Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „K.“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „K.“ ieškinį atsakovei I. A. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą už akių iš dalies pakeisti, AB „K.“ ieškinį patenkinti visiškai, sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstant taip: priteisti AB „K.“ naudai iš I. A. 2 550,57 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., 31,95 Eur delspinigius, iš viso 2 585,52 Eur, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 132 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti AB „K.“ naudai iš I. A. 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: AB „K.“ ieškinyje vadovavosi ne 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, o Lietuvos Respublikos 1995 sausio 26 d. įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“.Ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės įmonė, todėl jai taikytinas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1161 redakcija).Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos tiekimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose AB „K.“ bylose laikosi Klaipėdos apygardos teismas. Nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo–vartojimo santykiai. AB „K.“ turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Pagal mokesčių apskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. priskaičiuota 14,60 Eur delspinigių, skaičiuojant po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, o už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. priskaičiuota 17,35 Eur delspinigių, skaičiuojant po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso priskaičiuota 31,95 Eur. Nors mokesčių skaičiavimo pažymose delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpius nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. (laikotarpis už 6 mėnesius) ir nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (laikotarpis už 6 mėnesius), tačiau nuo tų pačių skolos už šilumos energiją sumų skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, būtų gautos tos pačios delspinigių sumos. Pažymi, kad ieškinio senaties institutą teismas turi teisę taikyti tik esant šalies reikalavimui, o tokio prašymo atsakovė šioje byloje nereiškė.AB „K.“ prašė priteisti 132 Eur bylinėjimosi išlaidas (58 Eur žyminis mokestis, 74 Eur atlyginimas advokatui). Teismas padarė techninę klaidą nurodydamas, kad prašoma priteisti 108 Eur žyminio mokesčio. Teismas priteisė tik 106,92 Eur žyminio mokesčio, o reikalavimo dalį dėl 74 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atmetė. Su teismo sprendimu nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą nesutinka, kadangi išlaidos advokatui neviršija teisės aktuose nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovė, sudarydama sutartį su advokatu, įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą, mažesnis nei nustatytas teisės aktuose, be to, analogiškose AB „K.“ bylose bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą yra priteisiamos. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, prašo šią sumą priteisti.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl delspinigių priteisimo

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2000 m. rugpjūčio 16 d. priklauso atsakovei I. A.. Ieškovė AB „K.“ butui, kuris priklauso atsakovei, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. neatsiskaitė, tapo skolinga 2 550,57 Eur. Ieškovė taip pat apskaičiavo, kad atsakovė turi sumokėti 31,95 Eur dydžio delspinigius. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Su tokiu teismo sprendimu teisėjų kolegija nesutinka. Nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo–vartojimo santykiai. Nagrinėjamu sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr., 3K-3-651/2004). Abiejų šalių valia – teikti ir gauti šiluminę energiją, realizuota konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė užtikrino atsakovės buto šildymą, atsakovė priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Tai įrodo, kad ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, o jai to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo ir delspinigius. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ginčo šioje byloje nėra, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, be to, kaip minėta, prievolinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šiluminę energiją realizuota konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Tai rodo, kad sudarant šilumos tiekimo sutartis privaloma numatyti ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatyti netesybas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).Teismas, atsisakydamas priteisti ieškovės prašomus priteisti delspinigius, vienu iš motyvų nurodė, jog ieškovė, prašydama priteisti delspinigius, vadovaujasi 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1161 redakcija). Tačiau sutiktina su ieškove, jog ji delspinigius priteisti prašė ne vadovaudamasi 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, o Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius. Viešai prieinamais duomenimis (www.klenergija.lt) nustatyta, jog ieškovės 75,20 proc. akcijų priklauso Klaipėdos miesto savavaldybei, Taigi, ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, nuosavybės teise priklausanti savivaldybei, todėl jai taikomas minėtas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, o jai to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė duomenų apie tai, ar atsakovė nėra įtraukta į socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų kartotekas, dėl ko jai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1161 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ 3.1 punkto nuostatas negali būti skaičiuojami delspinigiai. Tačiau su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Atsakovei yra žinoma apie vykstantį teisminį procesą, tačiau ji jame nedalyvauja, tokiu būdu sutikdama su ieškovės reikalavimais ir pastarosios teise reikalauti iš jos delspinigių. Tuo atveju, jeigu ieškovės reikalavimas būtų nepagrįstas ir delspinigiai atsakovei negalėtų būti skaičiuojami, šią aplinkybę įrodyti turėtų atsakovė. Remdamasi 2017 m. sausio 12 d. mokesčių apskaičiavimo pažymomis ieškovė prašo priteisti 14,60 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. (laikotarpis už 6 mėnesius, skaičiuojant po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną) ir 17,35 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 gruodžio 31 d. (laikotarpis už 6 mėnesius, skaičiuojant po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną). Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliantės reikalavimas dėl 31,95 Eur (14,60 Eur + 17,35) Eur) delspinigių priteisimo tenkintinas (CK 6.71 straipsnis). Tokios pozicijos dėl delspinigių priteisimo naujausioje ir aktualiausioje savo praktikoje laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1369-613/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1365-826/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais sprendimais analogiškose bylose. Taip pat pažymėtina, jog nors CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, ieškinio senatis nedraudžia reikalauti delspinigių už ilgesnį laikotarpį. Toks reikalavimas pats savaime nėra nepagrįstas, kreditorius turi teisę reikalauti visų priskaičiuotų delspinigių atlyginimo. Ieškinio senatis taikoma tik bylą nagrinėjant teisme ir tik esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senaties terminą. Todėl tokiu atveju, jeigu atsakovas teisme neprašo taikyti ieškinio senaties termino, teismas priteisia ir tuos delspinigius, kurie nepatenka į 6 mėnesių iki ieškinio pareiškimo laikotarpį. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo pakeisti – priteisti ieškovei AB „K.“ iš atsakovės I. A. 31,95 Eur delspinigius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos visos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius ir šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovės 74 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2017 m. gegužės 19 d. sąskaita už teisines paslaugas bei 2017 m, gegužės 22 d. mokėjimo nurodymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės prašoma priteisti 74 Eur suma už ieškinio surašymą yra daug mažesnė, nei nurodyta Rekomendacijų 7, 8.2 punktuose (2057 Eur). Net ir atsižvelgusi į tai, kad byla nėra sudėtinga, paruoštas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija mano, jog 74 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių išlaidų ieškovei nepriteisė. Ieškovė apeliaciniame skunde netiksliai interpretuoja teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė, pateikdama ieškinį, 2017 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2410 sumokėjo 58 Eur žyminį mokestį ir už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2017 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2489 sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Taigi, apylinkės teismas nesuklydo nurodydamas, kad ieškovė iš viso pirmosios instancijos teisme yra sumokėjusi 108 Eur už žyminį mokestį. Tiek ieškiniu, tiek 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismui pateiktu prašymu buvo prašoma priteisti šias sumas iš atsakovės. Tenkindamas apeliacinį skundą ir pakeisdamas skundžiamą sprendimą už akių, apeliacinės instancijos teismas iš naujo turi išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kadangi ieškinys tenkintinas visa apimtimi, ieškovės patirtos išlaidos už žyminius mokesčius priteistinos iš atsakovės. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad apeliacinės instancijos teisme visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai ir dėl to keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, ieškovei priteistina visa bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma, kuri sudaro 182 Eur (58 Eur žyminis mokestis + 50 Eur žyminis mokestis + 74 Eur už advokato paslaugas).Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių bei procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, delspinigių priteisimą, bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei paskirstymą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, priteisiant ieškovei 31,95 Eur delspinigių, bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir padidinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą už sumokėtus žyminius mokesčius (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Rašytinė bylos medžiaga – 2017 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3362 patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Apeliacinis skundas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės apeliantei turi būti priteista 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 2 d. sprendimą už akių pakeisti – panaikinti sprendimo už akių dalį, kuria buvo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „K.“ iš atsakovės I. A. 2 550,57 Eur skolą, 31,95 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2582,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 182 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės I. A. ieškovei akcinei bendrovei „K.“ 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.