamu ir parduodamu komercinei-ukinei ar nekomercinei veiklai ˛emes sklypu dyd˛io ir ribu nustatymo taisyklems bei Vilniaus miesto Viršuliškiu seniunijos valdybos 1994 m. rugsejo 12 d. raštui Nr. 01-06-144, kuriuo seniunija neprieštaravo tik laikino paviljono irengimui.

2. Apeliacines instancijos teismas pa˛eide sutarciu aiškinimo taisykles (CK 6.193, 6.195, 6.196 straipsniai).

Kasatorius negincija viešo registro duomenu apie tai, kad pagal faktine padeti ginco pastatas turi stacionaraus statinio po˛ymiu. Taciau šioje byloje keliamas klausimas, ar ieškovas turejo teise statyti stacionaru statini, galiojant Vilniaus miesto mero 1993 m. spalio 28 d. potvarkiui Nr. 2007V, esant atitinkamam sklypo suformavimui, galiojant šaliu sudarytai valstybines ˛emes nuomos sutarciai, esant Vilniaus miesto Viršuliškiu seniunijos valdybos 1994 m. rugsejo 12 d. raštui Nr. 01-06-144, kuriuo neprieštaraujama tik laikino paviljono irengimui. Apeliacines instancijos teismas visiškai nepasisake del šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybes, kuri yra svarbi šaliu sudarytai valstybines ˛emes nuomos sutarciai aiškinti, t. y. kad joje akivaizd˛iai išreikšta valstybes institucijos valia, jog butu statomas tik laikinas statinys. Vilniaus miesto mero 1993 m. spalio 28 d. potvarkio Nr. 2007V 8 punkte nustatyta, kad ˛emes sklypu, kuriu nuomos laikas ne ilgiau dešimciai metu, ribos ˛ymimos ˛alia spalva; 8.1 punkte – kad ˛aliosios linijos nustatomos laikinos paskirties pastatams (paviljonai, sandeliai ir kt.) ir irenginiams bei ˛emes sklypams, kuriuos pagal suplanavimo projektus numatoma veliau naudoti miesto reikmems (tokiuose sklypuose esantys objektai negali buti privatizuojami). Taigi apeliacines instancijos teismas, aiškindamas valstybines ˛emes nuomos sutarti bei nustatinedamas tikruosius šaliu ketinimus, neatsi˛velge i sutarties sudarymo konteksta, taip nukrypo nuo suformuotos teismu praktikos. Šiuo atveju buvo svarbu ivertinti tai, kad prekybos paviljona leista statyti raudonosiomis gatviu linijomis pa˛ymetoje zonoje. Statybos techniniu reikalavimu reglamente STR 2.06.01:1999 nustatyta, kad bendruoju atveju gatves juosta tarp raudonuju liniju yra skirta irengti: va˛iuojamaja dali ir kt. gatves elementus (šaligatvius, pesciuju ir dviratininku takus); in˛inerinius tinklus; transporto priemoniu aptarnavimo pastatus; stovejimo vietas; taršos slopinimo iranga; ˛eldinius ir t. t. Tokioje zonoje galimas tik laikino statinio statymas, nes raudonosios gatviu linijos yra teritorijos, reikalingos visuomenes reikmems ir pagal ˇemes reformos istatymo 13 straipsnio 2 dali negali buti privatizuojamos. Pa˛ymetina ir tai, kad aplinkybe, jog ginco sklypas ateityje numatomas naudoti miesto poreikiams, nustatyta valstybines ˛emes nuomos sutarties 8.5 punkte. Jame nurodyta, kad sutartis gali buti pratesta, kol ši vieta nebus reikalinga miesto poreikiams.

3. Apeliacines instancijos teismas pa˛eide irodymu vertinimo taisykles.

Pagal CPK 321 straipsnio 4 dali teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privaloma glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, irodymus, kuriais grind˛iamos išvados apie nustatytas aplinkybes, argumentus, del kuriu atmetami irodymai, istatymus ir kitus teises aktus, kuriais vadovavosi teismas. Apeliacines instancijos teismas taip pat privalo pasisakyti del visu apeliacinio skundo argumentu, o atsisakydamas juos analizuoti, privalo tai motyvuoti. Apeliacines instancijos teismas nepasisake del Vilniaus miesto mero 1993 m. spalio 28 d. potvarkio Nr. 2007V ir Vilniaus miesto Viršuliškiu seniunijos valdybos 1994 m. rugsejo 12 d. rašto Nr. 01-06-144, nepašalino prieštaravimu tarp irodymu, nepakankamai motyvavo sprendima, taip pa˛eide CPK itvirtintas irodymu vertinimo taisykles. Kasatoriaus nuomone, 2002 m. bir˛elio 27 d. statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti aktas prieštarauja Vilniaus miesto mero 1993 m. spalio 28 d. potvarkiui Nr. 2007V, Vilniaus miesto Viršuliškiu seniunijos valdybos 1994 m. rugsejo 12 d. raštui Nr. 01-06-144, nes statybos leidimas galejo buti išduotas tik laikinam statiniui, todel turi buti panaikintas. Pagal Statybos technini reglamenta STR 1.11.01:2002 laikino statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti akte turi buti nurodyta data, iki kurios leista ši statini naudoti. Skund˛iamame akte tokios nuorodos nera. Nepagristi teismo argumentai, kad nei 1997 m. statybos leidime, nei 2002 m. bir˛elio 27 d. akte nenurodytas pastato laikinas pobudis. Statinio pavadinimas „paviljonas“ rodo, kad leidimas išduotas laikinam statiniui, todel statybos leidimas buvo išduotas tik kaip laikinam statiniui. Pagal Statybos istatymo 2 straipsni laikinu pastatu laikomas toks pastatas, kuris skirtas naudoti ne ilgiau kaip trejus metus, yra pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamuju konstrukciju, kuri galima išardyti ar perkelti i kita vieta ir kuris neturi pamatu, bet remiasi i ˛emes paviršiu: kioskas, gatviu prekybos, pramogu ar parodos paviljonas. Ši teises norma pakartojama ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.06:2002 ir STR 1.01.07:2002 6.1 punktuose. Remiantis šiomis teises normomis prekybos paviljonas vienareikšmiškai pripa˛intinas laikinu statiniu.

Prisidejimu prie kasacinio skundo atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija palaiko skundo argumentus ir prašo ji tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Del statytojo teises igyvendinimo

Statytojo teise igyvendinama išduodant jam istatymo nustatyta tvarka statybos leidima. Išduodant leidima statyti statinius vadovaujamasi Statybos istatymo ir kitu teises aktu normomis, kuriuose nustatyti reikalavimai, keliami statybai naudojamam ˛emes sklypui.

Statybos istatymo 3 straipsnyje nustatytos statytojo teises igyvendinimo salygos. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punkta statytojo teise igyvendinama, kai turimas ˛emes sklypas, isigytas nuosavybes, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos istatymu nustatyta teise. ˇemes sklypo isigijimo pagrindas yra viena iš butinu prielaidu statytojo teisei igyvendinti, nes teisiu i isigyta ˛emes sklypa pobudis ir apimtis turi itakos statytojo teises apimciai ir jos igyvendinimui. Statybos istatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai, keliami statiniui ir statybai naudojamam ˛emes sklypui. Pagal šio straipsnio 4 dali statinys turi buti statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir naudojant pastatyta statini treciuju asmenu gyvenimo ir veiklos salygos, kurias jie turejo iki statybos prad˛ios, butu išsaugotos arba pakeistos pagal statybos techniniu ir specialiu reikalavimu normatyviniu dokumentu nuostatas. Viena iš tokiu salygu – galimybe patekti i valstybes ir visuomenes tvarkomus viešuosius kelius (Statybos istatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Jeigu statyba vykdoma teritorijoje, kuri susijusi su galimybe patekti i viešuosius kelius (pvz., kai statybos vykdomos ant šaligatviu, aikštese ar kitose miestu viešojo naudojimo vietose), tai turi buti taikomos Statybos istatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Sprend˛iant klausima del ieškovui išduoto statybos leidimo turinio ir jo teisetumo taikytinas 2000 m. gruod˛io 1 d. galiojes Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1999 „Leidimu statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka”, nes ginco statinys pastatytas ir priimtas naudoti pagal 2000 m. pakoreguota statybos leidima. Pagal ši reglamenta prekybos paviljonai nepriklause tai laikinuju statiniu kategorijai, kurie statomi be statybos leidimo. Statybos leidimas neišduodamas, jei sklype yra savavališkai pastatytu ar statomu statiniu (Tvarkos 16 punktas) ir jeigu pagal detaluji vietoves plana tame ˛emes sklype negalima tokio statinio statyba (Tvarkos 17.3 punktas). Pa˛ymetina, kad pagal ieškovui statybos leidimo išdavimo metu (1997 m.) galiojusiu Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruod˛io 22 d. isakymu Nr. 249 patvirtintu Leidimu statyti ir griauti statinius išdavimo taisykliu (RSN 158-94) 11.2 punkta vienas iš dokumentu, pateikiamu statybos leidimui gauti – tai dokumentas, patvirtinantis, kad statytojui priklauso ˛emes sklypas, kuriame pagal detaliuosius planus galima tokia statyba. Tai reiškia, kad statybos leidimas konkrecios paskirties statiniui išduodamas atsi˛velgiant i sklypo naudojimo salygas. Sklypo suteikimo ir naudojimo salygos bei aplinkybes lemia, kokia statyba yra galima konkreciame sklype, ir jos turi buti patikrinamos išduodant statybos leidima.

Pastatytas statinys administracine tvarka pripa˛istamas tinkamu naudoti, surašant apie tai akta. Pripa˛indami statini tinkamu naudoti, atitinkamos valstybes institucijos ir pareigunai turi patikrinti statybos faktines bei teisines aplinkybes. Iškilus gincui del statinio pripa˛inimo tinkamu naudotis akto teisetumo ir pagristumo turi buti išsiaiškintos visos statytojo teises igyvendinimo aplinkybes, kurias šalis, gincijanti tokio akto teisetuma, nurodo kaip savo reikalavimo pagrinda. Tai reiškia, kad turi buti išsiaiškinta, ar statytojo teise buvo igyvendinta teises aktu nustatyta tvarka, o ne vien tik patikrinama, ar formaliai pagal istatymus veike pareigunai ir institucijos, pripa˛indami statini tinkamu naudoti. Ar statomas statinys bus laikinas, sprend˛iama pagal statinio paskirti (kokiai veiklai jis bus naudojamas), ˛emes sklypo naudojimo salygas, statybos projekta. Jeigu statybos projektas prieštarauja statinio pobud˛iui ir ˛emes sklypo naudojimo salygoms (statytojui leista statyti tik laikina statini, o pagal projekta pastatomas stacionarus statinys), tai turi buti vadovaujamasi statinio pobud˛io ir sklypo naudojimosi salygomis, nes jos lemia statytojo teises apimti ir jos igyvendinima. Turi buti išsiaiškinta, ar statytojas, sukures statybos budu stacionaru nekilnojamaji daikta, turejo teise ji toki sukurti ir iregistruoti viešame registre. Jeigu pagal teises aktus statomas statinys priskirtinas prie laikinu ir statybos leidime jo pavadinime nurodomas statinio laikinas pobudis (pvz., laikina kavine-baras), tai yra pakankamas pagrindas pripa˛inti, kad statytojui suteikta teise statyti tik laikina, o ne stacionaru statini. Taigi i nurodytas aplinkybes turi atsi˛velgti teismai, spresdami klausima, ar statytojas, sukurdamas statybos budu nekilnojamaji daikta, ir valstybes institucijos, išduodamos statybos leidima bei pripa˛indamos statini tinkamu naudoti, veike pagal istatymus ir kitus teises aktus, ar ju nepa˛eide. Ar statinys sukurtas teisetai kaip laikinas ar stacionarus, sprend˛iama pagal tai, i kokio statinio statyma statytojas igijo ar galejo igyti statybos teise, bet ne pagal tai, kaip jis faktiškai šia teise igyvendino. Jeigu statytojas turejo teise statyti tik laikina statini, tai tokio statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti akte turi buti nurodyta data, iki kurios leista ji naudoti (STR 1.11.01:2000 „Statiniu pripa˛inimo tinkamais naudoti tvarkos“ 31 punktas). Jeigu statytojas netinkamai igyvendino jam suteikta teise, t. y. vietoje laikino sukure stacionaru statini, tai tokie jo veiksmai laikytini priešingais teisei. Tokia statyba turi buti pripa˛inta neteiseta, laikino statinio iregistravimas viešame registre – negaliojanciu, o jo pripa˛inimo tinkamumu naudoti aktas atšaukiamas (Nekilnojamojo turto kadastro istatymo 5 straipsnis, STR 1.11.01:2000 35 punktas).

Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad statybos leidimas ieškovui išduotas 1997 m. ir jame nurodytas statinio pobudis – laikina kavine-baras. Pagal 1995 m. vasario 21 d. valstybines ˛emes nuomos ne ˛emes ukio veiklai sutarti ieškovui ˛emes sklypas išnuomotas prekybos paviljono statybai (Sutarties 8 punktas). Pagal šia sutarti ieškovas, kaip statytojas, isipareigojo statydamas statinius vadovautis Vilniaus miesto valdybos potvarkiais (Sutarties 3 punktas). Statybos leidimo išdavimo metu (1997 m.) galiojo Vilniaus miesto mero 1993 m. spalio 28 d. potvarkiu Nr. 2007V patvirtintos Išnuomojamu ir parduodamu komercinei-ukinei ar nekomercinei veiklai ˛emes sklypu dyd˛io ir ribu nustatymo taisykles. Ju 8 punkte nustatyta, kad ˛emes sklypai, kuriu nuomos laikas ne ilgiau kaip dešimt metu, naudojami laikinos paskirties statiniams; 8.1 punkte tarp laikinos paskirties statiniu nurodyti paviljonai. Iš Vilniaus miesto Viršuliškiu seniunijos valdybos 1994 m. rugsejo 12 d. rašto Nr. 01-06-144 turinio matyti, kad seniunija dave sutikima statyti ginco sklype tik laikina statini – paviljona, skirta prekybai. 2000 m. atlikus ieškovui išduoto statybos leidimo pataisymus galiojo Vilniaus miesto valdybos 1999 m. baland˛io 29 d. sprendimas Nr. 730V „Del kiosku pertvarkymo“. Jo 1.2 punkte nurodyta, kad prekybai statomi kioskai ir paviljonai yra laikini statiniai. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusioje Statybos istatymo 2 straipsnio redakcijoje prekybos paviljonai nebuvo apibre˛ti kaip laikini statiniai. Jame buvo nustatyti tik bendrieji reikalavimai laikinam statiniui ir nebuvo detalizuota, kokie statiniai priskiriami prie laikinu. Nuo 2002 m. liepos 1 d. isigaliojo Statybos istatymo pakeitimai (2002 m. lapkricio 8 d. Istatymo Nr. IX-583 redakcija) ir jo 2 straipsnio 4 dalyje išvardijama, kokie statiniai priskiriami prie laikinu, tarp ju nurodyti ir prekybos paviljonai. Nagrinejamam gincui ši teises norma tiesiogiai negali buti taikoma, taciau i jos nuostatas turi buti atsi˛velgta aiškinant ankstesne šios normos redakcija. Iš šiu teises normu turinio išplaukia, kad prekybos paviljonai priskirtini prie laikinu statiniu.

Teiseju kolegija, remdamasi Statybos istatymo 2 strapnio nuostatomis, byloje pateiktais vietos savivaldos administraciniais aktais, valstybines ˛emes nuomos sutarties nuostatomis, daro išvada, kad ginco ˛emes sklype ieškovas, kaip statytojas, galejo igyvendinti teise tik i laikina statini. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro istatymo 5 straipsni laikini statiniai teisiškai neregistruojami. Kadangi ieškovas turejo teise statyti tik laikina statini (prekybos paviljona), o pagal projektine dokumentacija faktiškai pastate stacionaru statini, tai, esant tokiems prieštaravimams, faktinis nekilnojamojo daikto sukurimas negali buti teisetas pagrindas nuosavybes teisei i nekilnojamaji daikta atsirasti ir ja iregistruoti.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad apeliacines instancijos teismas nepagristai netaike pirmiau nurodytu teises aktu nuostatu del statytojo teises i laikina statini ir jos igyvendinimo, taip pa˛eide Statybos istatymo 3, 4 straipsnius, Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2000 31 punkta, Nekilnojamojo turto kadastro istatymo 5 straipsni. Tai sudaro pagrinda apeliacines instancijos teismo sprendimo dali, kuria atmestas atsakovo savarankiškas reikalavimas, panaikinti ir del šios dalies priimti nauja sprendima, kuriuo atsakovo savarankiška reikalavima patenkinti ir panaikinti statinio teisine registracija bei jo pripa˛inimo tinkamu naudoti akta (CPK 359 straipsnio 3, 4 dalys).

Del kitu kasacinio skundo argumentu (sutarciu aiškinimo bei irodymu vertinimo taisykliu pa˛eidimu) teiseju kolegija nepasisako, nes, patenkinus kasacini skunda, jie tampa teisiškai nereikšmingi, be to, jie neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimu.

Vadovaujantis CPK 93, 96 straipsniais iš atsakovo VI Registru centro i valstybes biud˛eta priteisiamas ˛yminis mokestis u˛ civilines bylos nagrinejima kasacines instancijos teisme.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. gruod˛io 2 d. sprendimo dali, kuria atmestas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos savarankiškas reikalavimas, ir del šios dalies priimti nauja sprendima: atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos savarankiška reikalavima patenkinti.

Panaikinti atsakovo VI Registru centro 2002 m. liepos 12 d. atlikta pastato – prekybos paviljono su kavine, 66,68 kv. m ploto, unikalus Nr. 13/002-0192-01-7, esancio Vilniuje, duomenys neskelbtini, nuosavybes teise priklausancio D. P. individualiai imonei „Paukšte ir K“, teisine registracija.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. bir˛elio 27 d. akta Nr. 759 del gyvenamuju ir verslo patalpu (prekybos paviljono, esancio Vilniuje, duomenys neskelbtini) pripa˛inimo tinkamomis naudoti.

Kita Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. gruod˛io 2 d. sprendimo dali palikti nepakeista.

Priteisti iš atsakovo VI Registru centro 128 (vienas šimtas dvidešimt aštuoni) Lt ˛yminio mokescio i valstybes biud˛eta.

Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskund˛iama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.