Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑05-17 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui H. B. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo H. B. 1 434,91 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn., 41,25 Eur delspinigius, iš viso 1476,16 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ir 107 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Klaipėdos energija“ prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-17 sprendimo už akių dalį, kuria atmestas AB „Klaipėdos energija“ ieškinys, ir visiškai patenkinti ieškovės ieškinį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑05-17 sprendimą už akių išdėstant taip: priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš H. B. 1 434,91 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn., 41,25 Eur delspinigius, iš viso 1 476,16 Eur, ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 107 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame procese.Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti delspinigius – teismas atliko įrodymų tyrimą, o ne formalų įrodymų vertinimą ir viršijo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnyje numatytas teises. Ieškovė ieškinyje vadovavosi 1995‑01‑26 įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Ieškovė teigia, kad šiluminės energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų, o ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“. Nors ieškovė delspinigius skaičiavo už skirtingus laikotarpius, tačiau nuo tų pačių skolos sumų už paskutinius 6 mėnesius apskaičiuotų delspinigių sumos būtų tokios pačios. Be to, atsakovas prašymo taikyti ieškinio senatį byloje nereiškė. Taip pat, ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai sumažino atlygintinų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą.Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta išskirtinių aplinkybių ir būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo, taip pat klausimas, ar pagrįstai sumažintos ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui H. B.. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų; ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Ieškovė nurodo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovo butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas išvadai, kad šiuo atveju sutartinių santykių buvimą tarp ieškovės ir atsakovo patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šiluminę energiją (CK 6.383 straipsnio 1 dalis) – realizuota konkliudentiniais veiksmais, tad tarp šalių yra susiklostę energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. tinkamai nesumokėjo ieškovei už šilumos energijos tiekimą.

Dėl delspinigių priteisimo

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti delspinigius iš atsakovo. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos privalomosios sąlygos šilumos pirkimo–pardavimo sutartyse. Tarp tokių sąlygų, be kitų, turi būti numatytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalyje). Apeliantė nurodo, kad prašydama priteisti delspinigius vadovavosi Lietuvos Respublikos 1995‑01‑26 įstatymu Nr. I‑775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Minėtas įstatymas reglamentuoja delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių.Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis laikomos savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 dalį balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių. Ieškovė nurodo, kad AB „Klaipėdos energija“ pagrindinis akcijų paketas (75,20 procento akcijų) priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Tad ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė. Darytina išvada, kad ieškovei taikomas 1995-01-26 įstatymas Nr. I‑775, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Be to, 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.Esant tokiam reglamentavimui ir šioje byloje konstatavus, kad ieškovė savo pareigas tiekti šilumos energiją atliko tinkamai, o atsakovas privalėjo laiku atsiskaityti už gautą šilumos energiją, tačiau šios pareigos jis tinkamai nevykdė, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius ir pagrįstai prašė juos priteisti iš atsakovo. Pažymėtina, kad tokios vėlesnės praktikos dėl delspinigių priteisimo analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017‑06‑01 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑973‑460/2017; 2017-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑594‑777/2017; 2017-04-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑477‑730/2017; 2017-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑190-460/2017; 2016-02-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑392‑777/2016; 2016‑01-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Dėl to atsižvelgtina į anksčiau nurodytus teismo procesinius sprendimus analogiškose bylose.Iš byloje esančių mokesčių apskaičiavimo pažymų nustatyta, kad pateikti tam tikri duomenys apie delspinigių apskaičiavimą, delspinigius skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną: laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. apskaičiuota 15,29 Eur delspinigių, o laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. apskaičiuota 25,96 Eur delspinigių, iš viso – 41,25 Eur. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti bendrą 41,25 Eur delspinigių sumą. Apeliantė pažymi, kad nuo tų pačių skolos už šilumos energiją sumų skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, išeitų tos pačios delspinigių sumos. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas ir ieškovės apskaičiuoti 41,25 Eur delspinigiai priteistini, dėl to pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo už akių dalis, kuria šis ieškinio reikalavimas atmestas, keistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ir prašo priteisti visas pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisintas bylinėjimosi išlaidas sumažino, motyvuodamas tuo, kad byla nesudėtinga, tipinė, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, o pati ieškovė pasirinko būti atstovaujama profesionalaus teisininko. Apeliantės teigimu, ji turėjo teisę byloje naudotis advokato pagalba, jos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo numatytos įvertinus bylų pobūdį ir sudėtingumą, turėtos išlaidos yra nedidelės bei atitinka rekomenduojamus dydžius. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas: 74 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 33 Eur žyminis mokestis. Visų pirma pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje nustačius, jog yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių, materialiniai ieškovės ieškinio reikalavimai byloje tenkinti visiškai. Bendrasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, pralaimėjusi šalis atlygina turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės prašoma priteisti 74 Eur suma už ieškinio surašymą yra daug mažesnė už pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 nauja redakcija išdėstytų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte ir 8.2 papunktyje numatyta tvarka apskaičiuotiną rekomendacinį užmokesčio už ieškinį dydį. Aplinkybė, kad bendrovė turi teisininkų, nereiškia, kad bendrovė neturi teisės samdyti advokatą, o šiuo atveju ieškovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai yra mažesnės net už Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį už pareiškimą išduoti teismo įsakymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad net ir atsižvelgus į tai, jog byla nėra sudėtinga, šiuo atveju ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma nėra didelė, yra protinga ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias išlaidas sumažino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma nuo 69 Eur padidintina iki 107 Eur (74 Eur už advokato teisines paslaugas ir 33 Eur žyminis mokestis) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą, ir nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo 41,25 Eur delspinigių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas ir ši suma priteistina, taip pat iki 107 Eur padidintinos ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos; kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 330 straipsnis).Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė AB „Klaipėdos energija“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas, todėl apeliantei iš atsakovo H. B. priteisintos apeliacinės instancijos teisme turėtos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-17 sprendimą už akių pakeisti.

Sprendimo už akių dalį, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, panaikinti ir priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo H. B. 41,25 Eur delspinigių.

Padidinti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo H. B. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 107 Eur.

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo H. B. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.