Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-764/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-02-28
Bylos Nr.: 2A-764/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas: Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
Atsakovas: Vilniaus apskrities viršininko administracijai

Kategorijos

50.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-764/2014Procesinio sprendimo kategorija 50.8.; 119.5. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų D. R., Vilniaus miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo sujungtoje civilinėje byloje pagal ieškovų Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir D. R. ieškinius atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Vilniaus miesto savivaldybei, valstybės įmonei „Registrų centras“, savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sistema“ (šiuo metu likviduota), uždarajai akcinei bendrovei „Kennedy Forbes“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Beatričės saldumynai“ dėl sandorių ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. A., R. B., R. D., R. P., G.P., S. P., I. R., J. Z., D. Z., V. Z., 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Bergama“ ir uždaroji akcinė bendrovė „GMG Investments“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pažeistų teisių, tvirtinant detalųjį planą ir sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, gynimą bei proceso teisės normų dėl prejudicinių faktų nustatymo aiškinimo ir taikymo.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė ieškinį ir nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ir AB „Sistema“ 1998-06-10 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią AB „Sistema“ komercinei veiklai buvo išnuomotas 2725 kv. m dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis buvo sudaryta Vilniaus apskrities viršininko 1998-06-10 įsakymo Nr. 1657-01 pagrindu. Sutartyje nenustatyta jokių trečiųjų asmenų teisių ar servitutų, kitų apribojimų ir sąlygų, ne žemės nuomininkui priklausančių pastatų, statinių, inžinerinių įrenginių ir komunikacijų naudojimo ar perleidimo sąlygų. Prie 1998-05-27 AB „Sistema“ prašymo suteikti žemės sklypą buvo pateiktos Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės 1998-03-04 pažymos, iš kurių matyti, kad visas sklypas buvo naudojamas tik AB „Sistema“, kitų savininkų nekilnojamojo turto sklype nėra. Aplinkybė, kad kitų sklype esančio nekilnojamojo turto savininkų nėra, nurodyta ir kituose parengiamuosiuose dokumentuose nuomos sutarčiai sudaryti - Vilniaus miesto valdybos 1998-05-14 sprendime Nr. 939V dėl sklypo ribų ir dydžio nustatymo, 1998-05-21 žemės sklypo ribų paženklinimo akte bei sklypo plane. Dėl nurodytų pažymų suklastojimo ir netinkamo tarnybos pareigų atlikimo buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris 2007-05-25 nutarimu buvo nutrauktas dėl suėjusio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino, tačiau nutarime konstatuota, kad 1998 m. AB „Sistema“ priklausė tik 77 proc. sklype esančių pastatų, todėl įmonė galėjo pretenduoti į atitinkamą procentą žemės nuomos. Prokuroro teigimu, neteisingi duomenys pažymose sudarė prielaidas kitiems asmenims pagrįstai manyti, jog įmonė buvo vienintelė pastatų savininkė; neteisingi duomenys nurodyti ir 1998-05-21 žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Vadinasi, sudarant 1998-06-10 nuomos sutartį nebuvo užtikrintos kitų sklype esančių pastatų bendraturčių teisės dalyvauti valdant jų naudojamą sklypą, todėl nuomos sutartis ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai naikintini.

Neteisėtos nuomos sutarties pagrindu viešame registre buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad AB „Sistema“ yra vienintelis teisinis ir faktinis išnuomoto sklypo naudotojas. Tai leido įmonei vienai, be kitų sklype esančio pastato bendraturčių žinios ir sutikimo, organizuoti sklypo detalųjį planavimą. Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1059V buvo patvirtintas sklypo nedidelių veiklos mastų detalusis planas. Detaliojo plano rengimas, derinimas ir tvirtinimas atliktas su gausybe teisės aktų nustatytos tvarkos pažeidimų; ekspertas nustatė, kad sprendinys neatitiko norminių aktų reikalavimų: sklypas padalytas nesilaikant į atidalytus sklypus patenkančių pastatų dalies, neįmanoma įrengti būtinų kelių prie kai kurių pastatų, į juos patekti, prie jų privažiuoti ir kt. Kadangi detalusis planas nuo pat organizatoriaus teisių suteikimo buvo rengiamas, derinamas ir tvirtinamas pažeidžiant nustatytą tvarką, Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimas Nr. 1059V naikintinas.

Po detaliojo plano patvirtinimo AB „Sistema“ perleido UAB „Beatričės viešbutis“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Beatričės saldumynai“) nuosavybės teises į sklype esančius jai priklausančius pastatus. Vilniaus miesto valdyba, remdamasi sklypo detaliuoju planu, 2001-01-11 sprendimu patvirtino 1857 kv. m dydžio žemės sklypo planą ir pasiūlė Vilniaus apskrities viršininko administracijai išnuomoti šį sklypą. Vilniaus apskrities viršininko 2001-02-23 įsakymu Nr. 542-01 nutarta išnuomoti 1857 kv. m dydžio žemės sklypą UAB „Beatričės viešbutis“, nustatyti sklype žemės servitutą. Tą pačią dieną su UAB „Beatričės viešbutis“ sudaryta nuomos sutartis, naujai suformuotas 1857 kv. m dydžio sklypas įregistruotas viešame registre. Ieškovo teigimu, kadangi 2001-02-23 nuomos sutartyje nurodytos žemės sklypo ribos ir jo tvarkymo reglamentas buvo nustatyti naikintina 1998-06-10 nuomos sutartimi ir ja pasinaudojant atliktu šio sklypo detaliuoju planavimu, negaliojančia pripažintina ir ši sutartis, taip pat Vilniaus miesto valdybos 2001-01-11 sprendimas Nr. 30V ir išnuomoto sklypo teisinė registracija.

2005 m. UAB „Kennedy Forbes“ įgijo nuosavybės teisę į visus 1857 kv. m dydžio žemės sklype UAB „Beatričės viešbutis“ priklausiusius pastatus. Vilniaus apskrities viršininkas 2005-07-19 įsakymu Nr. 2.3-653/-01 pripažino, kad UAB „Beatričės viešbutis“ pagal 2001-02-23 žemės sklypo nuomos sutartį turėtos teisės ir pareigos pereina UAB „Kennedy Forbes“. 2005-07-29 Vilniaus apskrities viršininko administracija ir UAB „Kennedy Forbes“ pasirašė susitarimą dėl 2001-02-23 nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo UAB „Beatričės viešbutis“ pakeistas UAB „Kennedy Forbes“. Kadangi iš neteisės teisė nekyla, nurodyti sandoriai ir administraciniai aktai taip pat naikintini.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašė teismo: 1) panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1998-05-14 sprendimą Nr. 939V, Vilniaus apskrities viršininko 1998-06-10 įsakymą Nr. 1657-01, Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimą Nr. 1059V, Vilniaus miesto valdybos 2001-01-11 sprendimą Nr. 30V, Vilniaus apskrities viršininko 2001-02-23 įsakymą Nr. 542-01, Vilniaus apskrities viršininko 2005-07-19 įsakymą Nr. 2.3-653/-01 ir 1857 kv. m dydžio žemės sklypo teisinę registraciją; 2) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 1998-06-10 ir 2001-02-23 nuomos sutartis bei 2005-07-29 susitarimą dėl 2001-02-23 nuomos sutarties pakeitimo.

Ieškovė D. R. yra pastatų (duomenys neskelbtini) bendraturtė; ji pateikė ieškinį, kurį grindė iš esmės tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais kaip ir prokuroras. Esminiai ieškovės reikalavimai taip pat yra analogiški prokuroro reikalavimams. Papildomai ši ieškovė prašė panaikinti kitus su ginčijamais sandoriais ir administraciniais aktais susijusius sandorius ir aktus, taip pat atkurti ar iš naujo suformuoti 2725 kv. m dydžio žemės sklypą ir įpareigoti sudaryti su ja atitinkamos šio sklypo dalies nuomos sutartį.

Šios ieškovės inicijuota civilinė byla ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro inicijuota civilinė byla buvo sujungtos į vieną bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011-05-13 sprendimu ieškovės D. R. ieškinį paliko nenagrinėtą šiai neatvykus į teismo posėdį, nors apie posėdį pranešta tinkamai, o prokuroro ieškinį tenkino:

1. Panaikino Vilniaus miesto valdybos 1998-05-14 sprendimą Nr.939V Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo;

2. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 1998-06-10 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 301 N01/98-15622, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir AB „Sistema“;

3. Panaikino 1998-06-10 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 1657-01 Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo akcinei bendrovei „Sistema“;

4. Panaikino Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimą Nr. 1059V dėl sklypų (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo;

5. Panaikino žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją;

6. Panaikino Vilniaus miesto valdybos 2001-01-11 sprendimą Nr. 30V Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) 7 ribų ir dydžio nustatymo;

7. Panaikino 2001-02-23 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 542-01 Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo UAB „Beatričės viešbutis“;

8. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2001-02-23 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 70 N01/2001-24141, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko ir UAB „Beatričės viešbutis“;

9. Panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2005-07-19 įsakymą Nr. 2.3-653/-01 Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos teisių ir pareigų perėmimo;

10. Pripažino negaliojančiu 2005-07-29 susitarimą Nr. K01/2005-857 tarp Vilniaus apskrities viršininko ir UAB „Kennedy forbes“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo.

Priteisė valstybės naudai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Beatričės saldumynai“, UAB „Kenedy forbes“ po 398,24 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad istoriškai 2725 kv. m valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti naudojo ne tik AB „Sistema“, bet ir kitų sklype esančių pastatų (patalpų) savininkai. 1998-03-04 pažymos buvo išduotos nesilaikant nustatytos tvarkos; jose pastatų sklype nuosavybės teisių turėtoja nurodyta tik AB „Sistema“, todėl buvo sudarytos prielaidos pagrįstai manyti, jog AB „Sistema“ buvo vienintelė sklype esančių pastatų valdytoja. 1998-05-21 žemės sklypo ribų paženklinimo akte vienintele sklypo naudotoja taip pat nurodyta tik ši bendrovė. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 7 punktu, 8 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 29 punktu, nurodė, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, nuosavybės teise valdantys pastatus, statinius ir įrenginius, yra žemės, ant kurios stovi šie nekilnojamieji daiktai ir kurių funkcionavimui būtinas atitinkamas žemės sklypo dydis, faktiniai naudotojai, jeigu ta žemė jiems nėra išnuomota, parduota. Tokie pastatų, statinių ir įrenginių savininkai įgyja teisę ne bendra tvarka išsinuomoti valstybės žemę, užstatytą jiems nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas padarė išvadą, kad pagal pirmiau nurodytas teisės normas faktiniai žemės naudotojai pripažintini teisėtais žemės naudotojais, kurie turi garantuotą teisę faktiškai valdomą žemės sklypą išsinuomoti ir pirkti.

Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad atsakovai, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas, yra statinių ir patalpų, esančių ginčo sklype, savininkai. Ginčijami aktai - Vilniaus miesto valdybos 1998-05-14 sprendimas 939V, Vilniaus apskrities viršininko 1998-06-10 įsakymas Nr. 1657-01, 1998-06-10 nuomos sutartis – buvo parengti neatsižvelgiant į esminę aplinkybę, jog išnuomotame sklype buvo ne tik AB „Sistema“, bet ir kitų savininkų pastatai (patalpos), todėl buvo užkirsta galimybė teisėtiems žemės naudotojams išsinuomoti žemės sklypą. Pagal teismų praktiką kiekvienam iš savininkų tenkančios naudotis žemės sklypo dalies dydis priklauso nuo turimo pastatų, statinių skaičiaus, jų užimamos žemės sklypo dalies ir būtinumo naudotis žeme, kad būtų galima pastatus ir statinius naudoti pagal paskirtį; jeigu žemės naudotojai nesusitaria kitaip arba jei teisės aktai nenumato kitaip, tai žemės sklypo naudojimosi klausimai sprendžiami būtent vadovaujantis bendru proporcingumo principu.

Teismas kaip rašytinį įrodymą vertino teismo eksperto S. M. 2007-04-22 atliktą ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, kad detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1059, sprendinys, kuriuo ginčo žemės sklypas padalytas į du sklypus, neatitiko norminių aktų reikalavimų. Teismas ekspertizės išvadas pripažino pagrįstomis; atsakovai išvadų nepaneigė, taigi padarė išvadą, kad ginčo nuomos sutarties ir detaliojo plano sprendiniai iš esmės pažeidė žemės sklypo naudotojų dalių nustatymo proporcingai daliai pastatų nuosavybėje principą.

Teismas vertino ir administracinę bylą, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004-11-02 sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-02-22 nutartimi netenkino ieškovės D. R. skundo panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimą Nr. 1059V dėl detaliojo plano patvirtinimo, nes šioje byloje nustatytos aplinkybės nepriskirtinos prie neįrodinėtinų aplinkybių. Administracinės bylos dalykas buvo tik administracinė detaliojo plano rengimo procedūra ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų vykdymas, o sklypų ribų ir servitutų klausimai nebuvo nagrinėjimo dalykas. Teismas taip pat sprendė, kad aplinkybė, jog į du sklypus padalyto sklypo ribos galbūt buvo suderintos su 998-osios DNSB atstovu, yra teisiškai nereikšminga, nes patalpų savininkai tokių įgaliojimų bendrijai neperdavė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai bei teismų sprendimų esmė

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas prokuroro ieškinys, ir priimti naują sprendimą – šį ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas nemotyvavo išvados, jog ieškinio senaties terminas yra nepraleistas – sprendime visiškai nevertino, kada prokurorui tapo žinoma apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Teismas, vadovaudamasis tik S. M. ekspertize, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ekspertizė atlikta S. M. dar neturint kvalifikacijos atlikti teritorijų planavimo ekspertizes, jos teiginiai yra nepagrįsti, klaidinantys, jie buvo paneigti bylos nagrinėjimo metu. Ekspertizės akte pateikiami tik teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, o tai yra teismo prerogatyva. Be to, detaliojo plano teisėtumas buvo išnagrinėtas administracinėje byloje, joje priimtų teismų sprendimų revizavimui nėra jokio pagrindo. 1998-05-14 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 939V, kuriuo buvo nustatytas sklypo dydis, panaikinimas neturės jokios įtakos asmenų teisėms, kadangi bet kuriuo atveju sklypo dydis išliks toks pat – 2725 kv. m. Nebuvo nustatyta, kad, priimant šį sprendimą, būtų pažeisti teisės aktai. 1998-06-10 nuomos sutartis nepažeidė kitų patalpų savininkų teisių. Nors pastarųjų didžioji dalis patalpas įsigijo dar iki šios nuomos sutarties sudarymo, tačiau iki 2004 m. net nebandė patys realizuoti teisės išsinuomoti žemę. Ieškiniu yra prašoma panaikinti tik 2001-01-11 Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 30V, kuriuo suformuotas 1857 kv. m dydžio sklypas, vėliau išnuomotas UAB „Beatričės viešbutis“, tačiau net neminimas tos pačios dienos valdybos sprendimas Nr. 32V, kuriuo buvo suformuotas 868 kv. m dydžio sklypas, iš esmės skirtas 988-osios DNSB interesams tenkinti. Bendrija su tokiu sklypo suformavimu sutiko, o savininkai neprarado teisės šį sklypą išsinuomoti. Prokuroras, prašydamas panaikinti tik 2001-01-11 Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 30V, nors tiek sprendimas Nr. 30V, tiek sprendimas Nr. 32 V buvo priimti tuo pačiu metu ir pagrindu, piktnaudžiavo teise, todėl ji negali būti ginama. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracinėje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios, pažeidė teisinio apibrėžtumo principą. Teismas pats konstatavo, kad administraciniai teismai nagrinėjo detaliojo plano rengimo procedūras ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, o būtent teisės aktai ir nustato, kaip turi būti išspręsti sklypų ribų ir servitutų klausimai. Teismas neteisingai sprendė, kad ginčo sklypo ribų suderinimas su 998-ąja DNSB yra nereikšmingas, nes savininkai tokių įgaliojimų bendrijai neperdavė. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą patalpų savininkai, susiburdami į bendriją, jai perduoda teisę atstovauti sprendžiant bendrojo naudojimo objektų ir priskirto žemės sklypo valdymo ir naudojimo klausimus. Todėl atskiras savininkų įgaliojimas patvirtinant suformuoto sklypo ribas nebuvo reikalingas.

Atsakovas UAB „Kennedy Forbes“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas prokuroro ieškinys, ir priimti naują sprendimą – šį ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad 1998-03-04 pažymos Nr. 212859A ir 212858A buvo išduotos nesilaikant nustatytos tvarkos, kad jose esanti informacija sudarė pagrįstas prielaidas manyti, jog AB „Sistema“ yra vienintelė ginčo sklype esančių pastatų valdytoja. Teismas nenurodė, kokia tvarka buvo pažeista ir kuo konkrečiai pasireiškė šis pažeidimas. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ išsamiai paaiškino, kad pagal tuo metu naudotą pažymų formą nekilnojamojo turto savininkui buvo suteikiama informacija apie jam priklausantį turtą; informacija apie kitiems, o ne prašymą pateikusiam asmeniui priklausantį turtą negalėjo būti suteikiama. Teismas nenurodė, kodėl atmetė šiuos paaiškinimus. Teismas suabsoliutino pastatų, kurie stovi valstybei priklausančioje žemėje, savininkų teisę asmeniškai išsinuomoti tų pastatų eksploatacijai reikalingą žemę. Asmenys, kurių interesus tariamai gina prokuroras, turėjo teisę išsinuomoti valstybinę žemę, tačiau ta teise nesinaudojo. Tai reiškia, kad ginčo žemė buvo naudojama pastatų eksploatavimui, tačiau už tai nebuvo mokamas nuomos mokestis. Taigi žemė buvo naudojama neracionaliai. 1998-06-10 nuomos sutartis išsprendė žemės naudojimo neracionalumo klausimą, o kitų statinių savininkų interesai nebuvo pažeisti, kadangi žemės sklypas buvo išnuomotas visiems statiniams, esantiems išnuomotame sklype, eksploatuoti. Teismas nepagrįstai įvertino ekspertizės aktą, neatsižvelgė į administracinėje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus. Teismas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nors joje aiškiai pasakyta, kad detaliojo plano sprendiniai niekaip nepažeidžia asmenų, kurių tariamai pažeistus interesus gina prokuroras, teisių. Tiek S. M., tiek teismas ėmėsi kasacinio teismo vaidmens. Teismas netyrė atsakovų argumentų, kuriais buvo paneigtos ekspertizės išvados. Aplinkybė, kad ginčo sklypo ribos buvo suderintas su 998-ąja DNSB, yra reikšminga, ir teismas turėjo į ją atsižvelgti. Prokuroro veiksmai renkant medžiagą ginti tariamą viešąjį interesą, ieškinio dalyko formulavimas leidžia spręsti apie jo šališkumą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria valstybei iš jo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad teismas nepagrįstai netaikė Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 96 straipsnio 4 dalies normų. Atsakovo nuomone, pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuo bylinėjimosi išlaidų atleidžiamas ne tik prokuroras, bet ir atsakovas, todėl teismas negalėjo iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė D. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir grąžinti šią bylos dalis nagrinėti iš naujo arba išnagrinėti šiuos reikalavimus apeliacinės instancijos teisme ir visus juos tenkinti. Nurodė, kad apie teismo posėdį ji ir jos atstovas tinkamai informuoti nebuvo. Pašto darbuotoja procesinius dokumentus įteikinėjo ne Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl viešas paskelbimas šiuo atveju nebuvo galimas. Teismas neįvertino, kad civilinė byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, visuose posėdžiuose ieškovė ir jos atstovas dalyvaudavo, taip pat neatsižvelgė į ieškovės prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, jei į teismo posėdį ji neatvyktų. Sujungus bylas, ieškovė ir prokuroras tapo bendraieškovais, todėl turėjo būti patenkinta bent jau ta dalis ieškovės ieškinio, kurios bendrus reikalavimus palaikė prokuroras.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė tenkinti atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kennedy Forbes“ apeliacinius skundus, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašė atmesti atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kennedy Forbes“ apeliacinius skundus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašė atmesti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą. Nurodė, kad valstybė ar savivaldybės institucija nėra atleidžiama nuo žyminio mokesčio, kai ji yra atsakovu civilinėje byloje, iškeltoje ginant viešąjį interesą.

Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Nurodė, kad ieškovė ir jos atstovas atsisakė priimti šaukimus, todėl laikytina, jog apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai. Byloje dalyvauja daugiau kaip dešimt trečiųjų asmenų, todėl teismas galėjo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. R., atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Kennedy Forbes“ apeliacinius skundus, 2013-01-04. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-71/2013 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinys, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; kitą teismo sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės ieškinys, paliko nepakeistą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendė, kad byloje ginčijama 1998-06-10 valstybinės žemės nuomos sutarties ir Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 1059V dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo teisėtumas bei išvestiniai sandoriai ir aktai. Tikroji 1998-06-10 nuomos sutarties ginčo priežastis - siekis paneigti AB „Sistema“ teisę būti ginčo žemės sklypo detaliojo plano organizatoriumi ir nuginčyti Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo. Šio detaliojo plano teisėtumo klausimas jau išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I3-265/2004. Pakartotinai dar kartą dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręsto reikalavimo bylinėtis neleidžiama.

Lietuvos A. T. 2013-10-23 nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-3-507/2013 Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-04 sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

D. R., Vilniaus miesto savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ apeliaciniai skundai netenkintini. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieškiniai dėl 1998-06-10 nuomos sutarties ir jos pagrindu priimtų administracinių aktų ir sudarytų sandorių, bei įvertintų aplinkybių ir įrodymų pagrindu priėmė teisėtą bei pagrįstą iš esmės tinkamai motyvuotą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti D. R., Vilniaus miesto savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Tenkintinas tik atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nekartodama daugumos pirmosios instancijos teismo motyvų dėl sprendimo esmės, pritardama jiems ir todėl tik papildydama, toliau teisėjų kolegija pasisakys tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą ieškinį pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą, be to, Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimas Nr. 1059V dėl sklypų (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo panaikintas be pagrindo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad detaliojo plano teisėtumo klausimas jau išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I3-265/2004 ir joje priimto sprendimo revizavimui nėra pagrindo.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, kai ieškinį pateikia prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo to momento, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą apie viešojo intereso pažeidimą. Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškinio senaties termino nepraleido. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Atvirkščiai, pagal bylos duomenis 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, kurios interesą gina prokuroras, tik 2007 metų kovą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją prašydama organizuoti 2725 kv. m. teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (t.8, b.l. 199). Prokuroras ieškinį pareiškė 2008-01-10, o ieškiniui pareikšti reikalingą medžiagą rinko 2007 metais, išvadas dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūros iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos gavo 2007-07-05, 2007-09-17, 2007-12-10. Be to, tik 2007-05-27 nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko I. R. pareiškimą dėl UAB „Sistema“ 1998-08-27 pateiktų Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui tikėtinai suklastotų 1998-03-04 pažymų Nr. 212858A ir Nr. 212859A, patvirtinusių tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) visi pastatai priklauso UAB „Sistema“, nors tuo metu pastatai priklausė ir kitiems savininkams: Lietuvos ir Kinijos įmonei UAB „Fuvilas“, UAB „Eika“, UAB „Vilniaus monolitas“, S. P.. Taigi prokuroras ieškinį padavė nedelsdamas, kai tik surinko pakankamai reikalingų įrodymų apie viešojo intereso pažeidimą.

Apeliantų argumentai, kad dėl Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 1059 V, kuriuo patvirtintas sklypų (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalusis planas ir sprendiniai, teisėtumo jau pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-11-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-265/2004 (paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-020-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-212/2005) ir šioje byloje tas pats klausimas negali būti nagrinėjamas pakartotinai, taip pat atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl sprendimo minėtoje administracinėje byloje reikšmės nagrinėjamoje byloje yra pasisakęs Lietuvos A. T. 2013-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad minėtoje administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 1059 V, kuriuo patvirtintas sklypų (duomenys neskelbtini), nedidelių veiklos mastų detalusis planas ir sprendiniai, teisėtumo klausimas, nebuvo nagrinėjamos faktinės aplinkybės, kad nepaisant kitų valstybinės žemės naudotojų (pastatų bendraturčių) teisių tapti naudojamos žemės nuomininkais ne aukciono būdu, detaliojo plano sprendiniais žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo padalytas į du sklypus nesilaikant žemės sklypų dalių proporcingumo pastatų dalims principo. Konkrečiai administracinėje byloje nagrinėjimo dalyku nebuvo ikiteisminio tyrimo eigoje nustatyti faktai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad AB „Sistema“, 1998 m. teikdama prašymą ir dokumentus išnuomoti 2725 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nepateikė duomenų apie išnuomojamoje žemėje esančius kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, todėl Vilniaus miesto valdybos 1998-05-14 sprendime Nr. 939V, 1998-05-21 žemės sklypo paženklinimo akte, sklypo plane ir 1998-06-10 sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad kitų sklype esančio turto savininkų nėra, nors tai, vadovaujantis Žemės nuomos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1998-04-03, Žin., 1998, Nr. 32-855), yra žemės nuomos sutarties turinį iš esmės lemiantis faktas, apibrėžiantis nuomojamoje žemėje esančių, kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimosi sąlygų nustatytą prievolę. Šie esminiai sutarties, detaliojo plano ir žemės sklypo paženklinimo akto trūkumai buvo prielaida, sudaranti sąlygas AB „Sistema“ įgyti teisę nuomotis visą žemės sklypą, nors jai priklausė 77 procentai pastatų nurodytu adresu. Bendrovė, neteikdama duomenų apie kitus asmenis, turinčius nuosavybės teisę į pastatus (jų dalis) šiame žemės sklype, taip pat nesuteikė galimybės kitiems pastato bendraturčiams išreikšti valią įgyvendinant Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintą teisę nuomotis valstybinę žemę ne aukciono būdu. Šie faktai nebuvo nagrinėjimo dalykas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I3-265/2004, todėl šios aplinkybės yra nagrinėtinos šioje civilinėje byloje, vertinant sklype esančio turto savininkų teises ir jų apsaugą.

Vadovaudamasi šiais kasacinio teismo išaiškinimais teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl sprendimo administracinėje byloje įtakos šios bylos išnagrinėjimui ir konstatuoja, kad esminę reikšmę ginčo šioje byloje išnagrinėjimui turėjo faktinės aplinkybės, jog AB „Sistema“, 1998 m. teikdama prašymą ir dokumentus išnuomoti 2725 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nepateikė duomenų apie išnuomojamoje žemėje esančius kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, AB „Sistema“ VĮ ,,Registrų centras“ Vilniaus filialo 1998-03-04 pažymos Nr. 212859A ir 212858A buvo išduotos nesilaikant nustatytos tvarkos (nenurodyta priklausančio turto dalis (esant keliems savininkams), rinkos vertė) ir tai vėliau lėmė visos eilės ginčijamų neteisėtų administracinių sprendimų dėl šio sklypo priėmimą. Administracinių sprendimų neteisėtumas pasireiškia tuo, jog nebuvo atsižvelgta į visų sklype esančių savininkų teisę ir interesą nuomotis valstybinę žemę ne aukciono būdu ir taip, sudarius prielaidas sklypą išnuomoti AB „Sistema“, buvo pažeistos likusių 23 proc. patalpų savininkų teisės.

Pirmosios instancijos teismas nurodytų argumentų pagrindu pagrįstai sprendė, kad sudarant 2725 m² ploto valstybės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos sutartį buvo pažeistos imperatyvios valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios teisės normos, leidžiančios faktinius žemės naudotojus pripažinti teisėtais žemės naudotojais, kurie turi garantuotą teisę faktiškai valdomą žemės sklypą išsinuomoti ir pirkti (Žemės įstatymo 2 straipsnio 7 punktas, 8 straipsnis, Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 29 punktas). Tokie pastatų, statinių ir įrenginių savininkai įgyja teisę ne bendra tvarka, t.y. ne aukciono būdu, išsinuomoti valstybės žemę, užstatytą jiems nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Pritardama šiems pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija juos tik papildo aptardama ir teisinį reglamentavimą 1998 metais (1998-06-10 nuomos sutarties sudarymo metu) galiojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ redakcijoje. Nutarimu buvo patvirtintos valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės, kuriose reglamentuojant apskrities valdytojo vykdomą žemės sklypų nuomą ne aukciono tvarka, numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys pastatų, statinių bei įrenginių (kai šiems objektams nėra suteiktų žemės sklypų), laikomi valstybinės žemės nuomininkais tik įregistravę valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį (toliau vadinama - nuomos sutartis) rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje (19 punktas). Būtent šie asmenys, kaip turintys teisę išsinuomoti jų faktiškai naudojamus žemės sklypus, turėjo pateikti rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai prašymą išnuomoti žemės sklypą, nekilnojamojo turto, esančio sklype, teisinio registravimo dokumentus, nustatyti nuomojamo sklypo architektūrinius - urbanistinius apribojimus ir sąlygas (statybos aukštis, tankumas ir kita), nuomojamo sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti kitus nuomojamo žemės sklypo naudojimo paskirties apribojimus ir sąlygas, pasiūlyti žemės servitutus; pasiūlyti žemės sklypo nuomos mokėjimo tvarką. Taigi aplinkybė, jog AB „Sistema“, 1998 m. teikdama prašymą ir dokumentus išnuomoti 2725 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nepateikė duomenų apie kitus šiame sklype esančių statinių savininkus, turėjo įtakos tam, kad ne visi statinių savininkai įgyvendino teisę išsinuomoti žemę ir nuomos sutartyje siūlyti numatyti sklypo naudojimo sąlygas (nuomojamo sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, sklypo naudojimo paskirties apribojimus ir sąlygas, pasiūlyti žemės servitutus). Tiek aplinkybė, kad dalis sklype esančių pastatų savininkų nerealizavo teisės išsinuomoti sklypą, tiek argumentai, susiję su S. M. teise atlikti ekspertizę (S. M. išvadas teismas vertino ne kaip ekspertizės aktą, o kaip rašytinį įrodymą pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį), nepaneigia fakto, jog viso sklypo išnuomojimas AB „Sistema“ pažeidė kitų asmenų, taip pat turinčių teisę į dalies sklypo nuomą, teises. Nesutarimai dėl naudotinos sklypo dalies nustatymo ir dėl kiekvieno naudotojo sklypo lokalizacijos bei ribų teismų praktikoje sprendžiami, atsižvelgiant į pastatų, kurie užima žemės sklypą, kiekį, jų paskirtį, privažiavimo prie jų galimybes. Nagrinėjamu atveju dalis savininkų kaip tik patyrė nepatogumus ir žalą dėl to, kad išnuomojus sklypą AB „Sistema“, buvo apribotos jų galimybės naudotis kiemu, parkuoti jame automobilius (savininkų parodymai ikiteisminiame tyrime dėl 1998-03-04 pažymų). Turėdami galimybę realizuoti teisę į sklypo dalies nuomą, savininkai šių nepatogumų būtų išvengę.

Apeliantas pažymi, kad 2001-01-11 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 32V buvo suformuotas 868 kv. m dydžio sklypas, iš esmės skirtas 988-osios DNSB interesams tenkinti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis sprendimas suformuoti 868 kv.m sklypą, nepašalina visame ginčo sklype esančių statinių savininkų teisių pažeidimų. Sklypų formavimas, įskaitant atliktą Vilniaus miesto valdybos 2001-01-11 sprendimu Nr. 32V, atliktas Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1059V patvirtinto detalaus plano pagrindu, o detalusis planas patvirtintas statinių savininkų teises pažeidusios 1998-06-10 nuomos sutarties pagrindu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (ginčo sklypo ribų suderinimo su 998-ąja DNSB) teisėjų kolegija nebepasisako, kadangi, konstatavus sklype esančių statinių savininkų teisių pažeidimą 1998-06-10 nuomos sutartimi, šie argumentai ginčo išnagrinėjimui nebesudaro esminės reikšmės.

Dėl atsakovo UAB „Kennedy Forbes“ apeliacinio skundo

Apeliantas nurodo, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatuotas 1998-03-04 pažymų Nr. 212859A ir 212858A išdavimo neteisėtumas, išdavimas nesilaikant nustatytos tvarkos ir kad šiose pažymose esanti informacija sudarė pagrįstas prielaidas manyti, jog AB „Sistema“ yra vienintelė ginčo sklype esančių pastatų valdytoja. Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia tvarka buvo pažeista ir kuo konkrečiai pasireiškė šis pažeidimas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pažymos išduotos nesilaikant Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-06-18 įsakymu Nr. 34 patvirtintos Žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodikos XIII skirsnyje nustatytos pažymų išdavimo tvarkos, o tvarkos nesilaikymas pasireiškė tuo, jog nebuvo nurodyta priklausančio turto dalis (esant keliems savininkams), rinkos vertė. Šio pažeidimo nepaneigia aplinkybė, kad pažymos buvo išduodamos nekilnojamojo turto savininkui apie jam priklausantį turtą, kad nebuvo teikiama informacija apie kitiems, o ne prašymą pateikusiam asmeniui priklausantį turtą.

Motyvai dėl jau aptartų apeliacinio skundo argumentų (S. M. ekspertizės akto reikšmė, administracinėje byloje priimtų teismų sprendimų reikšmė, faktinės aplinkybės, kad ginčo sklypo ribos buvo suderintas su 998-ąja DNSB, reikšmė) nekartojami.

Dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) iš Nacionalinės žemės tarnybos buvo priteistos valstybės naudai. Apelianto Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, šioje byloje bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos netinkamai, netaikius CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 4 dalies nuostatų. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2012-04-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-7-165/2012) išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinys pareikštas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įvardyta atsakove, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos.

Dėl šios priežasties naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme priteistos iš Nacionalinės žemės tarnybos ir ši sprendimo dalis keistina (CPK 96 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl ieškovės D. R. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas paliko ieškovės D. R. ieškinį nenagrinėtą, nes konstatavo, kad ieškovei ir jos atstovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, tačiau jie į posėdį neatvyko (CPK 246 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Ieškovei ir jos atstovui buvo siųsti teismo šaukimai, kuriais siekta informuoti apie teismo posėdį (t. 10, b. l. 178, 180). Apeliacinės instancijos teismo nuomone šiuo atveju pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį pakako siųsti pranešimus. Šaukimai nurodytiems asmenims asmeniškai nebuvo įteikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 120, 130 straipsniais nusprendė apie teismo posėdį pranešti viešo paskelbimo būdu (t. 10, b. l. 181-182, b. l. 188-189). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė ir jos atstovas nebuvo tinkamai informuoti apie teismo posėdį.

Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės nustatytos CPK 246 straipsnio1 dalyje. Tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda; bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui; bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos (šalys) į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.), tačiau dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. (CPK 7 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, prieinama prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas D. R. ieškinį nenagrinėtą, procesinių teisės normų nepažeidė, nes tuo metu egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisinius padarinius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi D. R., Vilniaus miesto savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ (šiuo metu bendrovė jau yra bankrutuojanti) apeliaciniai skundai netenkinami, apeliantams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau iš jų lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (15,10 t bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir 273,61 Lt bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti, pakeičiant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti valstybės naudai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 188710061, UAB „Beatričės saldumynai“, kodas 111695636, BUAB „Kenedy forbes“, kodas 300069608, po 531 Lt (penkis šimtus trisdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (mokamos į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos)“. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 188710061, BUAB „Kennedy Forbes“, kodas 300069608, po 96,23 Lt (devyniasdešimt šešis litus dvidešimt tris centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

TeisėjosAudronė Jarackaitė Marytė MitkuvienėEgidija Tamošiūnienė