- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2A-909-826/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00487-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Alvydas Žerlauskas, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- G. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei G. Ž. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ ieškiniu prašė iš atsakovės G. Ž. priteisti 666,17 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn., 16,82 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks parengiamųjų procesinių dokumentų ir neatvyks į teismo posėdį.
2. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 666,17 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo motyvai:
3.1 Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, atlikus jų formalų vertinimą, laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 666,17 Eur skola už tiektą šilumos energiją, kuri susidarė nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn.
3.2 Duomenų, kad tarp šalių būtų buvusi rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, nėra. Klaipėdos apygardos teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tarp šalių nesant sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų numatytos netesybos, jos skaičiuojamos tik tais atvejais, kai tai numato įstatymas arba nustato teismas; 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustato delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčių (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-96-123/2013, 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-265/2012, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1332-123/2013, 2014 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-24-253/2014 ir kt.).
3.3 Teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų informavusi nustatyta tvarka atsakovę apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį.
3.4 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016 m. vasario 10 d. nutarime „Dėl AB „Klaipėdos energija“ šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties“ yra nurodžiusi, jog bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai. Be to, tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
3.5 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 16,82 Eur delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas.
3.6 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos.
3.7 Teismas taip pat pažymėjo, kad kadangi byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti viešąsias paslaugas visuomenės poreikiams tenkinti, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, pagrindo išvadai, kad 90,00 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą yra būtinos ir pagrįstos, nėra, todėl ieškovės prašymas priteisti išlaidas už teisinę pagalbą netenkintinas.
3.8 Teismas konstatavo, jog, iš dalies patenkinus ieškinį, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (už sumokėtą žyminį mokestį).
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių ir 90,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti 16,82 Eur delspinigius ir padidinti iš atsakovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 105,00 Eur. Taip pat prašo priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš atsakovės 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
4.1 Sutarčių teisėje išskiriama viešoji sutartis, kaip viena iš sutarčių rūšių, kai įstatymais ribojamas sutarčių laisvės principas. Viešąja laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos tiekimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų, inter alia, nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta kitaip.
4.2 Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktą gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas, skaičiuojami delspinigiai; pagal šią normą šiluminės energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.
4.3 Ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“.
4.4 Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose AB „Klaipėdos energija“ bylose laikosi Klaipėdos apygardos teismas.
4.5 Nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo–vartojimo santykiai. AB „Klaipėdos energija“ turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį.
4.6 Pagal mokesčių apskaičiavimo pažymas, už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. priskaičiuota 12,90 Eur delspinigių, skaičiuojant po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, o už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. priskaičiuota 3,92 Eur delspinigių, skaičiuojant po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Nors mokesčių skaičiavimo pažymose delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpius nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. ir nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. (už 6 mėnesius), tačiau, nuo tų pačių skolos už šilumos energiją sumų skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, būtų gautos tos pačios delspinigių sumos. Ieškovui nedraudžiama prašyti mažiau delspinigių, negu galima priteisti, todėl reikalavimas priteisti 16,82 Eur delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas.
4.7 Pažymi, kad ieškinio senaties institutą teismas turi teisę taikyti tik esant šalies reikalavimui, o tokio prašymo atsakovė šioje byloje nereiškė.
4.8 AB „Klaipėdos energija“ prašė priteisti 105,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (15,00 Eur žyminis mokestis, 90,00 Eur atlyginimas advokatui). Teismas priteisė tik 14,70 Eur žyminio mokesčio, o reikalavimo dalį dėl 90,30 Eur išlaidų (90,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 0,30 Eur žyminis mokestis) atmetė. Su teismo sprendimu nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą nesutinka, kadangi išlaidos advokatui neviršija teisės aktuose nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovė, sudarydama sutartį su advokatu, įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą, mažesnis nei nustatytas teisės aktuose, be to, analogiškose AB „Klaipėdos energija“ bylose bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą yra priteisiamos.
4.9 Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, prašo šią sumą priteisti.
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl delspinigių priteisimo
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1/2 dalis buto su rūsiu, esančio Mokyklos g. 15-18, Klaipėdoje, nuosavybės teise nuo 2016 m. liepos 27 d. priklauso atsakovei G. Ž.. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ butui, kurio 1/2 dalis priklauso atsakovei, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. neatsiskaitė, liko skolinga 666,17 Eur. Ieškovė taip pat apskaičiavo, kad atsakovė turi sumokėti 16,82 Eur dydžio delspinigius. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Su tokiu teismo sprendimu teisėjų kolegija nesutinka.
10. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti ieškovės prašomus priteisti delspinigius, vienu iš motyvų nurodė tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo–vartojimo santykiai. Nagrinėjamų sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Abiejų šalių valia – teikti ir gauti šiluminę energiją, realizuota konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė užtikrino atsakovės buto šildymą, atsakovė priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Tai įrodo, kad ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, o, jai to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo ir delspinigius.
11. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ginčo šioje byloje nėra, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, be to, kaip minėta, prievolinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šiluminę energiją, realizuota konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Tai rodo, kad sudarant šilumos tiekimo sutartis privaloma numatyti ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatyti netesybas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
12. Ieškovė delspinigius priteisti prašė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. (duomenys neskelbtini) 2 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius. Viešai prieinamais duomenimis (www.klenergija.lt) nustatyta, jog ieškovės 75,20 proc. akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, taigi, ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikomas minėtas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“.
13. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.
14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad pagal 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus būtų nustatyta tvarka informavusi atsakovę apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Atsakovei siųstos AB „Klaipėdos energija“ išrašytos sąskaitos už suteiktą šilumos energiją, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas ir apskaičiuotų delspinigių dydis. Be to, atsakovei yra žinoma apie vykstantį teisminį procesą, tačiau ji jame nedalyvauja, tokiu būdu sutikdama su ieškovės reikalavimais ir pastarosios teise reikalauti iš jos delspinigių. Tuo atveju, jeigu ieškovės reikalavimas būtų nepagrįstas ir delspinigiai atsakovei negalėtų būti skaičiuojami, šią aplinkybę įrodyti turėtų atsakovė.
15. Esant nustatytam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, jai to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius.
16. Remdamasi 2019 m. gruodžio 27 d. mokesčių apskaičiavimo pažymomis ieškovė prašo priteisti 16,82 Eur delspinigių. Pagal mokesčių apskaičiavimo pažymą, už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. priskaičiuota 12,90 Eur delspinigių skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, o už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. (imant 6 mėnesių laikotarpius) priskaičiuota 3,92 Eur delspinigių, skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 16,82 Eur. Pažymėtina, kad nuo visos skolos sumos už šilumos energiją skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius susidarytų 23,98 Eur delspinigių (666,17 Eur × 0,02% × 180 dienų ? 23,98 Eur). Ieškovė prašo priteisti mažiau delspinigių. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliantės reikalavimas dėl 16,82 Eur delspinigių priteisimo tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).
17. Tokios pozicijos dėl delspinigių priteisimo naujausioje ir aktualiausioje savo praktikoje laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2020 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-750-730/2020, 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje e2A-832-265/2020, 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-642/2020, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-459/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-524/2018, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-796/2018, 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1369-613/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1365-826/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais sprendimais analogiškose bylose.
18. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo pakeisti – priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės 16,82 Eur delspinigius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
19. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
20. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
21. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos ir nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 90,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo teiginiu.
22. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos visos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos.
23. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą). Šioje nutartyje jau minėta, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog ji turėjo 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimui, ir 2020 m. sausio 23 d. ji atsiskaitė su advokatu.
24. Vertindama, ar ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidų buvo būtinos, teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo juridiniams asmenims, tarp jų ir savivaldybės kontroliuojamai įmonei, naudotis advokato pagalba. Šiuo atveju taip pat pastebėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
25. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą bei minėtą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija mano, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šiuo atveju, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti vertinamos kaip būtinos. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, lėmę sprendimą apskritai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, laikytini nepagrįstais.
26. Spręsdamas klausimą dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas klausimą dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius ir šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
27. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovės 90,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2020 m. sausio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas, serija SČ, Nr. 933, ir 2020 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės prašoma priteisti 90,00 Eur suma už ieškinio surašymą yra daug mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyti dydžiai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byla nėra sudėtinga, paruoštas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tačiau mano, jog ginčo situacijos faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų analizė ir įvertinimas, jų kvalifikavimas, ieškinio parengimas pareikalavo atitinkamų advokato laiko ir darbo sąnaudų, todėl 90,00 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių išlaidų ieškovei nepriteisė. Aplinkybė, kad atsakovė yra vartotoja, o ieškovė yra viešosios paslaugos teikėja, nepaneigia ieškovės procesinės teisės į patirtų realių, pagrįstų ir protingų išlaidų atlyginimą, juo labiau kad išlaidos susidarė dėl atsakovės elgesio, t. y. nesumokėjimo už suteiktas paslaugas – šilumos energiją.
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismo formuojamoje praktikoje nagrinėjamu klausimu analogiškose bylose ieškovei yra priteisiamas išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, atlyginimas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-642/2020, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1015-513/2019, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-721-777/2019, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-722-777/2019, 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-427-642/2019, 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-128-826/2019, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-459/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-524/2018, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1653-613/2017, 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1365-826/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1356-460/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-777/2017, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-567-479/2017, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-826/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017 ir kt.).
29. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 pateiktais išaiškinimais. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, minėtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas baudos skolininkei vykdymo procese paskyrimo klausimas pagal antstolės teismui pateiktą pareiškimą. Taip pat minėtoje byloje abiejų proceso šalių skundai buvo atmesti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šios ir kasacine tvarka išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl šioje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 pateiktais išaiškinimais.
30. Tenkindamas apeliacinį skundą ir pakeisdamas skundžiamą sprendimą už akių, apeliacinės instancijos teismas iš naujo turi išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškinys tenkintinas visa apimtimi, ieškovės patirtos žyminio mokesčio išlaidos priteistinos iš atsakovės, t. y. 15,00 Eur.
31. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad apeliacinės instancijos teisme visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai ir dėl to keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, ieškovei priteistina visa bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma, kuri sudaro 105,00 Eur (15,00 Eur žyminis mokestis + 90,00 Eur už advokato paslaugas).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl iš dalies netinkamo materialinės bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, delspinigių priteisimą, bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei paskirstymą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, priteisiant ieškovei 16,82 Eur delspinigių, bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir padidinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą už sumokėtą žyminį mokestį, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Rašytinė bylos medžiaga – 2020 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1411 patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Apeliacinis skundas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės apeliantei turi būti priteista 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies.
Sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti apeliantei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės G. Ž. 16,82 Eur delspinigių.
Padidinti apeliantei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės G. Ž. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 105,00 Eur.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti apeliantei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės G. Ž. 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.