- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2A-50-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03025-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 791,78 EUR skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. spalio mėn., 12,87 EUR delspinigius, iš viso 804,65 EUR, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ir 108 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Ieškinyje nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. spalio 31 d. priklausė butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakove atskira rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Ieškovė teigia, kad atsakovė nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jos skola už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. yra 791,78 EUR. Ieškovė nurodo, kad atsakovė taip pat yra skolinga 12,87 EUR delspinigių, todėl iš viso atsakovė yra skolinga 804,65 EUR, šios skolos nemoka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės L. K. 791,78 EUR skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2018 m. balandžio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,64 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo už akių motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl skolos priteisimo nurodė, kad ieškovė butui, kuriame gyveno atsakovė, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė nemokėjo ieškovei už teikiamas paslaugas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovės skola už tiektą šilumos energiją sudaro 791,78 EUR. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei priteistina 791,78 EUR skola už tiektą šilumos energiją.
2.2. Pirmosios instancijos teismas dėl delspinigių priteisimo nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12,87 EUR delspinigių. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalies dėl 12,87 EUR delspinigių priteisimo netenkino iš esmės nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju duomenų, kad tarp šalių būtų rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove nėra. Iš ieškovės pateiktų mokesčių apskaičiavimo pažymų matyti, kad 9,25 Eur delspinigių apskaičiuota nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. Nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. lentelėje delspinigiai iš viso nebuvo skaičiuoti. Tai yra ieškinio prieduose užfiksuota informacija neatitinka ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl nėra aišku, nuo kokios sumos buvo apskaičiuoti 0,02 proc. delspinigiai ir už kokį laikotarpį. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų iš vietos savivaldos vykdomosios institucijos, ar atsakovė nėra įtraukta į socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų, turinčių įsiskolinimų už komunalines paslaugas, kartotekas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar yra pagrindas savivaldybės kontroliuojamai įmonei skaičiuoti delspinigius atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 12,87 Eur delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas.
2.3. Pirmosios instancijos teismas dėl delspinigių priteisimo konstatavo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 18 EUR žyminio mokesčio ir 90 EUR už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas. Nurodo, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, pagrindo išvadai, kad 90 EUR išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos, nėra. Nurodė, kad iš dalies patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Laikant, kad patenkinta apie 98 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 17,64 EUR žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantė akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinys, ir visiškai patenkinti ieškovės ieškinį Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą už akių išdėstant taip: priteisti akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ naudai iš L. K. 791,78 EUR skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. spalio mėn., 12,87 EUR delspinigių, iš viso 804,65 EUR, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. balandžio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 108 EUR bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ naudai iš L. K. 15 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Dėl delspinigių priteisimo apeliantė nurodo, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. Teigia, kad apeliantė turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašytu rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Pagal mokesčių apskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. priskaičiuota 9,25 EUR, o pagal delspinigių skaičiavimo protokolą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 3,62 EUR delspinigių, iš viso 12,87 EUR, kuriuos apeliantė ir prašo priteisti.
3.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantė nurodo, kad prašė pirmosios instancijos teismo priteisti 108 EUR bylinėjimosi išlaidų (18 EUR žyminio mokesčio, 90 EUR atlyginimo advokatui). Nurodo, kad apeliantės advokatui sumokėta 90 EUR suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijų. Nurodo, kad sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijoje. Tačiau šis atlyginimas yra akivaizdžiai ne per didelis, atitinka visus protingumo kriterijus, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo netinkamo elgesio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį sumažino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons ta tuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
6. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, taip pat sumažintas ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą dydis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl delspinigių priteisimo
8. Apeliantė nurodo, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. Teigia, kad apeliantė turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašytu rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Pagal mokesčių apskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. priskaičiuota 9,25 EUR, o pagal delspinigių skaičiavimo protokolą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 3,62 EUR delspinigių, iš viso 12,87 EUR, kuriuos apeliantė ir prašo priteisti.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos, iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).
10. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove sudaryta nebuvo, tačiau atsakovė nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Apeliantė tiekė šilumos energiją į atsakovei priklausiusį butą, tačiau atsakovė 791,78 EUR įsiskolinimo už šilumos tiekimą apeliantei nesumokėjo, dėl ko buvo apskaičiuota ir 12,87 EUR delspinigių. Netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pažymėtina, jog Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos privalomosios sąlygos šilumos pirkimo–pardavimo sutartyse. Tarp tokių sąlygų, be kitų, turi būti numatytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą.
11. Apeliantė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Šis įstatymas reglamentuoja delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis laikomos savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 dalį balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.
12. 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.
13. Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad apeliantė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o, to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius. Nagrinėjamu atveju sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Ieškovė užtikrino atsakovo buto šildymą, atsakovas priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Taigi ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o, to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ pagrindu (CPK 185 straipsnis).
14. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos dėl delspinigių priteisimo analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑973‑460/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑594‑777/2017; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑477‑730/2017; 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑190-460/2017; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A‑392‑777/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.
15. Iš byloje esančių mokesčių skaičiavimo pažymų nustatyta, kad pateikti tam tikri duomenys apie delspinigių apskaičiavimą, delspinigius skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną: laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. apskaičiuota 9,25 EUR delspinigių, o laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 3,62 EUR delspinigių. Pažymėtina, jog ieškovė prašė priteisti bendrą 12,87 EUR delspinigių sumą. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad apeliantės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas ir apeliantės apskaičiuoti 12,87 EUR delspinigiai priteistini, dėl to pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo už akių dalis, kuria šis ieškinio reikalavimas atmestas, naikintina ir dėl šio ieškovės pareikšto reikalavimo priimtinas naujas sprendimas tenkinti šią ieškinio reikalavimo dalį.
Dėl advokato pagalbos išlaidų
16. Apeliantė skundu, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir sumažintas priteistinas žyminio mokesčio dydis. Skundu nurodoma, kad apeliantė sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijoje. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog šiuo aspektu svarbu tai, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Kitas aspektas tas, kad ieškovo teisė yra spręsti, kaip bus vedama konkreti byla. Trečias aspektas tas, kad jeigu apeliantė turi teisininkus, nereiškia, kad įmonei uždrausta samdyti advokatus, kurie specializuojasi teisminiuose ginčuose.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“), bet yra net 24 kartus mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas (šiuo metu maksimali rekomenduotina priteisti suma už ieškinio paruošimą yra 2238 EUR). Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės prašoma priteisti suma advokato išlaidoms apmokėti, tai yra 90 EUR, yra beveik 3 kartus mažesnė už priteistinas išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą (šiuo metu maksimali rekomenduojama priteisti suma už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą yra 223,80 EUR). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šis pareiškimas surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų (CPK 431 straipsnio 5 dalis, 433 straipsnio 3 dalis). Analogiškai šią situaciją Klaipėdos apygardos teismas sprendžia ir kitose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1290-730/2017; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-777/2017, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-567-479/2017, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-826/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017). Taigi, įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, teisinį reglamentavimą, tai, kad prašoma priteisti suma yra net 24 kartus mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą, į pateiktus įrodymus, patvirtinančius susidariusią sumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl ši sprendimo už akių dalis keistina. Atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašymas priteisti 108 EUR bylinėjimosi išlaidų (18 EUR žyminio mokesčio ir 90 EUR advokato pagalbai apmokėti), patirtų pirmosios instancijos teisme, tenkintinas. Kadangi apeliaciniu skundu patenkinta 100 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 108 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
18. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą, ir nepagrįstai nepriteisė apeliantei iš atsakovės 12,87 EUR delspinigių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas visiškai patenkinti ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, taip pat iki 108 EUR padidintinos ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos; kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 330 straipsnis).
19. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
20. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pagrįsdama patirtas išlaidas ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 1872, kuriuo sumokėjo 15 EUR žyminio mokesčio. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas, todėl apeliantei iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 15 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies.
Sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti apeliantei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės L. K. 12,87 EUR delspinigių.
Padidinti apeliantei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės L. K. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 108 EUR.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti apeliantei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės L. K. 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.