Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 993,84 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., 31,36 Eur delspinigių, iš viso 1025,20 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ir 97 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2017 m. spalio 9 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių (142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad atsakovei nuo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosavybės teise priklauso 1987/3388 dalis buto su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė butui, kuriame gyvena atsakovė, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė nemokėjo ieškovei už teikiamas paslaugas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovės skola už tiektą šilumos energiją sudaro 993,84 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti 993,84 Eur skolą, nurodydama, kad šią sumą sudaro skola už tiektą šilumos energiją. Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei priteistina 993,84 Eur skola už tiektą šilumos energiją, kuri susidarė nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 31,36 Eur delspinigių, nurodydama, kad delspinigius skaičiuoja ieškinio senaties termino ribose, t.y. už 180 dienų taikant 0,02 proc. delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Duomenų, kad tarp šalių būtų rašytinė energijos – pirkimo pardavimo sutartis su atsakove nėra. Iš ieškovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų matyti, kad 16,53 Eur delspinigių paskaičiuota nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2014 m. birželio mėn., o nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. paskaičiuota 14,83 Eur. Tai yra, ieškinio prieduose užfiksuota informacija neatitinka ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl nėra aišku, nuo kokios sumos buvo paskaičiuoti 0,02 proc. delspinigių ir už kokį laikotarpį. Be to, ieškovė prašydama priteisti delspinigius vadovaujasi 1995-01-25 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-24 nutarimo Nr. 1161 redakcija), nors tokio pagrindo nėra numatyta Civiliniame kodekse. Klaipėdos apygardos teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad „tarp šalių nesant sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų numatytos netesybos, jos skaičiuojamos tik tais atvejais, kai tai numato įstatymas arba nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustato delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos <...> mokesčių. (2013-01-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-96-123/2013, 2014-01-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-24-253/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad šiose aukštesnės instancijos teismo nutartyse pateikti išaiškinimai, jog 1995-01-26 LR Įstatymas Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims reglamentuoja savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančios gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčių delspinigius, bet ne komunalinių paslaugų, nėra paneigti vėlesnėse nutartyse. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, Konstitucinio Teismo praktika).

Be to, pažymėtina, jog LR Vyriausybės 1996-10-04 d. Nutarimo Nr.1161 Dėl LR Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo 3.1 punkto nuostatos numato, kad socialiai remtinoms šeimoms ar socialiai remtiniems vienišiems asmenims delspinigiai neskaičiuojami. Ieškovė teismui nepateikia duomenų iš vietos savivaldos vykdomosios institucijos, ar atsakovė nėra įtraukta į socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų, turinčių įsiskolinimų už komunalines paslaugas, kartotekas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar yra iš viso yra pagrindas savivaldybės kontroliuojamai įmonei skaičiuoti delspinigius atsakovei.

Be to, 2010 m. spalio 25 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 priedo 22 punkte įtvirtinta nuostata, jog sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Prižiūrėtojas raštu informuoja pastato savininką arba valdytoją, arba buto ar kitų patalpų savininką arba valdytojas raštu informuoja buto ar kitų patalpų savininką apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Taisyklių 8 priedo 24 punkte įtvirtinta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą karštą vandenį, buitiniam karšto vandens vartotojui gali būti skaičiuojami delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Karšto vandens tiekėjas raštu informuoja buitinį karšto vandens vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų informavusi nustatyta tvarka atsakovę apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį.

Be to, pažymėtina, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016-02-10 nutarime Dėl AB „Klaipėdos energija“ šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties yra nurodžiusi, jog bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai.

Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės reikalavimas dėl 31,36 Eur delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas. Be to, pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017 m. rugpjūčio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 23 Eur žyminio mokesčio ir 74 Eur už advokato teisinę pagalbą. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, pagrindo išvadai, kad 74 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje yra būtinos ir pagrįstos, nėra. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-735-625/2012 pagal analogišką AB „Klaipėdos energija“ ieškinį nurodė: „ ieškovė turi pas ją dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali būti laikytinas būtinomis išlaidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi išlaidų, kurias turėtų sumokėti atsakovė“. Ši nutartis įsiteisėjusi, joje pateikti teismo išaiškinimai nėra pripažinti nepagrįstais, kaip to reikalauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, todėl šių išaiškinimų turi būti laikomasi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ieškovės prašymas priteisti išlaidas už teisinę pagalbą netenkintinas.

Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 23 Eur žyminio mokesčio. Laikant, kad patenkinta apie 97 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 22,31 Eur žyminio mokesčio. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, adr. Danės g. 8, Klaipėda, į. k. 140249252, a. s. Nr. LT64 7300 0100 0007 3788, banke AB Swedbank, iš atsakovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 993,84 Eur (devyni šimtai devyniasdešimt trys eurai 84 centai) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,31 Eur (dvidešimt du eurai 31 centas) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.