- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-832-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 987,51 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn., 10,35 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 987,51 Eur skolą, 10,35 Eur delspinigius, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. sausio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės 7,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Įvertinęs pateiktus įrodymus teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Nustatęs, kad atsakovė pažeidė prievolę sumokėti už patiektą šilumos energiją, reikalavimą priteisti skolą tenkino visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisė 987,51 Eur.
5. Atsižvelgęs į tai, kad šalys dėl delspinigių buvo susitarusios, iš atsakovės ieškovei priteisė 10,35 Eur delspinigių.
6. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės priteisė įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. sausio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Įvertinęs, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti viešąsias paslaugas visuomenės poreikiams tenkinti, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, padarė išvadą, kad 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje nebuvo būtinos ir pagrįstos. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisė 22 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei iš atsakovės nepriteista 90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pakeisti ir padidinti teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 22 Eur iki 112 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai interpretavo įstatymą, kadangi teismui suteikta ne diskrecijos teisė priteisti ar nepriteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o diskrecijos teisė mažinti išlaidas atsižvelgiant į patvirtintas rekomendacijas. Ieškovės advokatui sumokėta 90 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijų, todėl nėra pagrindo jų nepriteisti.
8.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės nepriteista 90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos ir nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 90 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teisėjų kolegija sutinka su šia apeliacinio skundo nuostata.
14. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš atsakovės 90 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2018 m. vasario 9 d. atstovavimo sutartis, 2019 m. lapkričio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas, serija SČ, Nr. 920, ir 2019 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymas.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nepriteisti 90 Eur bylinėjimosi išlaidų motyvavo argumentais, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti viešąsias paslaugas visuomenės poreikiams tenkinti ir privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių. Teisėjų kolegija su šiuo vertinimu nesutinka.
17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
18. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą). Šioje nutartyje jau minėta, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog ji turėjo 90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimui, ir 2019 m. spalio 28 d. ji atsiskaitė su advokatu.
19. Vertindama, ar ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidų buvo būtinos, kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo juridiniams asmenims, tarp jų ir savivaldybės kontroliuojamai įmonei, naudotis advokato pagalba. Šiuo atveju taip pat pastebėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
20. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą bei minėtą kasacinio teismo praktiką, kolegija mano, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šiuo atveju, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti vertinamos kaip būtinos. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, lėmę sprendimą apskritai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, laikytini nepagrįstais.
21. Spręsdamas klausimą dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas klausimą dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius ir šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių, bet yra daugiau nei 20 kartų mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas. Šiuo atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byla nėra sudėtinga, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tačiau taip pat mano, kad ginčo situacijos faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų analizė ir įvertinimas, jų kvalifikavimas, ieškinio parengimas pareikalavo atitinkamų advokato laiko ir darbo sąnaudų. Teisėjų kolegija mano, jog 90 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė, todėl nėra pagrindo jos nepriteisti.
23. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 90 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
24. Kolegija pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismo formuojamoje praktikoje nagrinėjamu klausimu analogiškose bylose ieškovei yra priteisiamas išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, atlyginimas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-642/2020, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1015-513/2019, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-721-777/2019, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-722-777/2019, 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-427-642/2019, 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-128-826/2019, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-459/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-524/2018, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1653-613/2017, 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1365-826/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1356-460/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-777/2017, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-567-479/2017, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-826/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017 ir kt.).
25. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 pateiktais išaiškinimais. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, minėtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas baudos skolininkei vykdymo procese paskyrimo klausimas pagal antstolės teismui pateiktą pareiškimą. Taip pat minėtoje byloje abiejų proceso šalių skundai buvo atmesti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šios ir kasacine tvarka išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl šioje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 pateiktais išaiškinimais.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir ieškovei iš atsakovės priteistą 22 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 22 Eur padidinti iki 112 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą už akių pakeisti ir ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės A. G. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 22 Eur padidinti iki 112 Eur.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.