- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-360-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10361-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- V. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, ir ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-10-26 sprendimo už akių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 993,84 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., 31,36 Eur delspinigių, iš viso 1025,20 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ir 97 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1987/3388 dalys buto su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini. Pažymėjo, kad su atsakove atskira rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Paaiškino, kad atsakovė nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jos skola už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2016 gruodžio mėn. yra 993,84 Eur. Tuo pagrindu atsakovei priskaičiuota 31,36 Eur delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, nustatę, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, ji per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, 2017-10-26 priėmė sprendimą už akių. Teismas minėtu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei 993,84 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Motyvai: Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia atsakovės skolą. Duomenų, kad tarp šalių būtų buvusi rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, nėra. Klaipėdos apygardos teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tarp šalių nesant sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų numatytos netesybos, jos skaičiuojamos tik tais atvejais, kai tai numato įstatymas arba nustato teismas; 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustato delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčių (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-96-123/2013, 2014 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-24-253/2014 ir kt.). Ieškovė, prašydama priteisti delspinigius, vadovaujasi 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, nors toks pagrindas nenumatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1161 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ 3.1 punkto nuostatos numato, kad socialiai remtinoms šeimoms ar socialiai remtiniems vienišiems asmenims delspinigiai neskaičiuojami. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, ar atsakovė nėra įtraukta į socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų kartotekas. Teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi 2010 m. spalio 25 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų informavusi nustatyta tvarka atsakovę apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016 m. vasario 10 d. nutarime „Dėl AB „Klaipėdos energija“ šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties“ yra nurodžiusi, jog bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai. Be to, tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Teismas taip pat pažymėjo, jog kadangi byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti paslaugas visuomenės poreikiams tenkinti, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, pagrindo išvadai, kad 74 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą yra būtinos ir pagrįstos, nėra. Teismas konstatavo, jog iš dalies patenkinus ieškinį, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (už sumokėtą žyminį mokestį).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Klaipėdos energija“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-10-26 sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir bylinėjimo išlaidų priteisimo ir šią ieškinio dalį tenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose bylose laikosi Klaipėdos apygardos teismas. Šiuo atveju tarp šalių rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta nebuvo, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo ir vartojimo santykiai. Ji turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį.Nurodė, kad delspinigiai apskaičiuoti už 180 dienų po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Pažymėjo, kad ieškinio senaties institutą teismas turi teisę taikyti tik esant šalies reikalavimui, o tokio prašymo atsakovė šioje byloje nereiškė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visų turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu nustatė, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami imant užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, o 8 punktu nustatė, kad už ieškinį maksimalus dydis 2,5. 2016 ketvirtą ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, pagal viešą Lietuvos Respublikos statistikos departamento informaciją, buvo 817,30 Eur, vadinasi, už ieškinį maksimali rekomenduojama priteisti suma yra 2 043,25 Eur. Taigi ieškovės advokatui sumokėta 74,00 Eur suma neviršija rekomenduojamų dydžių. Net už pareiškimą išduoti teismo įsakymą (8.6 punktas) nustatytas maksimalus dydis 0,25, kas sudaro 204,32 Eur. Taigi šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik atitinka rekomendacijas, bet net yra mažesnis už priteistinas išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą, kuris surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų, todėl yra daug paprastesnis procesinis dokumentas negu šioje byloje reikštas ieškinys.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės bylos aplinkybės
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad V. M. nuosavybės teise priklauso 1987/3388 dalys buto su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. 2197-3005-8017:0081, esančio Duomenys neskelbtini. Ieškovė su atsakove rašytinės šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašiusi nebuvo. Laikotarpiu nuo 2012-05 iki 2016-12 ieškovė tiekė šilumos energiją į minėto buto dalis. Atsakovė naudojosi ieškovės paslaugomis, bet savo įsipareigojimų atsiskaityti neįvykdė, todėl už šį laikotarpį ieškovė apskaičiavo 993,84 Eur skolą ir 31,36 Eur delspinigius. Ginčo byloje nėra, kad skola ir delspinigiai ieškovei nesumokėti.Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo ir sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl delspinigių priteisimo
Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pagal ginčo teisiniams santykiams taikytino Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnį, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, kurios šilumos pirkimo–pardavimo sutartims galioja tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių netenkino ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius motyvuodamas tuo, kad ieškovė reikalavimą priteisti delspinigius kildina iš pavėlavimo sumokėti už šilumos energiją, o ne už suteiktas nuomos ar komunalines paslaugas, todėl ji negali vadovautis 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas darė remdamasis suformuota Klaipėdos apygardos teismo praktika (2013 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-96-123/2013, 2014 m. sausio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-24-253/2014 ir kt.). Apeliantė su tokiu teismo motyvu nesutiko nurodydama, kad prašydama priteisti delspinigius vadovavosi ne 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 124, o Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550). Ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“. Tokios pačios praktikos dėl delspinigių priteisimo apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose bylose laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-477-730/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-945-460/2016, 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-943-253/2016, 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-777/2016, 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012). Todėl ji turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl toliau nurodomų motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nesutikdamas su ieškinyje nurodytu teisinių santykių kvalifikavimu, tokią pareigą turėjo įvykdyti ex officio – pagal nustatytas aplinkybes teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir taikyti tą teisės normą, kuri šiuo atveju taikytina.Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių, yra laikomos savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės 75,20 procento akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, nuosavybės teise priklausanti savivaldybei, ir jai taikomas minėtas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Be to, 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo ir vartojimo santykiai. Nagrinėjamu atveju sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Ieškovė užtikrino atsakovės dalies buto šildymą, atsakovė priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Taigi ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ pagrindu (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 31,36 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir ji ieškovei priteistina iš atsakovės.Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl delspinigių priteisimo analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-392-777/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-52-125/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1478-125/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-608-163/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2062-163/2012; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-678-125/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-635-513/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-163/2012). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo pakeisti – priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės 31,36 Eur delspinigių, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovėsų 23,00 Eur žyminio mokesčio ir 74,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino iš dalies, priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino motyvuodamas tuo, jog byla nesudėtinga, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė teismui teikia daug analogiškų ieškinių ir tenkinta 97 procentai ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais.Ieškovė pateikė duomenis, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra 74,00 Eur. Ši suma nėra didelė, yra protinga ir pagrįsta rašytiniais duomenimis. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad prašoma suma yra net mažesnė nei Rekomendacijose numatytas maksimalus dydis už teismo įsakymo išdavimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šią sumą.Taip pat pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimo dalies dėl delspinigių priteisimo, sumažino priteistino žyminio mokesčio dydį nuo 23,00 Eur iki 22,31 Eur. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo, priteistino žyminio mokesčio dydis didintinas iki 23,00 Eur.Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 97,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti apeliacinį skundą, apeliantės turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos priteistinos visiškai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio, todėl minėta suma ieškovei priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-10-26 sprendimą už akių pakeisti – panaikinti sprendimo už akių dalį, kuria buvo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, šią ieškinio dalį patenkinti ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės V. M. 993,84 Eur skolos, 31,36 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 97 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės V. M. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.