Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos už šilumos energiją bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 332,90 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2014 m. kovo mėn.; 15,11 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme bei 104 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovei A. K. nuo 2009-06-02 iki 2014-07-02 nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teigė, jog A. K. nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, o jos skola už laikotarpį nuo 2012 metų gegužės mėn. iki 2014 metų kovo mėn. sudaro 1332,90 Eur. Taip pat nurodė, jog A. K. yra skolinga 15,11 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant ne daugiau kaip už 180 dienų. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė procesinių dokumentų neatsiėmė, todėl 2017-04-24 nutartimi atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str. 1 d.). Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas priėmė sprendimą už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius bei sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei A. K. nuo 2006-12-21 iki 2014‑04‑02 asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ minėtam butui, kuris priklausė atsakovei, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė nemokėjo ieškovei už teikiamas paslaugas, todėl laikotarpiu nuo 2012 metų gegužės mėn. iki 2014 metų kovo mėn. susidarė 1332,90 Eur dydžio skola.

Dėl sprendimo už akių ribų peržengimo

CPK numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 str. 2 d.). Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis procesiniame dokumente prašė priimti sprendimą už akių, taip pat kitais CPK numatytais atvejais (CPK 285 str. 1 d.). Apeliaciniu skundu ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo bei juos perskaičiuodamas peržengė sprendimo už akių ribas, kadangi tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, nes vertino, kaip buvo skaičiuojami delspinigiai, o ne atliko formalų įrodymų vertinimą, todėl viršijo LR CPK 285 str. suteiktas teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo už akių priėmimui, kaip specifiniam civilinio proceso teisės institutui, yra būdingi tam tikri byloje pateiktų įrodymų vertinimo ypatumai. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeistos neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010). Įvertinus aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad net ir atlikdamas formalų šioje byloje pateiktų įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismas negalėjo jų tirti paviršutiniškai ir į juos neįsigilinęs. Dėl to, priimdamas sprendimą už akių, teismas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo galėjo spręsti tik visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus ir įvertinęs juos pagal CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatytą įrodymų vertinimo taisyklę. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-594-777/2017; 2017-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1290-730/2017). Atsižvelgdama į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neperžengė sprendimo už akių priėmimo ribų, todėl konstatuotina, jog šie apeliantės argumentai nepagrįsti.

Dėl delspinigių priteisimo

Pažymėtina, jog šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt.Apeliaciniu skundu nurodoma, jog AB „Klaipėdos energija“ ieškinyje vadovavosi ne 1995‑01‑25 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 124, o Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymu Nr. I‑775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013‑10-10 redakcija Nr. XII-550), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis nepriteisti delspinigių yra neteisėta. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, byloje surinktus įrodymus, sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodė apeliantė, ieškovės 75,20 procento akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, nuosavybės teise priklausanti savivaldybei, ir jai taikomas minėtas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Be to, 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovai privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius. Nagrinėjamu atveju sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Ieškovė užtikrino atsakovų buto šildymą, atsakovai priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Taigi ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovai privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ pagrindu (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos dėl delspinigių priteisimo analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-777/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl 15,11 Eur delspinigių priteisimo nurodė, jog iš ieškovės pateiktų mokesčių apskaičiavimo pažymų matyti, jog nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. vasario mėn. priskaičiuota 12,37 Eur delspinigių, o nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. lentelėje delspinigiai iš viso nebuvo skaičiuoti, todėl nėra aiškus dar 2,74 Eur apskaičiavimo mechanizmas. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog mokesčių apskaičiavimo pažymoje už laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. priskaičiuota 74,28 Eur mokesčių. Taip pat šioje pažymoje nurodyta, jog delspinigiai sudaro 0,02 proc., ir nors minimoje pažymoje delspinigių suma pinigine išraiška neapskaičiuota, ieškovė teikdama ieškinį delspinigius suskaičiavo pagal bendrą taisyklę (t. y. 2,74 Eur delspinigių sumą apskaičiavo bei ją įtraukė į ieškiniu prašomas priteisti sumas). Įvertinusi tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės pateiktas prašymas priteisti 15,11 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl delspinigių priteisimo, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, klaidingai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, todėl konstatuotina, kad ieškovės prašoma priteisti 15,11 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir ji ieškovei priteistina iš atsakovės.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Apeliantė skundu, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei sumažintas priteistinas žyminio mokesčio dydis. Teigia, kad sudarydama sutartį su advokatu, ieškovė įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą mažesnis nei nustatytas LR teisingumo ministro rekomendacijoje. Pažymi, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo netinkamo elgesio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį sumažino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo aspektu svarbu tai, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Kitas aspektas tas, kad ieškovo teisė yra spręsti, kaip bus vedama konkreti byla. Trečias aspektas tas, kad jeigu Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 75.2 procentai bendrovės (ieškovės) akcijų, o kitos priklauso privačiam kapitalui (https://www.klenergija.lt/apie-bendrove/), ir tai, kad pati įmonė turi teisininkus, nereiškia, kad įmonei uždrausta samdyti advokatus, kurie specializuojasi teisminiuose ginčuose.Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės argumentu, jog AB „Klaipėdos energija“ šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“), bet yra net 27 kartus mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas (šiuo metu maksimali rekomenduotina priteisti suma už ieškinio paruošimą yra 2 044,00 Eur). Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės prašoma priteisti suma advokato išlaidoms apmokėti, t. y. 74 Eur, yra mažesnė už priteistinas išlaidas už pareiškimą dėl teismo įsakymo surašymą (šiuo metu maksimali rekomenduojama priteisti suma už pareiškimą dėl teismo įsakymo surašymą yra 204,40 Eur), šis surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų (CPK 431 straipsnio 5 dalis, 433 straipsnio 3 dalis). Analogiškai šią situaciją sprendė Klaipėdos apygardos teismas ir kitose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1290-730/2017; 2017-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017; 2017-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-777/2017, 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-567-479/2017, 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-826/2017, 2017-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017). Taigi, įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją, teisinį reglamentavimą, tai, kad prašoma priteisti suma yra net 27 kartus mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą, į pateiktus įrodymus, patvirtinančius susidariusią sumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šioje dalyje sprendimo už akių dalis keistina. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis (2017-03-06 sąskaitą už teisines paslaugas, serija SČ Nr. 739, mokėjimo nurodymą Nr. 745, kuriuo sumokėjo 74 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą Nr. 806, kuriuo apmokėjo 30 Eur žyminio mokesčio) dėl patirtų atstovavimo išlaidų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašymas priteisti 104 Eur bylinėjimosi išlaidų (30 Eur žyminio mokesčio ir 74 Eur advokato pagalbai apmokėti), patirtų pirmosios instancijos teisme, tenkintinas. Kadangi apeliaciniu skundu patenkinta 100 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 104 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrįsdama patirtas išlaidas ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 1792, kuriuo apmokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas visiškai, tai atsižvelgusi į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteisti užmokesčio dydžius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašymas priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas bei iš atsakovo ieškovei priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą už akių pakeisti – panaikinti sprendimo už akių dalį, kuria buvo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, bei sumažintos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės A. K. 1332,90 Eur skolos, 15,11 Eur delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. balandžio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 104 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės A. K. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.