Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ bankroto administratoriaus A. V. prieštaravimus dėl kreditoriaus V. L. reikalavimo tvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2846-340/2019, UAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas A. V.. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d.

2. Kreditorius V. L., siekdamas būti įtrauktu į BUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą, 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė bankroto administratoriui prašymą įtraukti jį į BUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą su 2 396,20 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu; kartu su prašymu pateikė 2019 m. sausio 15 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 103. Bankroto administratorius, nustatęs, kad jokie pirminiai buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys skolos egzistavimo faktą, su prašymu nebuvo pateikti, 2019 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į kreditorių, prašydamas ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 4 d. pateikti finansinį reikalavimą pagrindžiančius susistemintus pirminius buhalterinius dokumentus su aiškiais pateikiamų dokumentų komentarais bei pastabomis, jei tokių būtų. Bankroto administratorius taip pat informavo kreditorių, kad nustatytais terminais nepateikus papildomų dokumentų administratorius finansinį reikalavimą ginčys. Kadangi kreditorius iki nustatyto termino bankroto administratoriaus prašytų dokumentų nepateikė, bankroto administratorius pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė netvirtinti V. L. pareikšto 2 396,20 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje. Bankroto administratorius nurodo, kad V. L. su prašymu pateiktas 2019 m. sausio 15 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 103 yra išvestinis dokumentas iš pirminių buhalterinių dokumentų, todėl nėra tinkamas įrodymas skolos egzistavimui pagrįsti. Kreditoriui nepateikus jokių pirminių buhalterinių dokumentų, BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius negali įvertinti šio pateikto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, sandorių, ūkinių operacijų, todėl prašo V. L. kreditorinio reikalavimo netvirtinti.

3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-2354-340/2020), buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o V. L. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotas nagrinėti civilinėje byloje Nr. eB2-4470-340/2019 (Nr. eB2-1712-340/2020).

4. Kreditorius V. L. atsiliepimo į bankroto administratoriaus prieštaravimus dėl kreditorinio reikalavimo nepateikė.

V. L. kreditorinis reikalavimas netvirtinamas.

5. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (taikoma iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi Įstatymo redakcija) 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

6. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

7. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

8. Pažymėtina, jog dėl reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (CPK 12, 178 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

9. Nagrinėjamu atveju V. L. savo kreditorinį reikalavimą grindžia vieninteliu dokumentu – 2019 m. sausio 15 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktu Nr. 103. Jokių kitų dokumentų, iš kurių būtų galima įvertinti pateikto reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus ir kt., V. L. nepateikė.

10. Pažymėtina, jog bankroto administratorius, nustatęs, jog kartu su reikalavimu kreditorius pateikė tik 2019 m. sausio 15 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktą Nr. 103, tačiau nepateikė jokių pirminių buhalterinių dokumentų, patvirtinančių skolos egzistavimo faktą, 2019 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į kreditorių, prašydamas ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 4 d. pateikti finansinį reikalavimą pagrindžiančius susistemintus pirminius buhalterinius dokumentus su aiškiais pateikiamų dokumentų komentarais bei pastabomis, jei tokių būtų. Bankroto administratorius taip pat informavo kreditorių, kad nustatytais terminais nepateikus papildomų dokumentų administratorius finansinį reikalavimą ginčys. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog bankroto administratorius prašymą dėl dokumentų pateikimo V. L. siuntė jo paties prašyme nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kreditorius prašytų dokumentų, pagrindžiančių jo kreditorinį reikalavimą, bankroto administratoriui iki nustatyto termino nepateikė, su bankroto administratoriumi nesusisiekė.

11. Teismas taip pat pažymi, jog duomenų apie tai, kad į bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ buhalterinę apskaitą būtų įtraukti duomenys apie turimą 2 396,20 Eur dydžio įsiskolinimą V. L., byloje nėra. Šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia, jog vien tik V. L. pateiktas 2019 m. sausio 15 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktas Nr. 103 nėra pakankamas įrodymas kreditoriniam reikalavimui pagrįsti. Kaip jau minėta, dėl reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų apie V. L. kreditorinio reikalavimo įtraukimą į BUAB „Arvi fertis“ buhalterinę apskaitą byloje nėra, taip pat į tai, kad jokių kitų dokumentų, kurie leistų įvertinti pateikto kreditorinio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus ir kt., V. L. nei bankroto administratoriui, nei teismui nepateikė, laikytina, jog V. L. kreditorinis reikalavimas nėra pagrįstas, todėl netvirtinamas.

13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

14. Teismui tenkinus bankroto administratoriaus prieštaravimuose pateiktą prašymą netvirtinti V. L. pareikšto kreditorinio reikalavimo UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas priteisti iš V. L. BUAB „Arvi fertis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

15. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad BAUB „Arvi fertis“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą patvirtintų maksimalių dydžių (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinamas pilna apimtimi (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

Netvirtinti V. L. 2 396,20 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje.

Priteisti bankrutuojančiai UAB „Arvi fertis“, j. a. k. 300632946, iš V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.