Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-17 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių pažeidė CPK 285 straipsnio reikalavimus, vietoje formalaus įrodymų vertinimo atliko įrodymų tyrimą, tačiau šį tyrimą atliko neišklausęs šalių, negalėdamas tinkamai atskleisti įrodymų esmės, todėl padarė klaidą nepriteisdamas 139,92 Eur skolos už šilumos energiją. Sprendimo už akių priėmimui, kaip specifiniam civilinio proceso teisės institutui, yra būdingi ir tam tikri byloje pateiktų įrodymų vertinimo ypatumai. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeistos neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).Taigi apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 285 straipsnio reikalavimus vietoje formalaus įrodymų vertinimo atlikdamas įrodymų tyrimą, nepagrįsti, kadangi teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos nepagrįstai sumažino prašomą priteisti ieškovei iš atsakovo 1576,05 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 metų vasario iki 2015 metų liepos mėnesio, nurodydamas, jog atsakovas sumokėjo 139,92 Eur. Iš ieškovės pateiktos 2015-01-22 mokesčių apskaičiavimo pažymos matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2012 metų vasario mėnesio iki 2015 metų sausio mėnesio dalimis sumokėjo 139,92 Eur, tačiau iš pažymos taip pat matyti, jog atsakovo skola iki 2012 metų vasario mėnesio yra susidariusi 1805,44 Eur, minėta skola yra priteista, todėl apeliantė atsakovo sumokėta 139,92 Eur suma dengė iki 2012 metų vasario susidariusią skolą, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo sumažino atsakovo įsiskolinimą apeliantei laikotarpiu nuo 2012 metų vasario mėnesio iki 2015 metų liepos mėnesio. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės prašoma priteisti 1576,05 Eur suma iš atsakovo už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 metų vasario mėnesio iki 2015 metų liepos mėnesio pagrįsta, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją sumažino, neįvertinęs aplinkybės, jog minėta suma buvo sumažintas atsakovo įsiskolinimas, susidaręs iki 2012 metų vasario. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog delspinigiai negali būti skaičiuojami ir nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl 18,21 Eur delspinigių priteisimo. Pažymi, jog apeliantė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo grindė ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, o Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013-10-10 redakcija Nr. XII-550). Šie apeliantės argumentai pagrįsti. Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 p. nustato, jog gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Kaip matyti iš minimo straipsnio, šiluminės energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų. Ieškovė yra priskiriama prie savivaldybės kontroliuojamų įmonių, todėl ieškovė yra savivaldybės įmonė, teikianti komunalines paslaugas, todėl jai gali būti taikomas 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių valia nagrinėjamu atveju yra išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai, t. y. sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Ieškovė užtikrino atsakovo buto šildymą, atsakovas priėmė ir naudojosi šilumos energija, pretenzijų ieškovei neturėjo. Taigi ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, o jam to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 18,21 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir ji ieškovei iš atsakovo priteistina. Apeliantė nurodė, jog nepagrįstai buvo sumažintos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo 36 Eur žyminio mokesčio ir 74 Eur už advokato teisinę pagalbą, tačiau pirmosios instancijos šias išlaidas sumažino per pusę ir atsižvelgdamas į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (patenkinta apie 90 proc.) priteisė 69,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos visos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius ir šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008).Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo 74 Eur už advokato teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės prašoma priteisti 74 Eur suma už ieškinio surašymą yra daug mažesnė, nei nurodyta Rekomendacijų 8.2 punkte (1870 Eur). Net ir atsižvelgusi į tai, kad byla nėra sudėtinga, paruoštas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija mano, jog 74 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias išlaidas sumažino. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad apeliacinės instancijos teisme visiškai patenkinti apeliantės ieškinio reikalavimai, dėl to keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, apeliantei priteistina visa bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma, kuri sudaro 110 Eur (36 Eur žyminis mokestis + 74 Eur už advokato paslaugas).Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių padidinant priteistą pirmosios instancijos teismo 1436,13 Eur skolą ieškovei iki 1576,05 Eur, nuo kurios ieškovei iš atsakovo priteistos 5 procento dydžio metines palūkanos nuo bylos iškėlimo (2017-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat padidinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 69,40 Eur iki 110 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme turėjo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis. Apeliacinis skundas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo apeliantei turi būti priteista 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-17 sprendimą už akių pakeisti.

Padidinti iš atsakovo A. M. ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ priteistą 1436,13 Eur skolą iki 1576,05 Eur, nuo kurios ieškovei iš atsakovo priteistos 5 procento dydžio metines palūkanos nuo bylos iškėlimo (2017-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Padidinti iš atsakovo A. M. ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ priteistas 69,40 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 110 Eur.

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.