Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2016-10-27 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir visiškai patenkinti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė ir, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, yra savivaldybės įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija). Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas. Nors ieškovė delspinigius skaičiavo už skirtingus laikotarpius, tačiau nuo tų pačių skolos sumų už paskutines 180 dienų apskaičiuotų delspinigių dydis nesikeičia, todėl delspinigiai priteistini. Be to, atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties dėl delspinigių priteisimo, todėl prašomi priteisti delspinigiai priteistini. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalis dėl delspinigių nepriteisimo turi būti panaikinta, atitinkamai koreguotina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. turi būti priteista 26 EUR nepriteistų bylinėjimosi išlaidų.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovei nuo 1992-09-10 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2016-01-18 mokesčių apskaičiavimo pažymų nustatyta, kad atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas neatsiskaitė, dėl ko už laikotarpį nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. susidarė 2294,36 EUR įsiskolinimas. Ieškovė taip pat apskaičiavo delspinigius 2013 m., 2015 m.: laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. apskaičiuota 61,74 EUR delspinigių ir laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. apskaičiuota 41,93 EUR delspinigių, iš viso 103,67 EUR suma. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė ir, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, yra savivaldybės įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija). Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nėra savivaldybės įmonė, o yra savivaldybės kontroliuojama akcinė bendrovė, todėl nėra pagrindo vadovautis 1995-01-26 įstatymu Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius, be to, tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paslaugų teikimo sutartis. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl toliau nurodomų motyvų.Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ginčo šioje byloje nėra, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šiluminę energiją realizuota konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos tiekimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų, inter alia, nurodyta šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Tai rodo, kad sudarant šilumos tiekimo sutartis privaloma numatyti atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatyti netesybas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti delspinigius, vadovaudamasi 1995-01-26 įstatymu Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kadangi ieškovė nėra savivaldybės įmonė. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių, yra laikomos savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės 75,20 procento akcijų priklauso Klaipėdos miesto savavaldybei, todėl ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, nuosavybės teise priklausanti savivaldybei, ir jai taikomas minėtas 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 (2013-10-10 redakcija), kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Be to, 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, o jai to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius. Kaip matyti, ieškovė ieškiniu prašė priteisti 41,93 EUR delspinigių už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-12-31 (skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną) ir 61,74 EUR už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-09-30 (skaičiuojant po 0,04 procento (patikslinto ieškinio duomenys) už kiekvieną uždelstą dieną). Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliantės reikalavimas dėl 103,67 EUR delspinigių priteisimo tenkintinas (CK 6.71 straipsnis). Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl delspinigių priteisimo analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2016-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-392-777/2016; 2016-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2014-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013-04-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo pakeisti – priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės 103,67 EUR delspinigius, 219 EUR bylinėjimosi išlaidas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat prašo, patenkinus jos ieškinį visiškai, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 70 EUR teisinės pagalbos išlaidos, 54,00 EUR žyminis mokestis, 95 EUR, sumokėti antstoliui pateikiant vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 15 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės T. Ž. 103,67 EUR delspinigių, 219 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos energija“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės T. Ž. ieškovei AB „Klaipėdos energija“ 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.