Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovams A. G. (A. G.) ir A. G. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po 1/8 dalį (iš viso 2/8 dalys) su rūsiu nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. priklausė atsakovams A. G. ir A. G.. Ieškovė su atsakovais rašytinės šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašiusi nebuvo. Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. ieškovė tiekė šilumos energiją į butą, adresu Joniškės g. 14-31, Klaipėda. Atsakovai savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl už šį laikotarpį ieškovė apskaičiavo 337,04 Eur skolos ir 13,56 Eur delspinigių. Ginčo byloje nėra, kad skola ir delspinigiai ieškovei nesumokėti.Klaipėdos miesto apylinkės teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo ir sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą, ir bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl delspinigių priteisimo

Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pagal ginčo teisiniams santykiams taikytino Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnį, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, kurios šilumos pirkimo–pardavimo sutartims galioja tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu už akių netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 13,56 Eur delspinigių motyvuodamas tuo, kad ieškovė reikalavimą priteisti delspinigius kildina iš pavėlavimo sumokėti už šilumos energiją, o ne už suteiktas nuomos ar komunalines paslaugas, todėl ji negali vadovautis 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas darė remdamasis suformuota Klaipėdos apygardos teismo praktika (2013 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-96-123/2013, 2014 m. sausio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-24-253/2014 ir kt.). Apeliantė su tokiu teismo motyvu nesutiko nurodydama, kad prašydama priteisti delspinigius vadovavosi ne 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 124, o Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550). Ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“. Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose bylose laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-477-730/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-945-460/2016, 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-943-253/2016, 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-777/2016, 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012). Todėl ji turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl toliau nurodomų motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nesutikdamas su ieškinyje nurodytu teisinių santykių kvalifikavimu, tokią pareigą turėjo įvykdyti ex officio – pagal nustatytas aplinkybes teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir taikyti tą teisės normą, kuri šiuo atveju taikytina.Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių, yra laikomos savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės 75,20 procento akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, nuosavybės teise priklausanti savivaldybei, ir jai taikomas minėtas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Be to, 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovai privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo ir vartojimo santykiai. Nagrinėjamu atveju sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Ieškovė užtikrino atsakovų buto šildymą, atsakovai priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Taigi ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovai privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ pagrindu (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 13,56 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir ji ieškovei solidariai priteistina iš atsakovų.Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl delspinigių priteisimo analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-777/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo pakeisti – priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ solidariai iš atsakovų 13,56 Eur delspinigių, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 50,00 Eur žyminio mokesčio ir 74,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino iš dalies, priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino motyvuodamas tuo, jog byla nesudėtinga, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė teismui teikia daug analogiškų ieškinių ir tenkinta 95 procentai ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais.Ieškovė pateikė duomenis, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra 74,00 Eur. Ši suma nėra didelė, yra protinga ir pagrįsta rašytiniais duomenimis. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad prašoma suma yra net mažesnė nei Rekomendacijose numatytas maksimalus dydis už teismo įsakymo išdavimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šią sumą.Taip pat pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimo dalies dėl delspinigių priteisimo, sumažino priteistino žyminio mokesčio dydį nuo 50,00 Eur iki 47,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo, priteistino žyminio mokesčio dydis didintinas iki 50,00 Eur.Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 62,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma didintina nuo 84,50 Eur iki 124,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti apeliacinį skundą, apeliantės turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos priteistinos visiškai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 7,50 Eur jos turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą už akių pakeisti – panaikinti sprendimo už akių dalį, kuria buvo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ solidariai iš atsakovų A. G. ir A. G. 337,04 Eur skolos, 13,56 Eur delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. balandžio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 62,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovų po 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.