- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- 2-188-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00324-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl nutarties netenkinti pareiškimą dėl administratoriaus atstatydinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi Fertis“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BELOR“ prašymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Arvi Fertis“ nemokumo administratoriaus A. V. atstatydinimo (toliau – ir nemokumo administratorius) bankroto byloje atmestas. Nutartis neskundžiama, ji įsiteisėjo nutarties priėmimo dieną.
Šalies argumentai
2. Kreditorė UAB „BELOR“ pateikė teismui prašymą BUAB ,,Arvi Fertis“ bankroto byloje dėl proceso atnaujinimo, kuriuo ji prašo atnaujinti procesą pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.
3. Prašyme nurodė, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, 263 straipsnio nuostatas ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartyje neatsižvelgiama į įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytus faktus ir padarytas priešingas išvadas dėl nemokumo administratoriaus veiksmų neteisėtumo. Teismas netinkamai pritaikė CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, lemiančias, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Be to, teismas akivaizdžiai netinkamai pritaikė CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi UAB „BELOR“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.
5. Teismas nurodė, kad pagal CPK 370 straipsnio 1 dalies nuostatas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nustatęs, jog yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako priimti prašymą.
Šalies argumentai
6. Nurodė, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
7. CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto ir restruktūrizavimo bylose.
8. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, kurioje nurodyta, kad, nors bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai ir tvarka yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir bankroto pripažinimas tyčiniu galimas tik įmonei iškeltoje bankroto byloje, nutartimi pripažinti bankrotą tyčiniu nepasisakoma dėl bankroto bylos esmės, šia nutartimi nėra užbaigiamas bankroto procesas, ji nedaro įtakos bankroto bylos eigai, išskyrus administratoriaus įgyjamą teisę peržiūrėti sandorius, apimančius ilgesnį laikotarpį, todėl draudimas atnaujinti procesą dėl nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu, esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą asmens teisės į teisingą teismą principą. Pareiškėjos nuomone, dėl tų pačių priežasčių, atnaujintinas procesas ir su nemokumo administratoriaus atstatydinimu susijusiais klausimais. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartyje nepasisakoma dėl bankroto bylos esmės, šia nutartimi nėra užbaigiamas bankroto procesas, ji nedaro įtakos bankroto bylos eigai, todėl draudimas atnaujinti procesą būtų nepateisinamai ribojančiu pareiškėjos teisę į teismą.
9. Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens bankroto procesas – tai visuma Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, visas bankroto procesas baigiasi tuomet, kai priimamas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos. BUAB ,,Arvi Fertis“ bankroto byla nėra išnagrinėta. Nemokumo administratoriaus atstatydinimas yra tarpinis procese sprendžiamas klausimas, kuris gali būti keliamas bet kurioje nemokumo proceso stadijoje, esant JANĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems pagrindams. Įstatyme neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas – kilus pagrįstų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo, suinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo, kreditoriai gali ir pakartotinai teikti teismui motyvuotą prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Įstatymas nenumato išimčių dėl proceso atnaujinimo bankroto bylose. Priešingai nei tyčinio bankroto atveju, to nenumato ir teismų praktika. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytoje civilinėje byloje e3K-7-284-611/2018 išplėstinė teisėjų kolegija aiškiai nurodė, jog CPK 366 straipsnio 3 dalis neapima tik įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu: yra pagrindas pradėtą formuoti kasacinio teismo CPK 366 straipsnio 3 dalies normos dėl draudimo atnaujinti procesą bankroto bylose aiškinimą keisti, ir išaiškina, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl, teismo vertinimu, prašymui dėl proceso atnaujinimo, sprendžiant nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimą, netaikytina.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėja UAB „BELOR“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti apeliantės prašymą atnaujinti procesą pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Tarpinis procesinis sprendimas yra klausimo dėl administratoriaus atstatydinimo išsprendimas, tokia nutartimi nėra baigiamas bankroto procesas, ji nedaro įtakos nemokumo bylos eigai, išskyrus tai, kad vietoje atstatydinto nemokumo administratoriaus, nemokumo byloje būtinus veiksmus vykdys kitas teismo paskirtas nemokumo administratorius.
10.2. Apeliantės nuomone, esant kasacinio teismo išaiškinimui dėl galimybės atnaujinti procesą tyčinio bankroto byloje, dėl tų pačių priežasčių, atnaujintinas procesas ir su nemokumo administratoriaus atstatydinimu susijusiais klausimais.
10.3. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nemokumo proceso dalyviai turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Toks teismo argumentas yra nepagrįstas, kadangi pakartotinis nemokumo proceso dalyvių kreipimasis, be kita ko, turi būti pagrįstas naujomis, anksčiau teismui nenurodytomis aplinkybėmis, kurios patvirtintų prašymo pagrįstumą. Ankstesniuose prašymuose nurodytos aplinkybės negalėtų būti nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindu, kadangi tokios aplinkybės jau būna įvertintos anksčiau priimtais teismo procesiniais sprendimais.
10.4. Netinkamas nemokumo administratoriaus funkcijų atlikimas, veikimas ne bankrutuojančio juridinio asmens, o kitų asmenų interesų naudai yra esminių bankroto proceso principų, įvardintų JANĮ 3 straipsnyje, pažeidimas.
10.5. Bankroto byloje priėmus galutinį sprendimą (sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos), ir šiam sprendimui įsiteisėjus, apeliantė neturės galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, t. y. bankroto procesas pasibaigs tinkamai neįvertinus apeliantės abejonių dėl to, ar buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida sprendžiant nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimą.
10.6. Kasacinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007 išaiškino, kad įmonės bankroto procedūrų teisminė kontrolė, šių procedūrų tvirtinimas, teismų procesiniai sprendimai bei jų apskundimas apeliacine ir kasacine tvarka pagal CPK normas atliekamas, atsižvelgiant į ĮBĮ nuostatas, pagal kurias įmonės bankroto procedūros nuosekliai vykdomos tam tikromis stadijomis, o jas pabaigus ir teismui patvirtinus, neleidžiama grįžti prie jau atliktų bankroto proceso stadijų. Taigi, tinkamai neišsprendus nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimo, bet koks vėlesnis nemokumo administratoriaus tinkamumo veikti bankrutuojančio juridinio asmens vardu vertinimas taptų negalimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas.
12. Atskirajame skunde apeliantė kelia klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.
Dėl ginčui aktualių bylos aplinkybių
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi kreditorės UAB „BELOR“ prašymas dėl BUAB ,,Arvi Fertis“ nemokumo administratoriaus atstatydinimo bankroto byloje atmestas. Nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną.
14. Pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
15. Pareiškėja remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, kurioje nurodyta, kad draudimas atnaujinti procesą dėl nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu, esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą asmens teisės į teisingą teismą principą. Pareiškėjos nuomone, dėl tų pačių priežasčių, atnaujintinas procesas ir su nemokumo administratoriaus atstatydinimu susijusiais klausimais. Nurodė, kad skundžiama nutartimi nepasisakoma dėl bankroto bylos esmės, šia nutartimi nėra užbaigiamas bankroto procesas, ji nedaro įtakos bankroto bylos eigai. Todėl draudimas atnaujinti procesą būtų nepateisinamai ribojančiu pareiškėjos teisę į teismą.
Dėl ginčo esmės
16. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; kt.).
17. CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais. Civilinė byla gali būti užbaigta išsprendus bylą iš esmės teismo sprendimu (įsakymu, nutartimi ar kt. procesiniu sprendimu) arba teismo nutartimi, konstatavus procesinę situaciją, su kuria įstatymo siejamas tolesnis bylos nagrinėjimo negalimumas: bylą nutraukiant (CPK 293 straipsnis) arba pareiškimą paliekant nenagrinėtą (CPK 296 straipsnis). Visais nurodytais atvejais priimamas ne tarpinis, o galutinis procesinis sprendimas, t. y. civilinė byla yra užbaigiama, tačiau priklausomai nuo bylos užbaigimo pagrindo įstatymo nustatyti skirtingi teismo procesinio sprendimo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011). Tokia įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir teismas nebuvo pasisakęs dėl ginčo esmės, tokiu atveju šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos kitoje civilinėje byloje, o jeigu teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas instancine tvarka.
18. CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto ir restruktūrizavimo bylose.
19. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje, jo tvarka ir teismo veiksmai reglamentuoti CPK 370 straipsnio 2, 3 dalyse.
20. Prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai), spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai. Kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).
21. Bankroto byla iš esmės yra užbaigiama įsiteisėjus teismo sprendimui, kuris sudaro pagrindą bankrutavusią įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (JANĮ 100 straipsnis), arba nutarčiai, kuria byla nutraukiama (JANĮ 78 straipsnis).
22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad: (1) teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, todėl tokia nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacinio (atskirojo) skundo objektu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1533-381/2019; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1528-241/2020), (2) nemokumo administratoriaus atstatydinimas yra tarpinis procese sprendžiamas klausimas, kuris gali būti keliamas bet kurioje nemokumo proceso stadijoje, esant JANĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems pagrindams. Įstatyme neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas – kilus pagrįstų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo, suinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo, kreditoriai gali ir pakartotinai teikti teismui motyvuotą prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021). Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria UAB „BELOR“ prašymas dėl BUAB ,,Arvi Fertis“ nemokumo administratoriaus atstatydinimo bankroto byloje atmestas, yra tarpinis teismo procesinis sprendimas.
23. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023, pasisakydamas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, akcentavo, jog procesinė iniciatyvos teisė kreiptis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo suteikta tik kreditoriams, turintiems ½ dalį visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, ir tokiu atveju procesas vyksta bendra tvarka. Tačiau visais kitais atvejais dėl materialinių teisinių pagrindų atstatydinti bankroto administratorių buvimo (nustatymo) teismas sprendžia savo iniciatyva, nepriklausomai nuo to, ar teismui yra pateikta faktinį atstatydinimo pagrindą sudaranti informacija prašymo (pareiškimo) forma, ar teismui tokia informacija pateikta (gauta) kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais.
24. Įstatyminis reglamentavimas (CPK 366 straipsnio 3 dalis) numato, kad proceso atnaujinimas negalimas net dėl galutinio teismo sprendimo, kuriuo bankroto byla užbaigiama iš esmės, juo labiau dėl tarpinio teismo procesinio sprendimo bankroto procese procedūriniu klausimu, t. y. nagrinėjamu atveju dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.
25. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įstatyminį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, visiškai pagrįstai nurodė, jog BUAB ,,Arvi Fertis“ bankroto byla šiuo metu nėra išnagrinėta, nemokumo administratoriaus atstatydinimas buvo tarpinis klausimas, išspręstas bankroto procese, kuris gali būti keliamas ir pakartotinai, esant įstatyminiam pagrindui (–ams); įstatyme neribojama teisė kelti klausimą dėl nemokumo administratoriaus tinkamumo vykdant jam pavestas funkcijas. Taigi, apeliantės teisė kreiptis į teismą nėra pažeista, esant įstatyminiam pagrindui ji turi teisę pakartotinai kreiptis su prašymu dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Be to, esant materialiniams teisiniams pagrindams, visais atvejais tiek kreditoriai, tiek teismas sprendžia dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, todėl bankroto procese išlieka jo veiksmų patikra.
26. Įstatymas nenumato išimčių dėl proceso atnaujinimo bankroto bylose, bei, priešingai nei tyčinio bankroto atveju, to nenumato ir teismų praktika. Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad CPK 366 straipsnio 3 dalis neapima tik įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu: yra pagrindas pradėtą formuoti kasacinio teismo CPK 366 straipsnio 3 dalies normos dėl draudimo atnaujinti procesą bankroto bylose aiškinimą keisti, ir išaiškino, jog CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad toks kasacinio teismo išaiškinimas taikytinas ir prašymui dėl proceso atnaujinimo, sprendžiant nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimą.
Dėl procesinės baigties
27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nemokumo administratoriaus atstatydinimas yra tarpinis klausimas bankroto procese, kuris gali būti keliamas bet kurioje nemokumo proceso stadijoje, esant JANĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems pagrindams. Įstatymas nenumato išimčių dėl proceso atnaujinimo bankroto bylose, priešingai nei tyčinio bankroto atveju, to nenumato ir teismo praktika, todėl skundžiama nutartimi pareiškėjos UAB „BELOR“ prašymą atsisakė priimti pagrįstai bei teisėtai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.