- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2-451-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00324-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „UHB“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UHB“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją trečiuoju asmeniu ir suteikti jos atstovui prieigą prie civilinės bylos Nr. eB2-4484-340/2019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas atsisakymo įtraukti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu ir prieigos prie bylos suteikimo teisėtumo klausimas.
2. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama UAB „Arvi fertis“ bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Bankroto administratoriaus ginčijamo AB „Energijos skirstymo operatorius“ finansinio reikalavimo UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje patvirtinimo klausimo nagrinėjimas išskirtas į atskirą civilinę bylą Nr. eB2-4484-340/2019.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja UAB „UHB“ kreipėsi į teismą, prašydama įtraukti ją trečiuoju asmeniu į civilinės bylos Nr. eB2-4484-340/2019 nagrinėjimą, suteikti jos atstovei – advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“ prieigą prie nurodytos bylos. Nurodė, kad yra didžiausia BUAB „Arvi fertis“ kreditorė, kurios finansinis reikalavimas yra užtikrintas hipoteka / įkeitimu, todėl yra suinteresuota teisingu BUAB „Arvi fertis“ bankroto bylos nagrinėjimu, laikantis imperatyvių Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymus atmetė.
5. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Pažymėjo, kad bankroto administratorius turi pareigą veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Pažymėjo ir tai, kad atlikdami savo funkcijas administratoriai privalo vadovautis Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksu (toliau – Etikos kodeksas), kurio 10 punkte numatyta, jog administratorius, teikdamas administravimo paslaugas, turi siekti įmonės ir jos kreditorių interesų suderinamumo ir savo veikla padėti kreditorių susirinkimui ir teismui priimti tinkamus sprendimus nemokumo procesuose.
6. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą teismas sprendė, kad tinkamą tiek kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės teisių ir interesų gynimą ginčuose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo užtikrina būtent bankroto administratorius, todėl įmonės kreditorių dalyvavimas tokiuose ginčuose nėra reikalingas ir jie į šių bylų nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis netraukiami. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos prašymus dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir prieigos prie bylos suteikimo atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja UAB „UHB“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti ir esmės – prašymus patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skundžiamoje nutartyje nurodytas teisinis reglamentavimas nedraudžia kreditoriui dalyvauti išskirtoje byloje, kurioje bankroto administratorius ginčija kito kreditoriaus finansinį reikalavimą. Skundžiama nutartis pažeidžia imperatyvią ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį.
7.2. Teismo nurodytos normos yra visiškai nesusijusios su padarytomis išvadomis, nes ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punktas ir Etikos kodekso 10 punktas reglamentuoja bankroto administratoriaus pareigas bankroto procese, o ne procesinius bankroto bylos nagrinėjimo klausimus. Be to, aplinkybė, kad bankroto administratorius atstovauja visų kreditorių interesus, nesuponuoja išvados, kad kiti kreditoriai negali dalyvauti išskirtoje byloje, sprendžiant kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą.
7.3. Kuomet imperatyvios normos nedraudžia atlikti tam tikrų veiksmų, teismas negali jomis remtis ir sukurti atitinkamų draudimų. Tuo labiau kad civilinėje teisėje galioja principas, kad leidžiama viskas, kas nėra uždrausta.
7.4. Remiantis teismo logika, kiti kreditoriai negali dalyvauti, sprendžiant konkretaus kito kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, nes tai išimtinai yra bankroto administratoriaus prerogatyva. Tačiau tokia išvada prieštarauja ĮBĮ 26 straipsnio 6 daliai.
7.5. Dėl skundžiamos teismo nutarties ir ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies susiklostytų tokia situacija, kuomet pareiškėjai draudžiama dalyvauti išskirtos bylos nagrinėjime, todėl, pareiškėjai ginčijant nurodytoje byloje priimtą sprendimą, turėtų būti iš naujo svarstomi jos nesutikimo argumentai, kurie galėjo būti pateikti dar prieš priimant nurodytą sprendimą, o tai reiškia UAB „Arvi fertis“ bankroto procedūrų vilkinimą.
7.6. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kreditorius gali prašyti teismo būti įtraukiamas į visus skolininko teisminius procesus, nes priimti sprendimai priteisiant iš skolininko sumas ir / arba priteisiant skolininkui sumas, turės įtakos kreditoriaus teisių apimčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1618-516/2018).
7.7. Pareiškėja, ginčydama kitų kreditorių finansinius reikalavimus, remiasi argumentais, kuriais nesiremia bankroto administratorius. Pareiškėja ir skolininkas BUAB „Arvi fertis“ bei kiti skolininkės kreditoriai turi specifinius per ilgą bendradarbiavimo laiką susiformavusios santykius, kurių tikslus ir detalus turinys bankroto administratoriui nėra žinomas.
7.8. Pareiškėjos reikalavimo teisė į BUAB „Arvi fertis“ yra užtikrinta įkeitimu / hipoteka, įkeitus visą bendrovės turtinį kompleksą. Pareiškėjos reikalavimas buvo įgytas iš AB „SEB bankas“.
7.9. Priėmus skundžiamą nutartį, bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų išnagrinėjimas pagal ginčo taisykles tapo negalimas, kas iš esmės pažeidžia aktualią teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674-241/2016).
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nėra gauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį, šios nuostatos taip pat taikomos nagrinėjant ir atskiruosius skundus.
10. Pareiškėja atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti prašymus įtraukti ją trečiuoju asmeniu į civilinę bylą Nr. eB2-4484-340/2019 bei suteikti jos atstovui prieigą prie elektroninės bylos kortelės minėtoje byloje. Inicijuodama apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties pareiškėja siekė, kad iki nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas dėl AB „Energijos paskirstymo operatorius“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, ji turėtų teisę dalyvauti bylos nagrinėjime trečiojo asmens teisėmis.
11. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino UAB „Energijos paskirstymo operatorius“ 29 882,54 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, priteisė bankrutuojančiai bendrovei iš AB „Energijos paskirstymo operatorius“ 181,50 Eur atstovavimo išlaidų. Nurodyto procesinio sprendimo dalis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 26 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).
12. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis procesas pagal pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl skundžiama teismo nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-367-781/2020).
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties nutraukiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UHB“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria buvo atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UHB“ prašymai įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu bei suteikti uždarosios akcinės bendrovės „UHB“ atstovui prieigą prie bylos Nr. eB2-4484-340/2019.