- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2-400-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00324-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Kreditorius
- SIA RENATA
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės SIA RENATA atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria patenkintas JSC Alfa-Bank prašymas įtraukti į kreditorių sąrašą bei patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. V. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ (toliau – BUAB) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d., 2019 m. gruodžio 11 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2021 m. sausio 11 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi nutarta likviduoti bankrutuojančią UAB „Arvi fertis“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas JSC Alfa-Bank (toliau – ir bankas) pateikė prašymą įtraukti jį į BUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą su 937 701 071,91 RUB (12 104 013,47 Eur) dydžio finansiniu reikalavimu.
3. BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punktu, pateikė teismui prieštaravimus dėl JSC Alfa-Bank finansinio reikalavimo. Nurodė, kad, sutikrinęs BUAB „Arvi fertis“ buhalterinės apskaitos duomenis, nustatė, jog BUAB „Arvi fertis“ buhalterinėje apskaitoje jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriui JSC Alfa-Bank nėra, t. y. bankas nėra kreditorius pagal bendrovės buhalterinę apskaitą. Nurodė, kad Tarptautinio komercinio arbitražo teismui prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų pateiktas JSC Alfa-Bank pareiškimas BUAB „Arvi fertis“ dėl skolos priteisimo neišnagrinėtas, todėl nėra pagrindo tvirtinti banko finansinį reikalavimą bankroto byloje. Administratorius prašė sustabdyti prašymo nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta byla pagal banko pareiškimą Tarptautinio komercinio arbitražo teisme prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi (įsiteisėjo 2020 m. liepos 27 d.) sustabdė prašymo nagrinėjimą civilinėje byloje iki įsiteisės Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų sprendimas byloje Nr. M-216/2018.
5. Bankroto administratorius pranešė teismui, kad 2020 m. gruodžio 8 d. gavo JSC Alfa-Bank pranešimą, jog Tarptautinio arbitražo teismas prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų 2020 m. spalio 26 d. išnagrinėjo bylą pagal JSC Alfa-Bank ieškinį ir banko naudai priteisė iš BUAB „Arvi fertis“ 680 781 997,99 RUB ir 189 147,42 JAV dolerių (9 192 948,35 Eur) skolą; kreditorius patikslino pirminį prašymą ir prašo įtraukti į kreditorių sąrašą bei patvirtinti 9 192 948,35 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Administratorius sutiko su JSC Alfa-Bank pateikto patikslinto reikalavimo dydžiu bei nurodė, kad neturi duomenų, ar pateiktas Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų sprendimas būtų pripažintas (atsisakyta pripažinti) ir (ar) leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje patvirtino kreditoriaus JSC Alfa-Bank finansinį reikalavimą 9 192 948,35 Eur sumai. Leido nutartį vykdyti skubiai.
7. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino BUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; bankroto administratorius pateikė prieštaravimus dėl kai kurių kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, jų tarpe buvo pateiktas prieštaravimas ir dėl JSC Alfa-Bank finansinio reikalavimo tvirtinimo. Paaiškėjus, kad tapatus banko reikalavimas pateiktas atsakovei UAB „Arvi fertis“ Tarptautinio komercinio arbitražo teismui prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų ir bankroto administratorius sutiko tęsti ginčo nagrinėjimą arbitraže, civilinės bylos nagrinėjimas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje buvo sustabdytas iki įsiteisės Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų sprendimas.
8. Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimu byloje Nr. M-216/2018 patenkintas pareiškėjo JSC Alfa-Bank ieškinys atsakovei BUAB „Arvi fertis“ ir priteista banko naudai iš BUAB „Arvi fertis“ 684 264 997,99 RUB ir 189 147,42 JAV dolerių (9 192 948,35 Eur) skola pagal laidavimo sutartis. Nurodė, kad nėra duomenų, ar Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų sprendimas buvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje.
9. Teismas sprendė, kad bankroto administratoriui sutinkant su kreditoriaus reiškiamu finansiniu reikalavimu bankroto byloje, bei nesant duomenų, dėl kurių pareikštas finansinis reikalavimas negalėtų būti patvirtinamas, nesant ginčo dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio, JSC Alfa-Bank finansinis reikalavimas 9 192 948,35 Eur sumai tvirtinamas bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai.
10. Kreditorė SIA RENATA prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti JSC Alfa-Bank prašymą patvirtinti BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje finansinį reikalavimą 9 192 948,35 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėjas JSC Alfa-Bank prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą grindžia Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimo byloje Nr. M-216/2018 pagrindu, kuris priimtas užsienio valstybės teisme, todėl jis neturi teisinės galios Lietuvos Respublikoje tol, kol nėra pripažintas ir leistas vykdyti nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnis). Nurodytas užsienio valstybės sprendimas nebuvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, todėl tai yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje.
10.2. Teismo argumentas, kad BUAB BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius sutiko su kreditoriaus prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą bankroto byloje ir jo neginčijo, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kuris yra išaiškinęs, jog pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir reikalavimus teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme, tačiau nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus pozicijos, juos dar kartą tikrina teismas.
Atsiliepimas
11. BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Aplinkybė, kad Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Nr. M-216/2018, kuriuo pareiškėjas grindžia finansinį reikalavimą, nėra pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, nereiškia, kad arbitražo teismo sprendimas neturi teisinės galios ir negali būti įrodymu, patvirtinančiu banko finansinio reikalavimo pagrįstumą.
11.2. Prašymą pripažinti užsienio valstybės sprendimą nagrinėjantis teismas neturi tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialinius ir procesinius įstatymus, jo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti Lietuvoje.
11.3. Šiuo atveju, BUAB „Arvi fertis“ buvo žinoma ir pranešta apie Tarptautinio komercinio arbitražo teisme prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų nagrinėjamą bylą pagal JSC Alfa-Bank ieškinį dėl skolos priteisimo. BUAB „Arvi fertis“ kaip atsakovė dalyvavo bylos procese ir neturi jokių argumentų abejoti priimto sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.
11.4. Nors nurodytas užsienio teismo sprendimas nėra pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, tai nereiškia, kad jis negali būti vykdomas gera valia.
12. Kreditorius JSC Alfa-Bank atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Priešingai nei nurodė apeliantė, JSC Alfa-Bank reikalavimo teisę į skolininkę grindė ne tik įsiteisėjusiu užsienio valstybės arbitražo sprendimu, bet ir pirminiais dokumentais, t. y. laidavimo sutartimis, kurių pagrindu kilo skolinis įsipareigojimas BUAB „Arvi fertis“ kreditoriaus atžvilgiu.
12.3. Nėra ginčo nei dėl skolos fakto nei dydžio. Kreditorius pateikė ieškinį Tarptautinio komercinio arbitražo teismui prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų ne dėl to, kad skolininkė ginčijo skolą, bet dėl to, kad siekė prisiteisti skolą, norėdamas ją išsiieškoti priverstine tvarka.
12.4. Jei būtų laikomasi praktikos, kad būtina pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą nustatyta tvarka, nepaisant to, jog finansinis reikalavimas yra pagrįstas, tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad sprendimų pripažinimo ir vykdymo nagrinėjimo laikas trunka nuo 6 mėn. iki 2 metų, kreditorius neapibrėžtam laikui netektų kreditoriui suteiktų teisių skolininko nemokumo byloje ir negalėtų dalyvauti kreditorių susirinkimuose priimant sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus JSC Alfa-Bank finansinis reikalavimas 9 192 948,35 Eur sumai, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
15. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.
16. Bankroto byla iškelta galiojant ĮBĮ, skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ nuostatoms. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 25 d. pateikė pirminį prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, bankroto administratoriaus prieštaravimai dėl JSC Alfa-Bank finansinio reikalavimo tvirtinimo buvo pateikti 2019 m. spalio 25 d., todėl atsižvelgiant į JANĮ įtvirtintą išimtį dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, sprendžiant klausimą dėl JSC Alfa-Bank finansinio reikalavimo patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ĮBĮ nuostatas, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.
17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino BUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo patikslintas. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. rugpjūčio 25 d. JSC Alfa-Bank pateikė prašymą įtraukti jį į BUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą su 937 701 071,91 RUB (12 104 013,47 Eur) dydžio finansiniu reikalavimu. BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius pateikė teismui prieštaravimus dėl JSC Alfa-Bank finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuose nurodė, kad buhalterinėje apskaitoje skolinių įsipareigojimų JSC Alfa-Bank nenustatyta, t. y. bankas nėra kreditorius pagal bendrovės buhalterinę apskaitą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų sprendimas byloje Nr. M- 216/2018. Tarptautinio arbitražo teismas prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimu priteisė JSC Alfa-Bank solidariai iš UAB „ARVI“ ir ko ir UAB „Arvi fertis“ bendrą skolos sumą – 680 781 997,99 RUB ir 189 147,42 JAV dolerių (9 192 948,35 Eur). Pareiškėjas JSC Alfa-Bank patikslino pirminį prašymą ir prašė įtraukti jį į BUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 9 192 948,35 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Su JSC Alfa-Bank pateiktu patikslintu finansiniu reikalavimu bei jo dydžiu bankroto administratorius sutiko.
18. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtintas kreditoriaus JSC Alfa-Bank finansinis reikalavimas 9 192 948,35 Eur sumai, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – banko prašymo netenkinti. Skunde nurodė, kad Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Nr. M-216/2018, kuriuo kaip reikalavimo pagrindu remiasi bankas, nėra pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog BUAB BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius sutiko su kreditoriaus prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą bankroto byloje ir jo neginčijo, nereiškia, kad prašymas pagrįstas, nes pagal kasacinio teismo praktiką, nors pirminį kreditoriaus pareikštų finansinių reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir juos teikia tvirtinti teismui, arba ginčija teisme, nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus pozicijos, kreditoriaus finansinius reikalavimus tikrina ir tvirtina teismas.
19. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį); kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 233/2014). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
21. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu teismas patvirtintų nepagrįstą kreditoriaus finansinį reikalavimą, taip būtų pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi kreditorius, kurio reikalavimas nepagrįstas, įgytų perdėtą pranašumą kitų bankrutuojančios bendrovės (įmonės) kreditorių atžvilgiu tiek galimybės gauti reikalavimo patenkinimą, tiek kitų įstatyme įtvirtintų kreditorių teisių skolininko bankroto byloje įgyvendinimo aspektu.
22. Vienu iš apeliantės argumentų, prašant panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį yra tai, kad užsienio valstybės arbitražo sprendimas, kuriuo pareiškėjas grindžia prašymą, nėra pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, todėl jis negali būti pagrindu, tvirtinant kreditoriaus finansinį reikalavimą bankroto byloje. Su tokiu apeliantės argumentu, teisėjų kolegija nesutinka.
23. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, numatytų sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo JSC Alfa-Bank priteista solidariai iš BUAB „Arvi fertis“ (ir UAB „ARVI“ ir ko) 680 781 997,99 RUB ir 189 147,42 JAV dolerių (9 192 948,35 Eur) skola, nėra pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje (CPK 809 straipsnis). Tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, kad nurodytas užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas negali patvirtinti aplinkybių dėl skolos fakto bei dydžio. Pagal teisinį reglamentavimą, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvoje, netikrina arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, iš naujo nėra nustatinėjamos bylos faktinės aplinkybės.
25. Bankroto administratorius patvirtino, kad BUAB „Arvi fertis“ buvo pranešta ir žinoma apie Tarptautinio komercinio arbitražo teisme prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų nagrinėjamą bylą Nr. M-216/2018 pagal JSC Alfa-Bank pareiškimą atsakovėms BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „ARVI“ ir ko dėl skolos priteisimo; bankroto administratorius patvirtino, kad BUAB „Arvi fertis“ dalyvavo procese, teikė argumentus dėl skolos fakto ir dydžio bei neturi abejonių dėl priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Taigi galima remtis užsienio komercinio arbitražo teismo įsiteisėjusiu sprendimu kaip pagrindu tvirtinant kreditoriaus finansinį reikalavimą bankroto byloje. Sutiktina su atsiliepimo į skundą argumentu, kad jei būtų laikomasi praktikos, jog būtina pripažinti užsienio teismo sprendimą nustatyta tvarka, nepaisant to, kad finansinis reikalavimas yra pagrįstas, atsižvelgiant į sprendimų pripažinimo trukmę, neapibrėžtam laikui būtų paneigiama kreditoriaus teisė kuo operatyviau naudotis jam suteiktomis bankroto procese teisėmis – dalyvauti kreditorių susirinkimuose, priiminėti sprendimus (balsuoti) iš esmės visais bankroto procese kylančiais klausimais.
26. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurios metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas JSC Alfa-Bank 2019 m. rugpjūčio 25 d. pateikė bankroto administratoriui prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą bei patvirtinti finansinį reikalavimą; pareiškėjas 2019 m. spalio 10 d. pateikė rašytinius duomenis, pagrindžiančius finansinį reikalavimą skolininkei: 2013 m. gruodžio 31 d. Laidavimo sutartį Nr. 015W5P001 su pakeitimais; 2013 m. liepos 19 d. Laidavimo sutartį Nr. 00ZD7P001 su pakeitimais; 2014 m. gegužės 22 d. Laidavimo sutartį Nr. 01AG5P001 su pakeitimais bei 2012 m. gruodžio 7 d. Laidavimo sutartį Nr. 00Z15P001 bei vertimus į lietuvių kalbą, t. y. pirminius dokumentus – laidavimo sutartis, kuriomis BUAB „Arvi fertis“ solidariai laidavo už tinkamą prievolių pagal kredito sutartis įvykdymą OOO (ribotos atsakomybės bendrovės) „ARVI NPK“ (kredito gavėja) atžvilgiu.
28. Pareiškėjas JSC Alfa-Bank paaiškino, kad sudarė su OOO „ARVI NPK“ kelias kredito sutartis, kurių pagrindu bankas suteikė kreditus (2012 m. gruodžio 7 d. Kredito sutartis, grąžinimo terminas iki 2018 m. lapkričio 1 d. – suteikta kredito linija su 380 000 000 Rusijos rublių išdavimo limitu; 2013 m. liepos 19 d. Kredito sutartis – grąžinimo terminas iki 2018 m. lapkričio 1 d. suteikta kredito linija su 50 000 000 RUB išdavimo limitu; 2013 m. gruodžio 20 d. sudaryta Daugiavaliutinės kredito linijos atidarymo sutartis, kuria suteikta kredito linija rubliais, doleriais ir eurais su 110 000 000 RUB išdavimo limitu (grąžinimo terminas 2017 m. lapkričio 1 d.); 2014 m. gegužės 22 d. sudaryta Daugiavaliutinės kredito linijos atidarymo sutartis, kuria suteikta kredito linija rubliais, doleriais ir eurais su 120 000 000 RUB išdavimo limitu (grąžinimo terminas 2017 m. lapkričio 1 d.). 2012 m. lapkričio 30 d. UAB „Arvi fertis“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. AF-11-16/1 nutarta sudaryti laidavimo sutartis, užtikrinant OOO „ARVI NPK“ su banku sudarytų kredito sutarčių tinkamą įvykdymą. Tuo pagrindu buvo sudarytos su UAB „Arvi fertis“ 2013 m. gruodžio 31 d. Laidavimo sutartis Nr. 015W5P001 su pakeitimais; 2013 m. liepos 19 d. Laidavimo sutartis Nr. 00ZD7P001 su pakeitimais; 2014 m. gegužės 22 d. Laidavimo sutartis Nr. 01AG5P001 su pakeitimais bei 2012 m. gruodžio 7 d. Laidavimo sutartis Nr. 00Z15P001 su pakeitimais, kuriomis laiduotoja UAB „Arvi fertis“ prisiėmė prievolę solidariai atsakyti už OOO „ARVI NPK“ tinkamą kredito sutarčių įvykdymą iki visiško prievolių pagal Kredito sutartis įvykdymo.
29. Taigi tiek byloje pateikti pirminiai dokumentai, tiek įsiteisėjęs Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo ieškovei JSC Alfa-Bank solidariai priteista iš atsakovės BUAB „Arvi fertis“ 680 781 997,99 RUB ir 189 147,42 JAV dolerių (9 192 948,35 Eur) skola, patvirtina JSC Alfa-Bank finansinio reikalavimo pagrįstumą ir dydį, todėl pirmosios instancijos teismas įvykdė pareigą patikrinti bankroto administratoriaus pateiktą tvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą bei tinkamai vertino pateiktus rašytinius įrodymus byloje bei pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir patvirtino banko finansinį reikalavimą bankroto byloje.
30. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.