Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2014-05-16 · Civilinė byla Nr. 3K-3-274/2014

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-16
Bylos Nr.
3K-3-274/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius, Egidijus Laužikas, Vincas Verseckas
Ieškovas
UAB „BALTO print“
Atsakovas
UAB „Schenker“
Trečiasis asmuo
„If P&Insurance AS“
Civilinė byla Nr. 3K-3-274/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03601-2011-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 106.1; 114.11; 121.13 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BALTO print“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Balto print“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Schenker“ dėl nuostolių atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo „If P&Insurance AS“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje yra kilęs dėl nuostolių atlyginimo pažeidus tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygas dėl prekių perdavimo gavėjui ir krovinių praradimo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad 2010 m. birželio 7 d. susitarė su atsakovu dėl siuntų pervežimo ir apmokėjimo stebėjimo ieškovės klientui Dragon Press ir 2010 m. rugsėjo 3 d. perdavė atsakovui 3 siuntos prekių 49 202,40 Lt vertės gavėjui į Didžiąją Britaniją. Pagal susitarimą prekių perdavimas gavėjui visada buvo vykdomas tik su atskiru ieškovo leidimu, todėl atsakovas turėjo perduoti prekes gavėjui tik po ieškovo atskiro patvirtinimo, kad gavėjas apmokėjo ieškovui už prekes. Dėl sunkios gavėjo finansinės padėties bei apmokėjimo vėlavimo atsakovas buvo informuotas dėl ilgesnio prekių sulaikymo, ieškovas dėjo visas įmanomas paslaugas, kad mokėjimas iš gavėjo būtų gautas, ir pagrįstai manė, jog atsakovas laikosi susitarimo neperduoti siuntų gavėjui be ieškovo patvirtinimo. Tačiau 2010 m. rugsėjo 16 d. atsakovas pateikė informaciją ieškovui, kad perdavė gavėjui prekes pagal siuntą Nr. VNO 0041390 be ieškovo leidimo, ir pripažino, kad siunta buvo pristatyta dėl ieškovo aplaidumo. Vėliau atsakovas taip pat informavo, kad be ieškovo žinios buvo perduotos prekės pagal siuntas Nr. VN00039976 ir VN00040226, tačiau nepateikė gavėjo parašo, kaip patvirtinimo, kad prekės buvo gautos.

Ieškovas teigia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovas siuntų neperdavė gavėjui, bet jas prarado. Ieškovas savo reikalavimus grindžia Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos 12, 13, 15, 17 straipsnių, Civilinio kodekso 6.246 – 6.249, 6.256 straipsnių nuostatomis bei teismų praktika. Teisme ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškinio pagrindo patikslinimas susijęs su tuo, kad vežėjas (atsakovas) nepateikė įrodymų apie krovinio pristatymą gavėjui ir tai paaiškėjo bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, ieškovo atstovės teigimu, teismui nepateikti įrodymai apie tinkamą krovinio vežimo paslaugų įvykdymą, nes prieš išduodant krovinį gavėjui nebuvo įsitikinta, ar už krovinį apmokėta (neįvykdyta CAD paslauga).