- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-750-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03025-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- N. L., D. L.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovams N. L. ir D. L. (D. L.) dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 304,96 EUR skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn., 11,05 EUR delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 105 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Ieškinyje nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. sauso 6 d. priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atskira rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Ieškovė teigia, kad atsakovai nemokėjo už suvartotą šilumos energiją ir skola už laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. yra 304,96 EUR. Ieškovė nurodo, kad atsakovai taip pat yra skolingi 11,05 EUR delspinigių, todėl iš viso atsakovai yra skolingi 316,01 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovų po 152,48 EUR skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis po 7,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė ir priteisė valstybei iš atsakovų po 5,37 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo už akių motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl skolos priteisimo nurodė, kad ieškovė butui, kuris priklausė atsakovams, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovai nemokėjo ieškovei už paslaugas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovų skola už tiektą šilumos energiją sudaro 304,96 EUR. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius skolos susidarymą konstatavo, kad reikalavimas yra pagrįstas, tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl nusprendė ieškovei iš atsakovų priteisti po 152,48 EUR skolos už tiektą energiją.
2.2. Pirmosios instancijos teismas dėl delspinigių priteisimo nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 11,05 EUR delspinigių. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalies dėl delspinigių priteisimo netenkino iš esmės nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju duomenų, kad tarp šalių būtų rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovais nėra, be to iš ieškovės pateiktų mokesčių apskaičiavimo pažymų matyti, kad delspinigiai apskaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių nėra pagrįstas, todėl nusprendė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti.
2.3. Pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 15 EUR žyminio mokesčio ir 90 EUR už advokato teisinę pagalbą. Teismas nurodė, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi tokio pobūdžio bylų, ieškinys yra tipinis, todėl konstatavo, kad 90 EUR išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje nėra būtinos ir pagrįstos. Nusprendė, kad iš dalies patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – žyminis mokestis. Konstatavo, kad patenkinta apie 97 procentai ieškinio reikalavimų, todėl nusprendė iš atsakovų ieškovei priteisti 14,55 EUR žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantė akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ reikalavimas dėl delspinigių priteisimo ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės naudai iš N. L. 5,52 EUR delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei padidinti ieškovės naudai iš N. L. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 52,50 EUR, taip pat priteisti ieškovės naudai iš D. L. 5,53 EUR delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei padidinti ieškovės naudai iš D. L. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 52,50 EUR. Taip pat prašo priteisti apeliantės naudai iš N. L. ir D. L. po 7,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame procese. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Dėl delspinigių priteisimo apeliantė nurodo, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. Teigia, kad apeliantė turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašytu rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Prašo priteisti delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, kas iš esmės atitinka ir už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. nurodytą dydį 11,05 EUR sumai.
3.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantė nurodo, kad prašė pirmosios instancijos teismo priteisti 90 EUR advokato pagalbos išlaidų. Nurodo, kad apeliantės advokatui sumokėta 90 EUR suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijų. Teigia, kad sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijoje. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų netinkamo elgesio, todėl turi būti atlygintos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons ta tuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
6. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių ir advokato pagalbos išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl delspinigių priteisimo.
8. Apeliantė nurodo, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. Teigia, kad apeliantė turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašytu rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Nurodo, kad nuo visos priteistos skolos už 6 mėnesius gaunasi 11,10 EUR delspinigių, todėl reikalavimas priteisti 11,05 EUR delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas.
9. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ) ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas – naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
10. Pagal ŠŪĮ 19 straipsnio 1 dalį, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre (ŠŪĮ 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (ŠŪĮ 19 straipsnio 5 dalis).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Tokį energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo būdą nustato ir įstatymas (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad buvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau pripažintina, kad sudarius sutartį konkliudentiniais veiksmais šalims visos teisės ir pareigos kyla ir įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų pagrindu pagal šių norminių aktų nustatytą tvarką bei tarifus.
12. Apeliantė delspinigius priteisti prašė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis (www.klenergija.lt) nustatyta, jog apeliantės didžioji dalis akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, taigi ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl taikytinas nurodytas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775.
13. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Taigi šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantė, kuri yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė ir tiekia Klaipėdos miesto savivaldybės šilumos energiją (šildymą ir karštą vandenį), neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės delspinigių už vėlavimą įvykdyti pagrindinę prievolę, t. y. laiku atsiskaityti už patiektą šilumos energiją. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra ginčo, jog apeliantė savo pareigą tiekti šilumos energiją atsakovų butui įvykdė tinkamai, tačiau atsakovai nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją, konstatuotina, kad apeliantė įgijo teisę reikalauti iš atsakovų tiek sumokėti skolą už suteiktas paslaugas, tiek delspinigius už vėlavimą atsiskaityti įvykdyti pagrindinę prievolę.
15. Pagal mokesčių skaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio priskaičiuota 11,05 delspinigių skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Apeliantė pažymėjo, kad nors mokesčių skaičiavimo pažymose delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio (už 6 mėnesius) nuo konkrečios neapmokėtos sąskaitos, bet nuo tų pačių skolos sumų už šilumos energiją skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, gautųsi netgi didesnė suma, nei apeliantė prašo priteisti (304,99 x 0,02 proc. x 180 dienų = 11,10 EUR). Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad apeliantės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas ir apeliantės apskaičiuoti 11,05 EUR delspinigiai priteistini.
16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad analogiškos pozicijos dėl delspinigių priteisimo naujausioje ir aktualiausioje savo praktikoje laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-835-796/2019; 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-459/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-524/2018, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-796/2018, 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1369-613/2017).
Dėl advokato pagalbos ir žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų.
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo sumažintas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis pirmosios instancijos teisme. Skunde nurodoma, kad apeliantė sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijoje. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog šiuo aspektu svarbu tai, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Kitas aspektas tas, kad apeliantės teisė yra spręsti, kaip bus vedama konkreti byla. Trečias aspektas tas, kad jeigu apeliantė turi teisininkus, nereiškia, kad įmonei uždrausta samdyti advokatus, kurie specializuojasi teisminiuose ginčuose.
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“), bet yra net 35 kartus mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas (šiuo metu maksimali rekomenduotina priteisti suma už ieškinio paruošimą yra 3156,75 EUR). Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės prašoma priteisti suma advokato išlaidoms apmokėti, tai yra 90 EUR, yra daugiau nei 3 kartus mažesnė už priteistinas išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą (šiuo metu maksimali rekomenduojama priteisti suma už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą yra 315,68 EUR). Analogiškai šią situaciją Klaipėdos apygardos teismas sprendžia ir kitose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1290-730/2017; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-777/2017, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-567-479/2017, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-826/2017).
19. Įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, teisinį reglamentavimą, tai, kad prašoma priteisti suma yra ženkliai mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą, į pateiktus įrodymus, patvirtinančius susidariusią sumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl ši sprendimo už akių dalis keistina. Atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės prašymas priteisti 105 EUR bylinėjimosi išlaidų (15 EUR žyminio mokesčio ir 90 EUR advokato pagalbai apmokėti), patirtų pirmosios instancijos teisme, tenkintinas. Kadangi apeliaciniu skundu patenkinta 100 proc. ieškinio reikalavimų, todėl apeliantės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 52,50 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
20. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą, ir nepagrįstai nepriteisė apeliantei iš atsakovų 11,05 EUR delspinigių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas visiškai patenkinti ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, taip pat iki 105 EUR padidintinos apeliantei priteistos bylinėjimosi išlaidos; kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, CPK 330 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
21. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pagrįsdama patirtas išlaidas apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 706, kuriuo sumokėjo 15 EUR žyminio mokesčio. Apeliantės apeliacinis skundas tenkintas, todėl apeliantei iš atsakovų N. L. ir D. L. lygiomis dalimis po 7,50 EUR priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies.
Sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – reikalavimą dėl 11,05 EUR delspinigių priteisimo tenkinti ir priteisti apeliantei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovų N. L. ir D. L. po 5,52 EUR delspinigių.
Padidinti apeliantei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovų N. L. ir D. L. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 105 EUR ir priteisti ieškovei iš atsakovų N. L. ir D. L. lygiomis dalimis po 52,50 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kitas sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas.
Priteisti apeliantei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovų N. L. ir D. L. lygiomis dalimis po 7,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.