Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1830-819/2019 pagal ieškovės 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Deltos NT“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

6. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

7. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018-08-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini (b.l. 15-19, t. 2), kuriuo suteikė teisę atsakovei UAB „Deltos NT“ kaip statytojai atlikti: 1) prekybos paskirties pastato – parduotuvės-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atskirų patalpų kapitalinį remontą, t. y.: negyvenamosios patalpos – parduotuvės su biliardine-baru, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) administracinės paskirties pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atskirų patalpų kapitalinį remontą, t. y.: administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą; 4) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą; 5) pastato – transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą. Šie Statybos leidime minimi pastatai ir/ar patalpos, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei UAB „Deltos NT“ nuosavybės teise (b.l. 51-58, 61-62, 64-77, t. 1). Ieškovė yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti namų, esančių A. Jakšto g. 5, 7, Vilniuje, patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (b.l. 12-18, t. 1). Byloje nėra duomenų, kad pastatams (duomenys neskelbtini), ir/ar pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti būtų suformuotas valstybinės žemės sklypas ar valstybinės žemės sklypai (b.l. 31-32, t. 1). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b. l. 36, t. 1), Nekilnojamojo turto registro duomenys (b.l. 59,-60, 64-70, t. 1) patvirtina, kad Statybos leidimas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo paskelbtas 2018-08-01.

Dėl ieškovės teisių pažeidimo, teismo šališkumo

8. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino į bylos nagrinėjimą įtraukti Valstybinę teritorijos planavimo ir statybos priežiūros inspekciją, Kultūros paveldo departamentą bei Nacionalinę žemės tarnybą, netenkino prašymo išreikalauti iš minėtų institucijų išvadas apie statybos leidimo išdavimo teisėtumą. Taip pat prašė skirti statybos ekspertizę, kad nustatyti statybos leidimu patvirtinto techninio projekto atitikimo paprastojo remonto darbams, tačiau nei vienas iš prašymu nebuvo patenkintas, dėl ko ieškovė iš esmės neteko galimybės pateikti įrodymus. Teisėjai buvo reiškiamas nušalinimas dėl jos daromų šiurkščių procesinių įstatymo pažeidimų. Teismas buvo akivaizdžiai šališkas. Teisėja nepaisė to, kad dėl ligos bylos nagrinėjime buvo padaryta pertrauka nurodant, kad paskirtasis teismo posėdis atidedamas nepaskiriant sekančio teismo posėdžio datos. Neatvykus į paskirtąjį teismo posėdį apie kurį nei ieškovė, nei atstovas nebuvo informuoti, turėjo bylos nagrinėjimą atidėti, ir imtis priemonių tinkamai ieškovę informuoti taip, kaip tai numatyta procesiniame įstatyme. Teismas neteisėtai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovei.

9. Bylos duomenimis 2019-01-07 teismo nutartimi teismas pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti nustatė paruošiamųjų dokumentų būdu. Nustatė ieškovei 998-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai 14 dienų terminą nuo procesinių dokumentų – atsakovių atsiliepimo, gavimo pateikti teismui dubliką. Išaiškino šalims, kad pasirengimo nagrinėti bylą metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai. Ieškovė nustatytu terminu dubliko nepateikė.

10. 2019-04-19 teismo nutartimi teismas paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2019-05-20 13 val. Minėtoje nutartyje teismas sprendė dėl ieškovės prašymo nustatyti papildomą terminą dublikui pateikti, bei prašymų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentą prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekciją. Teismas prašymų dėl įtraukimo trečiaisiais asmenimis netenkino, nurodė, kad vien tai, kad ieškovė teikė tam tikrus skundus šioms institucijoms ar tarp šių institucijų ir atsakovių yra nagrinėjami kiti ginčai teismuose, savaime neliudija teismo sprendimo šioje byloje įtakos jų teisėms ir pareigoms. Taip pat netenkino atsakovės UAB „Deltos NT“ prašymo byloje priimti sprendimą už akių.

11. 2019-05-20 teismo žodinio posėdžio metu ieškovė reiškė prašymus dėl minėtų trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nurodydama, kad tikslinga į bylą sulaukti institucijų išnagrinėtų skundų medžiagą, kol nėra gauti į bylą dokumentai iš kitų institucijų, negali patikslinti ieškinio, prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti ir kita. Teismui netenkinus prašymų, pareiškė teisėjai nušalinimą. 2019-05-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, pavaduojanti teismo pirmininką, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovo I. R. pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, prašymo netenkino. Nutartyje nurodyta, kad išklausius teismo posėdžio garso įrašą, konstatuota, kad pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo iš esmės yra susijęs su teisėjos priimtais procesiniais sprendimais bei atliktais procesiniais veiksmais (dėl pasirengimo bylai formos, dėl rašytinių įrodymų (ne)prijungimo ir kt.), kurie nėra įstatyminis pagrindas teisėją nušalinti, o bylos nagrinėjimo procesas priskirtinas išimtinai teismo, o ne byloje dalyvaujančio asmenų diskrecijai. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl netinkamos bylos pasirengimo stadijos, dėl rašytinių įrodymų nepriėmimo, dėl trečiųjų asmenų ne įtraukimo į procesą ir kt. yra procesiniai veiksmai, kuriuos bylą nagrinėjantis teisėjas gali atlikti CPK nustatyta tvarka, todėl šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo kilti abejonėms dėl teisėjos nešališkumo ir kt.

12. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad ieškinį ieškovė pareiškė atstovaujama profesionalaus atstovo advokato. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovės procesinė teisė, kuria ji savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovės per teismą atsakovei pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taigi bylos nagrinėjimo ribas ieškovė turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodama jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymai (CPK 42 straipsnio 1 dalis) nustato ir tokią dispozityvumo principo išraišką kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimas ieškovei po to, kai teismas priima ieškinį (iškelia civilinę bylą). Tačiau CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovė turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

13. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. ( CPK 226 straipsnis, 227 straipsnis). Nors CPK numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą, be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas), tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus ieškinio reikalavimų esmę, ieškovė, atstovaujama advokato, turėjo visas galimybes ieškinyje nurodyti asmenis trauktinus trečiaisiais asmenimis, jeigu manė, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms ( CPK 47 straipsnis). Ieškovės pareiga siekti, kad bylos nagrinėjimui iš esmės būtų pasirengta tinkamai, tačiau atsižvelgiant į ieškovės argumentus 2019-05-20 žodinio teismo posėdžio metu dėl jos nurodytų teisių, ir laisvo pasirinkimo, interpretavimo kaip reikėtų pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo spręsti, kad labiau tikėtina, kad ieškovė siekė vilkinti bylos nagrinėjimą iki atitinkamų institucijų skundų išnagrinėjimo, ar kitų priežasčių.

14. Ieškovė minėtame teismo posėdyje 2019-05-20 taip pat pareiškė prašymą leisti atlikti statybos projekto ekspertizę, nustatyti kokiai statybos rūšiai reikėtų numatytus sprendinius priskirti ir kita, nurodė, kad šiuo metu negali nurodyti eksperto, konkrečių klausimų, pateiktų raštu, suformuotų klausimus ir kt. Teismas vadovaudamasis CPK 212-214 straipsniais, atmetė prašymą motyvuodamas tuo, kad prašymas neatitinka nustatytos formos reikalavimų be to pareikštas nesavalaikiai ir kt. Šios dienos posėdis baigtas prašymų stadijoje. Prašymą dėl bylos sustabdymo teismas išsprendė 2019-05-27 teismo nutartimi, kuria atmetė ieškovės prašymą sustabdyti civilinę bylą, iki įsiteisės teismų sprendimai administracinėse bylose Nr. eA-2795-556/2019 ir Nr. eI-1617-764/2019 bei baudų skyrimo už piktnaudžiavimą procesu skyrimo tiek ieškovei, tiek atsakovei. Teismas nurodė, kad kilusiam ginčui civilinėje byloje teisingai išnagrinėti reikšminga aplinkybė ar Statybos leidimo išdavimo metu buvo suformuotas žemės sklypas ties A. Jakšto g., Vilniuje, o ne aplinkybė, kas tokį žemės sklypą turi teisę formuoti ir kokio dydžio jį turi formuoti. Dėl to ieškovės nurodomoje administracinėje byloje Nr. eA-2795-556/2019 nėra nustatinėjamos aplinkybės, reikšmingos kilusiam ginčui civilinėje byloje teisingai išnagrinėti. Dėl kitos nagrinėjamos bylos nurodė, kad ieškovės pareikštame ieškinyje nėra nurodytų faktinių aplinkybių apie pastato (duomenys neskelbtini), priskyrimą kultūros paveldo objektams ir jų įtaką reiškiamam reikalavimui dėl Statybos leidimo panaikinimo. Todėl sprendė, kad administracinėje byloje Nr. eI-1617-764/2019 nagrinėjamos faktinės aplinkybės nėra susiję su šia civiline byla.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad apeliantė nurodydama apeliaciniame skunde dėl teisėjos nešališkumo iš esmės nurodė tuos pačius argumentus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės nurodytus argumentus dėl priimtų procesinių sprendimų, kuriais grindžiamas teismo nešališkumas, turi pagrindo spręsti, kad apeliantės argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, iš esmės yra susiję tik su ieškovės procesinių prašymų netenkinimu, ir iš dalies su nepalankaus teismo sprendimo priėmimu. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso principų yra teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės argumentai nesudaro pagrindo suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi.

Dėl bylos išnagrinėjimo ieškovei nedalyvaujant teismo posėdyje

16. Pirmosios instancijos teismas 2019-12-03 priimdamas sprendimą pažymėjo, kad į teismo posėdį ieškovė, jos atstovė neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą ieškovė buvo informuota tinkamai, išsiunčiant teismo šaukimą Juridinių asmenų registre nurodytu jos buveinės adresu (CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovės neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nėra žinomos. Teismas nurodė, kad vertindamas tinkamo informavimo apie byloje paskirtą teismo posėdį klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad šis procesas buvo inicijuotas ieškovės, todėl ji, žinodama apie jo faktą, turėjo pareigą domėtis bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Tokių pastangų domėtis šios bylos eiga ieškovė neparodė.

17. Liteko duomenimis, iš teismo posėdžio, kurio pradžia 2019-11-04 13 val. 30 min. garso įrašo galima spręsti, kad teismas suabejojo ar teismo šaukimas įteiktas ieškovei, ar pranešta apie posėdį, nustatė, kad ieškovei teismo šaukimas išsiųstas ieškovės nurodytu buveinės adresu, o ieškovės atstovei apie posėdį nepranešta. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad nors byla elektroninė, byloje nėra duomenų apie ieškovės atstovės advokatės D. R. prisisijungimą prie EPP sistemos konkrečioje byloje. 2020-11-06 ieškovei 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijai siųstas teismo šaukimas į posėdį, teismo nutartis, grįžo neįteikti.

18. Tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. ( CPK 118 straipsnis). Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įvertintina ir tai, ar šalies prašymo tenkinimu nepažeidžiamos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju iš dalies sutiktina su teismo argumentais, kad ieškovė turėjo pareigą domėtis bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie šaukimo, pranešimo apie teismo posėdžio datą ir laiką ieškovei, jos atstovei ( pasikeitus byloje atstovui ) įteikimą, bylą ieškovei nedalyvaujant iš esmės išnagrinėjo nepagrįstai (CPK 15,17 straipsniai). Siekiant tinkamo teisingumo vykdymo bylos šalių informavimas apie teismo posėdį turi būti toks, kad jos ne tik būtų informuojamos apie posėdžio datą ir laiką, bet ir turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir dalyvauti posėdyje. (CPK 133 straipsnio 2 dalis. Formalus pranešimo išsiuntimas be vėlesnio patikrinimo, ar jis iš tiesų pasiekė laiku adresatą, nėra laikomas tinkamu informavimu.

Dėl tinkamo ieškovo, ginčo esmės

19. Atsižvelgiant į ieškovės 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos pareikštą ieškinį tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme keliamas tinkamo ieškovo klausimas, t.y. ar ieškinys pareikštas to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, ( CPK 45 straipsnis). Teisme buvo keliamas klausimas dėl bendrijos materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamu klausimu ir teisės ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, todėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, ieškovei teko pareiga įrodyti, kad būtent jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir kad iniciuota byla tariami pažeidimai bus pašalinti. Atsakovės vertinimu bendrija nėra statinių, kuriems išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendrasavininkė ar kita teisėta valdytoja. Bendrijos įstatuose reglamentuojama, kad bendrijos tikslas – atstovauti bendrijos (t. y. jos pačios, kaip juridinio asmens, o ne jos narių) interesams. Apeliantė daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri nėra namo bendrojo naudojimo objektų savininkė, ginti namo patalpų savininkų teises bei teisėtus interesus teisme gali tik jiems pavedus. Bendrija nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad bendrijos nariai būtų priėmę sprendimą kreiptis į teismą ir įgaliotų šį juridinį asmenį būti jų procesiniu atstovu civilinėje byloje. Bendrija nėra ir viešasis juridinis asmuo, jos įstatuose nėra numatyta teisė atstovauti savo narių interesus teisme (CPK 56 straipsnio 1dalies 6 punktas) ir kt.

20. Pirmosios instancijos teismas akcentavęs CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisė kreiptis į teismą, pažymėjo, kad nekyla abejonių dėl tikslų, kuriems vykdyti ieškovė yra įsteigta, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad Statybos leidimas šiuos ieškovės tikslus vienaip ar kitaip neleistinai įtakoja. Tokios aplinkybės ieškovės turi būti įrodytos (CPK 178 straipsnis). Teismas pripažino, kad ieškovė į bylą nepateikė dokumentų, liudijančių pastate Jakšto g. 5, 7, Vilniuje, esančių butų ir kitų patalpų savininkų pavedimo ginti jų teises, susijusias su pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymu, jų naudojimu ir priežiūra, sutiko, kad tokio atskiro pavedimo byloje nėra, tačiau nurodė, kad nemano, kad tai užkerta kelią ieškovei reikšti ieškinį, susijusį su pastatų Jakšto g. 5, 7, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų valdymu, jų naudojimu ir priežiūra. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, CPK įtvirtinta bendrijos teisė reikšti su turto administravimu susijusius ieškinius nešalina ieškovės pareigos būtent šį, o ne kitą suinteresuotumą byloje ir įrodyti. Teismo vertinimu šios pareigos nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė (CPK 178 straipsnis), kas ir sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas atmesdamas ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodyti bendro pobūdžio samprotavimai, viena vertus, tam tikrais atvejais yra nepagrįsti – byloje nėra duomenų apie ketinamą išplėsti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį, ką pagrįstai nurodo atsakovė UAB „Deltos NT“, kita vertus, kitais atvejais nepatvirtina aplinkybės, kad dėl numatomų pertvarkyti pastatų laikančiųjų konstrukcijų, pastatų planinės struktūros pokyčių keistųsi kokie nors pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)

, išoriniai matmenys. Taip pat teismas padarė išvadas, kad ieškovės ieškinyje nurodomas suinteresuotumas abstraktus, susietas ne su konkrečiais ieškovės teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimais, o su viešosios teisės normų vykdymu, to vykdymo užtikrinimu, ieškovė neįrodė reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams.

21. Teismas UAB „Deltos NT“ prašymu sprendė, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą reikalavimui dėl Statybos leidimo panaikinimo pareikšti. Teismo vertinimu pagal byloje pateiktus duomenis, bei teismų formuojamą praktiką „Infostatyba“ viešai paskelbta informacija yra paprastai laikytina pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018), konstatavo, kad ieškovė ieškinį dėl Statybos leidimo panaikinimo pareikšdama tik 2018 m. spalio 15 d. šį terminą praleido, kas yra atskiru pagrindu atmesti ieškovės ieškinį.

22. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo minėtoje Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių privačių asmenų teises ginčyti statybos leidimą ir kitus statinio statybos dokumentus, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas akcentavo, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-706/2013). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos. Taigi, kasacinis teismas akcentavo, kad privatus asmuo gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Kasacinis teismas konstatavo, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.

25. Taigi, apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas matydamas esant trūkumų, juos turi teisę šalinti CPK 115, 137, 45 straipsnių numatyta tvarka. Teismas priėmęs ieškinį, prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti, nustato pasirengimo teismo posėdžiui būdą, atlieka kitus veiksmus, kurie reikalingi bylai tinkamai išnagrinėti teismo posėdyje (CPK 225 straipsnis). Teismo vadovaujantis vaidmuo turi ypač didelę reikšmę pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, nes ji yra svarbi kokybiško, tinkamo, teisingo ir operatyvaus bylos išnagrinėjimo prielaida. Jau pasirengimo stadijoje būtina išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi bylai tinkamai išnagrinėti teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos duomenis, ginčo esmę yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojęs ieškovės pateikti papildomus duomenis dėl tinkamo atstovavimo, taip ir nepadarė, atsižvelgiant į teismo argumentus, neabejotinos išvados, dėl ieškovės teisės reikšti konkretų ieškinį.

26. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovės narių valdoma ir naudojama pastatų, esančių Jakšto g. 5, Jakšto g. 7, Vilniuje bei atsakovės valdoma ir naudojama pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) eksploatavimui reikalinga teritorija sudaro bendrą kompleksą. 2014-02-28 galutine Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-764/2014 buvo paliktas nepakeistas 2011-05-13 Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo panaikinti administraciniai aktai dėl žemės sklypo šioje teritorijoje suformavimo, valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymo (padalijant teritoriją į du atskirus žemės sklypus) tik vieno iš teritorijoje esančių pastatų savininko iniciatyva ir pritarimu. Minėtoje nutartyje konstatuotas bendras visų teritorijoje esančių pastatų ir patalpų savininkų interesas bendrai naudoti pastatų užimtą teritoriją ir bendrai spęsti jos naudojimo, tvarkymo ir užstatymo klausimus. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. vasarą minėtoje teritorijoje pradėjus statytojui priklausančių statinių tvarkymo darbus bendrijos pirmininkas ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į atsakingus savivaldybės administracijos darbuotojus, prašydamas įvertinti vykdomus darbus ir paaiškinti, kokie ir kokiais pagrindais yra vykdomi darbai. Tik 2018-09-13 bendrija gavo savivaldybės atsakymą į 2018-07-22 kreipimąsi, kuriame nurodyta, kad 2018-08-01 Savivaldybė išdavė Statybos leidimą bendroje su ieškove teritorijoje esančių statytojui priklausančių pastatų kapitaliniam ir einamajam remontui. Gavus pirminę informaciją, bendrijos narės V. P., kuriai pastatuose Jakšto g. 5 ir 7, Vilniuje priklauso negyvenamosios paskirties patalpos, atstovas kreipėsi į Savivaldybę su prašymu pateikti 2018-08-01 išduoto Statybos leidimo nuorašą, sudaryti sąlygas susipažinti su nurodyto leidimo išdavimo dokumentacija ir projektine dokumentacija, kurios pagrindu buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, bei gauti reikalingų dokumentų kopijas (priedas Nr. 4). Tik 2018-10-04 V. P. atstovui buvo sudaryta galimybė susipažinti su tam tikros apimties projektine ir Statybos leidimo išdavimo dokumentacija. Be kita ko, ieškovė ieškinyje nurodė, kad pareikšdama ieškinį teisme neturi objektyvios galimybės kartu su ieškiniu pateikti skundžiamo Statybos leidimo nuorašo, projektinės dokumentacijos, kad reikš prašymą dokumentus išreikalauti, išreikalavus į bylą visą ginčui aktualią informaciją, papildys, tikslins reikalavimų pagrindą ir kt. Taigi, šiuo atveju matyti, kad prašymas savivaldybei buvo pareikštas V.P., kaip Jakšto g. 5 ir 7, Vilniuje turimų patalpų savininkės, ieškinys pareikštas bendrijos vardu. Byloje nėra duomenų, ar bendrija atstovauja V.P. interesus, ar ir kitų savininkų ir kurių konkrečiai, taip pat spręstina, kad ieškinyje nėra nurodyta, kurių konkrečiai savininkų teisės yra pažeistos ir kaip konkrečiai pažeistos, nesukonkretinta kokiais konkrečiai pagrindais ginčijamas Statybos leidimas.

27. Ieškovė apeliaciniame teisme pareiškė prašymą priimti papildomus įrodymus. Nurodė, kad teismas netenkino prašymo skirti ekspertizę tikslu nustatyti, ar ginčijamas statybos leidimas atitinka įstatymo reikalavimų. Sužinojus apie priimtą sprendimą (byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant bei nepranešant ieškovei apie paskirtą teismo posėdį), ieškovė ekspertinį vertinimą nurodė teiksianti apeliacinėje instancijoje. Kadangi dėl didelio ekspertų užimtumo sudaryti sutartį ir atlikti ekspertizę anksčiau nebuvo galimybės, ekspertinis vertinimas buvo baigtas tik šių metų spalio mėnesį. Ieškovės vertinimu ekspertinis vertinimas tiesiogiai susijęs su byla, nes juo atsakoma į esminį ginčo klausimą - ar techninis projektas, jo parengimo tvarka ir tikrinimo tvarka atitiko statybinių normatyvinių reikalavimų bei ar statybos leidimas galėjo būti išduodamas neatlikus privalomų procedūrų (be projekto viešo svarstymo, jo privalomų dalių, kaip antai komunikacijų, automobilių parkavimo, žalių zonų ir kito pateikimo leidimą išdavusiai institucijai, taip pat duomenų, iš kurių būtų matyti kokią statybos rūšį numatyta projekte atlikti - rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbus).

28. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad nesutinka dėl naujai pateiktų dokumentų priėmimo. Ieškovė apeliacinį skundą pateikė 2020-03-01, kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikti su byla susiję dokumentai, tačiau nėra nurodoma, kad ieškovė ekspertinį vertinimą teiks apeliacinėje instancijoje. Be to ieškovės prašymas pateiktas po daugiau nei pusės metų, po apeliacinio skundo pateikimo kas atsakovės vertinimu yra tiesioginis bylos vilkinimas. Atsakovė UAB „Deltos NT“ taip pat nurodė, kad prašymas netenkintinas. Ieškovė savo prašyme nepagrindė, kodėl vertinimo aktas negalėjo būti pateiktas į bylą pirmosios instancijos teisme, ar kad jo pateikimo būtinybė atsirado vėliau (CPK 314 straipsnis). Sprendžia, kad vertinimas buvo užsakytas jau po apeliacinio skundo pateikimo. Atsisakymas skirti ekspertizę byloje, neužkirto kelio ieškovei dar pirmosios instancijos teisme atlikti tokį vertinimą, kurį pateikė apeliacinės instancijos teismui. Nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėjo pateikti šių įrodymų į bylą anksčiau.

29. CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad minėta įstatymo nuostata nereiškia absoliutaus draudimo. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. Sprendžiant dėl tokių įrodymų priėmimo vėliau, t. y. apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismas ne formaliai nagrinėja ginčą, bet vykdo konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213).

30. Šiuo konkrečiu atveju spręstina, kad ieškovė nesavalaikiai pateikė Vertinimo aktą, nors pirmosios instancijos teismas prašymo dėl ekspertizės ir netenkino bet ieškovė nepateikė duomenų, kodėl vertinimo negalėjo atlikti ir pateikti reikšdama ieškinį. Teismo pažymėtina, kad 2020-05-20 teismo posėdyje, nors šių aplinkybių nenurodė ieškinyje, ieškovė akcentavo ir tai, kad ginčo objektas 2018-04-11 įtrauktas į saugomus objektus, esančius A.Jakšto g. 5, 7, kuriems nustatyta saugomų objektų teritorija, išduodant statybos leidimą tai nebuvo įvertinta ir kita. Bylos duomenimis atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė dokumentus susijusius su Statybos leidimo išdavimu. Iš prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą peržiūros matyti, kad 2018-04-27 dokumentas yra peržiūrėtas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos. Liteko duomenimis UAB „Deltos NT“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018-04-11 akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl teisinės apsaugos suteikimo nuomojamų namų komplekso antram namui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) ir Akto registravimą Registre. 2019-11-11 Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deltos NT“ skundas atmestas kaip nepagrįstas. Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. eI-1617-764/2019 (spendimas neįsiteisėjęs). Įvertinus nurodytas aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad pateiktas Vertinimo aktas negali būti vertinamas kaip įrodymas nesusijęs su byla (CPK 180-185 straipsniai).

31. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies ir pats apribojo ieškovės galimybę įrodinėti ieškinio reikalavimų pagrįstumą pasitelkiant specialistus. Teismas 2020-05-20 teismo posėdyje netenkino ieškovės prašymo dėl ekspertizės skyrimo, nors apeliacinio teismo vertinimu tikslinga buvo sudaryti galimybę ieškovei suformuluoti raštu konkrečius klausimus, nurodyti specialistą ir kita, vėliau spręsti, ar konkretus prašymas pagrįstas ir pan., tuo labiau, kad minėtame teismo posėdyje buvo išspręsti tik prašymai ir byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės. Posėdis dėl bylos nagrinėjimo įvyko tik 2019-12-03, kuriame byla ir buvo išnagrinėta iš esmės, kaip minėta ieškovei, jos atstovei nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs konkrečias aplinkybes sprendžia, kad tikslinga priimti ieškovės pateiktus papildomus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais įrodymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

32. Nesutikdama su teismo sprendimu, apeliantė tvirtina, kad teismas neatliko jokių veiksmų, kad patikrinti Statybos leidimo išdavimo procedūrų pažeidimų vertinimą, be pagrindo nepanaikino statybos leidimo savo iniciatyva, atsižvelgiant į Statybos įstatymo nuostatų pažeidimus, iš esmės skunde nurodo, kad teismas neįvertino įrodymų, padarė nepagrįstas išvadas. Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės ieškinyje abstrakčiai nurodoma dėl ieškovės pažeistų teisių, nenurodoma kieno konkrečiai ir kokios teisės, interesai pažeisti, kaip konkrečiai teisės pažeistos, kokiu pagrindu ginčijamas Statybos leidimas ir kita. Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovė turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą materialiąją subjektinę teisę, nurodyti pažeistos teisės gynimo būdą ir pan. (CK 1.138 straipsnis). Būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovės pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Apeliacinės instancijos teismui išklausius 2019-12-03 teismo posėdžio garso įrašą, įvertinus byloje pateiktus duomenis, teismo padarytas išvadas spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, neatskleidė bylos esmės. Konkrečias išvadas dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, ar nepagrįstumo galima daryti tik įvertinus visus įrodymus, ir tik jų pagrindu daryti atitinkamas išvadas.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes bei teisingai išnagrinėti bylą, reikalinga papildomai ištirti bylos faktines aplinkybes. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas, be to, nepranešimas ieškovei, jos atstovei apie teismo posėdį vertinama kaip procesiniai pažeidimai, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti.

34. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Kadangi byla iš esmės išnagrinėta ieškovei, jos atstovei nepranešus apie teismo posėdį, nebuvo atskleista bylos esmė, spręstina, kad dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsti byloje pareikšti reikalavimai, be to apeliaciniame teisme priimti nauji įrodymai, kurie nebuvo narinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nes atsižvelgiant į nurodytus argumentus skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

36. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.