- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1015-513/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00487-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1361-769/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ ieškiniu prašė iš atsakovo M. K. priteisti 1047,69 Eur skolą už šilumos energiją, tiektą laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn., 32,23 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 114 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks parengiamųjų procesinių dokumentų ir neatvyks į teismo posėdį.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1047,69 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieškovė bute, kuriame gyveno atsakovas, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovas ieškovei už teikiamas paslaugas nemokėjo, todėl priteisė skolą. Taip pat vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi priteisė palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
5. Spręsdamas dėl delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog tarp šalių būtų buvusi sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Klaipėdos apygardos teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tarp šalių nesant sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų numatytos netesybos, jos skaičiuojamos tik tais atvejais, kai tai numato įstatymas arba nustato teismas; 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustato delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčių (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-96-123/2013, 2014 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-24-253/2014 ir kt.).
6. Taip pat teismas konstatavo, jog nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų informavusi nustatyta tvarka atsakovą apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį. Pažymėjo, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016 m. vasario 10 d. nutarime „Dėl AB „Klaipėdos energija“ šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties“ yra nurodžiusi, jog bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai. Be to, tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 32,23 Eur delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas.
7. Teismas pažymėjo, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti paslaugas visuomenės poreikiams tenkinti, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, turinti dirbančius teisininkus, todėl netenkino prašymo dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo bei konstatavo, kad yra patenkinta apie 90 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 21,60 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) AB „Klaipėdos energija“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti 32,23 Eur delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei padidinti priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 114 Eur. Taip pat prašo priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
9. Argumentuoja, jog sutarčių teisėje išskiriama viešoji sutartis, kaip viena iš sutarčių rūšių, kai įstatymais ribojamas sutarčių laisvės principas. Viešąja laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos tiekimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta kitaip.
10. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktą gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas skaičiuojami delspinigiai; pagal šią normą šiluminės energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų. Ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Nurodo, jog tokios pačios nuoseklios praktikos dėl delspinigių priteisimo apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose AB „Klaipėdos energija“ bylose laikosi Klaipėdos apygardos teismas.
11. Teigia, jog nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo – vartojimo santykiai ir AB „Klaipėdos energija“ turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Nurodo, jog nors mokesčių skaičiavimo pažymose delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpius nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d. (laikotarpiai už 6 mėnesius), tačiau nuo tų pačių skolos už šilumos energiją sumų skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, susidarytų tos pačios delspinigių sumos ir už 6 mėnesius delspinigių suma būtų 37,71 Eur, tuo tarpu, prašo priteisti tik 32,23 Eur. Pažymi, kad ieškinio senaties institutą teismas turi teisę taikyti tik esant šalies reikalavimui, o tokio prašymo atsakovas šioje byloje nereiškė.
12. Nurodo, jog prašė priteisti 114 Eur bylinėjimosi išlaidas (24 Eur žyminis mokestis ir 90 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai). Su teismo sprendimu nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą nesutinka, kadangi išlaidos advokatui neviršija teisės aktuose nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovė, sudarydama sutartį su advokatu, įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą, mažesnis nei nustatytas teisės aktuose, be to, analogiškose AB „Klaipėdos energija“ bylose bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą yra priteisiamos.
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl delspinigių priteisimo
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių bei patirtų išlaido advokato teisinei pagalbai atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, nuo 2013 m. birželio 26 d. su atsakovu sudaryta buto nuomos sutartis. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ butui tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. neatsiskaitė, liko ieškovei skolingas 1 047,69 Eur. Ieškovė taip pat reikalavo priteisti iš atsakovo 32,23 Eur dydžio delspinigius. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Su tokiu teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos, iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nagrinėjamu sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė ginčo situacija. Abiejų šalių valia – teikti ir gauti šiluminę energiją, realizuota konkliudentiniais veiksmais.
19. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. sudarant šilumos tiekimo sutartis numatoma ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatomos netesybos. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
20. Ieškovė delspinigius priteisti prašė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius. Viešai skelbiamais duomenimis (www.klenergija.lt) nustatyta, jog ieškovės didžioji dalis akcijų priklauso Klaipėdos miesto savavaldybei, taigi, ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl taikytinas nurodytas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775.
21. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, - 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos - po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.
22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad pagal 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus būtų nustatyta tvarka informavusi atsakovę apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Atsakovui siųstos AB „Klaipėdos energija“ sąskaitos už suteiktą šilumos energiją, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas ir apskaičiuotų delspinigių dydis. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir konstatavus, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, tiekė šilumos energiją atsakovo nuomojamam butui, tačiau atsakovui laiku nesumokėjus už gautą šilumos energiją, pagrįstai skaičiavo delspinigius, jų dydį pagrindė mokesčių paskaičiavimo pažymomis.
23. Analogiškos pozicijos dėl delspinigių priteisimo naujausioje ir aktualiausioje savo praktikoje laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-835-796/2019; 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-459/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-524/2018, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-796/2018, 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1369-613/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1365-826/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais sprendimais analogiškose bylose.
24. Remdamasi mokesčių apskaičiavimo pažymomis ieškovė prašo priteisti 32,23 Eur delspinigių. Pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. paskaičiuota 12,71 Eur delspinigių skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, o pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d. (laikotarpiai už 6 mėnesius) paskaičiuota 19,52 Eur delspinigių, skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 32,23 Eur. Skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius (180 kalendorinių dienų) nuo visos skolos (1047,69 Eur) susidarytų 37,71 Eur delspinigių. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad apeliantės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas ir apeliantės apskaičiuoti 32,23 Eur delspinigiai priteistini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
25. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir sumažintas priteistas žyminio mokesčio dydis. Apeliantė argumentuoja, kad sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijoje. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog šiuo aspektu svarbu tai, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Be to, ieškovė turi teisę spręsti, kaip bus vedama konkreti byla, o aplinkybė, kad apeliantė turi darbuotojus teisininkus, nereiškia, kad gali būti paneigta jos teisė turėti advokatą.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bet yra daugiau nei 20 kartų mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas. Net ir atsižvelgusi į tai, kad byla nėra sudėtinga, paruoštas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija mano, jog 90 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių išlaidų ieškovei nepriteisė.
27. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai ir dėl to keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, ieškovei priteistina visa bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma, kurią sudaro 114 Eur (24 Eur žyminis mokestis ir 90 Eur už advokato paslaugas).
28. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių bei procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, delspinigių priteisimą, bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei paskirstymą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, priteisiant ieškovei delspinigius, bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir padidinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą už sumokėtą žyminį mokestį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Rašytinė bylos medžiaga – 2019 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 797, patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Apeliacinis skundas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo apeliantei turi būti priteista 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą už akių pakeisti – panaikinti sprendimo už akių dalį, kuria buvo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo M. K. (M. K.) 1 047,69 Eur skolą, 32,23 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 079,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 114 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo M. K. (M. K.) ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme“.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.