- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-408-459/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- A. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. L. 1 428,83 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2015 m. kovo mėn.; 48,38 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107 Eur bylinėjimosi išlaidų.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovui A. L. nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu nuo 2007-12-10 iki 2015-03-31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). A. L. nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jo skola už laikotarpį nuo 2012-06 iki 2015-03 mėn. yra 1 428,83 Eur. Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Taigi skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl skola priteistina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017‑11-07 sprendimu už akių ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovo A. L. 1 428,83 Eur skolos; 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo A. L. Valstybės naudai 5,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo už akių argumentai:Nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Teigia, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į pateiktus įrodymus, kad skola už tiektą šilumos energiją susidarė nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2015 m. kovo mėn., pripažino, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl jį tenkino. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog tarp šalių būtų sudaryta rašytinė energijos pirkimo– pardavimo sutartis. Taip pat atkreipė dėmesį, kad iš ieškovės pateiktų mokesčių skaičiavimo pažymų matyti, jog 40,84 Eur delspinigių apskaičiuota nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn., o nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. apskaičiuota 7,54 Eur. Padarė išvadą, kad delspinigių buvo apskaičiuota iš viso už dvylika mėnesių. Taip pat nurodė, kad ieškovė prašydama priteisti delspinigius vadovavosi 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-24 nutarimo Nr. 1161 redakcija), nors tokio pagrindo Civilinis kodeksas nenumato. Be to, atkreipė dėmesį, kad ieškovė teismui nepateikė duomenų iš vietos savivaldos vykdomosios institucijos, ar atsakovas nėra įtrauktas į socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų, turinčių įsiskolinimų už komunalines paslaugas, kartotekas, kuriems delspinigiai negali būti skaičiuojami.Teismas taip pat įvertinęs aplinkybes, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti savivaldybės gyventojų –vartotojo teisių, padarė išvadą, kad 74 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje nėra būtinos ir pagrįstos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkė teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-11-07 sprendimą už akių bei visiškai patenkinti AB „Klaipėdos energija“ ieškinį. Taip pat priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:Nurodė, kad ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“.Atkreipė dėmesį, jog nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl mano, kad tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. Teigia, jog nagrinėjamų sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Apeliantės vertinimu, ji turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog pagal mokesčių skaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 priskaičiuota 40,84 Eur delspinigių skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, o už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-11-30 priskaičiuota 7,54 Eur delspinigių, skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 48,38 Eur, kuriuos AB „Klaipėdos energija“ ir prašo priteisti.Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat nurodė, kad AB „Klaipėdos energija“ sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijoje. Mano, kad šis atlyginimas yra akivaizdžiai ne per didelis, atitinka visus protingumo kriterijus, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo netinkamo elgesio, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį sumažino.Be to, apeliantė, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvą dėl įmonėje dirbančių teisininkų pažymėjo, kad ieškovo teisė yra spręsti, kaip bus vedama konkreti byla, kas ieškovui turėtų atstovauti, kaip ieškovui naudingiau vesti bylas ir pan. Atkreipė dėmesį, kad AB „Klaipėdos energija“ be advokato pagalbos supaprastinta tvarka kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinė byla Nr. eL2-2922-618/2016), tačiau 2016‑01‑29 nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas, o pareiškimas paliktas nenagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius bei sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui A. L. nuo 2007 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė butui, kuriame gyveno atsakovas, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2015 m. kovo mėn. už teikiamas paslaugas nesumokėjo, todėl susidarė 1 428,83 Eur dydžio skola.
Dėl delspinigių priteisimo
Netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalyje). Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pažymėtina, jog Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos privalomosios sąlygos šilumos pirkimo–pardavimo sutartyse. Tarp tokių sąlygų, be kitų, turi būti numatytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą.Apeliaciniu skundu nurodoma, kad ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Šis įstatymas reglamentuoja delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis laikomos savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 dalį balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių. Ieškovė nurodė, kad AB „Klaipėdos energija“ pagrindinis akcijų paketas (75,20 procento akcijų) priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl darytina išvada, kad ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodytais argumentais, jog jai taikomas 1995-01-26 įstatymas Nr. I‑775, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovai privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius. Nagrinėjamu atveju sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Ieškovė užtikrino atsakovo buto šildymą, atsakovas priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Taigi ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ pagrindu (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos dėl delspinigių priteisimo analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2017‑06‑01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑973‑460/2017; 2017-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑594‑777/2017; 2017-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑477‑730/2017; 2017-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑190-460/2017; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A‑392‑777/2016; 2016‑01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; ir kt.). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose. Iš byloje esančių mokesčių skaičiavimo pažymų nustatyta, kad pateikti tam tikri duomenys apie delspinigių apskaičiavimą, delspinigius skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną: laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 apskaičiuota 40,84 Eur delspinigių, o laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-11-30 apskaičiuota 7,54 Eur delspinigių, iš viso – 48,38 Eur. Pažymėtina, jog ieškovė ieškiniu prašė priteisti bendrą 48,38 Eur delspinigių sumą. Apeliantė pažymi, kad nuo tų pačių skolos už šilumos energiją sumų skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, išeitų tos pačios delspinigių sumos. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas ir ieškovės apskaičiuoti 48,38 Eur delspinigiai priteistini, dėl to pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo už akių dalis, kuria šis ieškinio reikalavimas atmestas, naikintina ir dėl šio ieškovės pareikšto reikalavimo priimtinas naujas sprendimas tenkinti šią ieškinio reikalavimo dalį.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Apeliantė skundu, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei sumažintas priteistinas žyminio mokesčio dydis. Skundu nurodoma, kad AB „Klaipėdos energija“ sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijoje. Mano, kad šis atlyginimas yra akivaizdžiai ne per didelis, atitinka visus protingumo kriterijus, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo netinkamo elgesio, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog šiuo aspektu svarbu tai, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Kitas aspektas tas, kad ieškovo teisė yra spręsti, kaip bus vedama konkreti byla. Trečias aspektas tas, kad jeigu Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 75,2 procentai bendrovės (ieškovės) akcijų, o kitos priklauso privačiam kapitalui (https://www.klenergija.lt/apie-bendrove/), ir tai, kad pati įmonė turi teisininkus, nereiškia, kad įmonei uždrausta samdyti advokatus, kurie specializuojasi teisminiuose ginčuose.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog AB „Klaipėdos energija“ šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“), bet yra net 26 kartus mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas (šiuo metu maksimali rekomenduotina priteisti suma už ieškinio paruošimą yra 1 929,75 Eur). Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės prašoma priteisti suma advokato išlaidoms apmokėti, t. y. 74 Eur, yra beveik 3 kartus mažesnė už priteistinas išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą (šiuo metu maksimali rekomenduojama priteisti suma už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą yra 192,98 Eur). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šis pareiškimas surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų (CPK 431 straipsnio 5 dalis, 433 straipsnio 3 dalis). Analogiškai šią situaciją Klaipėdos apygardos teismas sprendžia ir kitose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1290-730/2017; 2017-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017; 2017-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-777/2017, 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-567-479/2017, 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-826/2017, 2017-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017). Taigi, įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją, teisinį reglamentavimą, tai, kad prašoma priteisti suma yra net 26 kartus mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą, į pateiktus įrodymus, patvirtinančius susidariusią sumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl ši sprendimo už akių dalis keistina. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis (2017-05-19 sąskaitą už teisines paslaugas, serija SČ Nr. 756, mokėjimo nurodymą Nr. 1644, kuriuo sumokėjo 74 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą Nr. 2397, kuriuo apmokėjo 33 Eur žyminio mokesčio) dėl patirtų atstovavimo išlaidų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašymas priteisti 107 Eur bylinėjimosi išlaidų (33 Eur žyminio mokesčio ir 74 Eur advokato pagalbai apmokėti), patirtų pirmosios instancijos teisme, tenkintinas. Kadangi apeliaciniu skundu patenkinta 100 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 107 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą, ir nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo 48,38 Eur delspinigių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas visiškai patenkinti ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, taip pat iki 107 Eur padidintinos ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos; kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 330 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu prašoma priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pagrįsdama patirtas išlaidas ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 3769, kuriuo sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas, todėl apeliantei iš atsakovo A. L. priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių pakeisti.
Sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo panaikinti ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą - priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 48,38 Eur delspinigių.
Padidinti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo A. L. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 107 Eur.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo A. L. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.