Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-1432-450/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-17
Bylos Nr.: e2-1432-450/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00324-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Radzevičienė
Kreditorius: akcinės bendrovės „UROBOROS“

Civilinė byla Nr. e2-1432-450/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00324-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės akcinės bendrovės „UROBOROS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ bankroto administratoriaus prieštaravimus dėl akcinės bendrovės „UROBOROS“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arvo fertis“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas A. V.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „UROBOROS“ pateikė bankroto administratoriui prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą 3 303 791,21 Eur sumai, dokumentus, pagrindžiančius reikalavimą. Administratorius, nustatęs, kad pateikti dokumentai neišversti į valstybinę (lietuvių) kalbą, taip pat nepateikti pirminiai dokumentai, kreipėsi į kreditorę, prašydamas ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 4 d. pateikti finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, išverstus į lietuvių kalbą, taip pat pateikti pirminius dokumentus, pagrindžiančius finansinį reikalavimą. Kreditorė 2019 m. spalio 4 d. pateikė raštą bei kreditorinio reikalavimo pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus. 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. spalio 21 d. kreditorė pateikė administratoriui pateiktų dokumentų (kontraktų) vertimus į lietuvių kalbą. Bankroto administratorius pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė netvirtinti AB „UROBOROS“ pareikšto 3 303 791,21 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, kadangi nepakanka duomenų kreditoriniam reikalavimui pagrįsti.

3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-2846-340/2019), patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, AB „UROBOROS“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė nagrinėti į atskirą bylą.

Atsiliepimas

4. Kreditorė AB „UROBOROS“ pateikė atsiliepimą į bankroto administratoriaus prieštaravimus, kuriuo prašo patvirtinti AB „UROBOROS“ kreditorinį reikalavimą skolininkės BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, kuris susideda iš 2 746 599,16 Eur ir 557 192,05 JAV dolerių. Kartu su atsiliepimu pateikė papildomus kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus – banko išrašus.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kreditorė 2020 m. birželio 30 d. pateikė papildomus paaiškinimus bei dokumentus, išverstus į valstybinę kalbą, t. y. 2016 m. vasario 15 d. Sutarties (Kontrakto) Nr. ARVI/1611 banko kontrolės žiniaraštį; pagal 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sutartį (kontraktą) Nr. ARVI/1162 atliktus mokėjimus pagrindžiančius dokumentus; pažymas apie patvirtinančius dokumentus.

6. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. liepos 10 d. gauti BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma patvirtinti AB „UROBOROS“ 3 243 205,20 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtino AB „UROBOROS“ 3 243 205,20 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje bei netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas AB „UROBORAS“ ir BUAB „Arvi fertis“.

8. Teismas nustatė, kad AB „UROBOROS“ 3 303 791,21 Eur dydžio kreditoriniam reikalavimui pagrįsti pateikė sekančius dokumentus: 2019 m. kovo 14 d. Teisės (reikalavimo) perleidimo sutartį Nr. 9-LOT, kuria AB „UROBOROS“ perėmė iš OOO „Arvi NPK“ reikalavimo teisę reikalauti 500 000 Eur dydžio išankstinio apmokėjimo už prekes iš UAB „Arvi fertis“ pagal 2015 m. lapkričio 18 d. Sutartį Nr. ARVI/1597; 2019 m. kovo 14 d. Teisės (reikalavimo) perleidimo sutartį Nr. 10-LOT, kuria AB „UROBOROS“ perėmė iš OOO „Arvi NPK“ reikalavimo teisę reikalauti 1 305 411,71 Eur dydžio išankstinio apmokėjimo už prekes iš UAB „Arvi fertis“ pagal 2016 m. vasario 15 d. Sutartį Nr. ARVI/1611; 2019 m. kovo 14 d. Teisės (reikalavimo) perleidimo sutartį Nr. 11-LOT, kuria AB „UROBOROS“ perėmė iš OOO „Arvi NPK“ reikalavimo teisę reikalauti 941 187,45 Eur dydžio išankstinio apmokėjimo už prekes iš UAB „Arvi fertis“ pagal 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sutartį Nr. ARVI/1162; 2019 m. kovo 14 d. Teisės (reikalavimo) perleidimo sutartį Nr. 12-LOT, kuria AB „UROBOROS“ perėmė iš OOO „Arvi NPK“ reikalavimo teisę reikalauti 557 192,05 USD dydžio išankstinio apmokėjimo už prekes iš UAB „Arvi fertis“ pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. Sutartį Nr. ARVI/1249; 2012 m. rugsėjo 25 d. Kontraktą Nr. ARVI/1249; 2011 m. rugpjūčio 8 d. Kontraktą Nr. ARVI/1162; 2015 m. lapkričio 16 d. Kontraktą Nr. ARVI/1597; 2016 m. vasario 15 d. Kontraktą Nr. ARVI/1611; 2016 m. vasario 15 d. Kontrakto Nr. 1611 Priedus; Papildomus susitarimus; Kontraktų banko kontrolės žiniaraščius; bankų išrašus; pagal 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sutartį (kontraktą) Nr. ARVI/1162 atliktus mokėjimus pagrindžiančius dokumentus; ir kt. Nemokumo administratorius, susipažinęs su visais pateiktais dokumentais bei sutikrinęs juos su BUAB „Arvi fertis“ įmonės apskaitos dokumentais, sprendė, jog nėra pagrindo nesutikti su pareikštu finansiniu reikalavimu. Administratorius nebeprieštarauja, kad būtų patvirtintas AB „UROBOROS“ 3 243 205,20 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, susidedantis iš 941 187,45 Eur sumos pagal 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sutartį Nr. ARVI/1162, 496 606,10 Eur sumos pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. Sutartį Nr. ARVI/1249, 500 000 Eur sumos pagal 2015 m. lapkričio 18 d. Sutartį Nr. ARVI/1597, 1 305 411,71 Eur sumos pagal 2016 m. vasario 15 d. Sutartį Nr. ARVI/1611.

9. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria BUAB „Arvi fertis” iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d., AB „UROBOROS“ pareikštas kreditorinis reikalavimas 557 192,05 JAV dolerių sumai turi būti konvertuojamas į eurus pagal JAV dolerio ir EUR kursą, buvusį 2019 m. liepos 11 d., t. y. santykiu 1:1,122, kas reiškia, kad AB „UROBOROS“ 557 192,05 JAV dolerių kreditorinis reikalavimas konvertuojamas į 496 606,10 Eur.

10. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl AB „UROBOROS“ kreditorinio reikalavimo dydžio bei jo pagrįstumo nebeliko, konstatavo, kad 3 243 205,20 Eur dydžio AB „UROBOROS“ kreditorinis reikalavimas, susidedantis iš 941 187,45 Eur sumos pagal 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sutartį Nr. ARVI/1162, 496 606,10 Eur sumos pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. Sutartį Nr. ARVI/1249, 500 000 Eur sumos pagal 2015 m. lapkričio 18 d. Sutartį Nr. ARVI/1597, 1 305 411,71 Eur sumos pagal 2016 m. vasario 15 d. Sutartį Nr. ARVI/1611, BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje yra pagrįstas, todėl tvirtinamas.

Šalies argumentai

11. Nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti iš kreditorės 847,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti BUAB „Arvi fertis“ naudai. Kreditorė AB „UROBOROS“ pateikė prašymą, kuriuo prašė iš skolininkės BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratoriaus bankroto administravimo lėšų priteisti 2 450,01 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12. Teismas nustatė, kad kreditorė AB „UROBOROS“ 2019 m. rugsėjo 3 d. bankroto administratoriui pateikė prašymą, kuriuo prašė įtraukti ją į bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą su 3 303 791,21 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Bankroto administratorius, nustatęs, jog kreditorė pateikė dokumentus, pagrindžiančius kreditorinį reikalavimą rusų kalba, t. y. neišverstus į valstybinę (lietuvių) kalbą, taip pat nepateikė pirminių dokumentų, patvirtinančių kreditorinio reikalavimo egzistavimą, kreipėsi į kreditorę, prašydamas ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 4 d. pateikti finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, išverstus į lietuvių kalbą, taip pat pateikti pirminius dokumentus, pagrindžiančius finansinį reikalavimą. Bankroto administratorius taip pat informavo kreditorę, kad nustatytais terminais nepateikus dokumentų vertimų, taip pat papildomų dokumentų administratorius finansinį reikalavimą ginčys. Kreditorė, atsakydama į administratoriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą, 2019 m. spalio 4 d. pateikė administratoriui 2019 m spalio 3 d. raštą bei kreditorinio reikalavimo realumą pagrindžiančius dokumentus. Minėtame rašte kreditorė nurodė, kad dokumentus teikia originalo kalba, nes tai yra tarptautiniai kontraktai, patvirtinantys ūkinių operacijų tarp šalių realumą, kuriems vertimas nėra reikalingas. Taip pat informavo, kad ji užsakė pridedamų dokumentų vertimą, kurį tikisi gauti iki spalio 11 d. ir iškart persiųs administratoriui. 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. spalio 21 d. kreditorė pateikė administratoriui su 2019 m. spalio 3 d. raštu pateiktų dokumentų (kontraktų) vertimus į lietuvių kalbą. Vis dėlto, kreditorė nepateikė visų administratoriaus prašytų, pakankamų dokumentų savo kreditoriniam reikalavimui pagrįsti, todėl bankroto administratorius pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė netvirtinti AB „UROBOROS“ pareikšto 3 303 791,21 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje. Po administratoriaus kreipimosi su prieštaravimais į teismą, kreditorė kartu su atsiliepimu į prieštaravimus pateikė papildomus dokumentus (banko išrašus), tačiau šie dokumentai taip pat buvo pateikti neišversti į valstybinę (lietuvių) kalbą, prastos kokybės, neįskaitomi, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi kreditorei buvo nustatytas terminas atsiliepimo trūkumams pašalinti – pateikti teismui įskaitomus atsiliepimo priedus, išverstus į lietuvių kalbą. Taip pat Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad kreditorė nepašalino bankroto administratoriaus prieštaravimuose nurodytų, kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų trūkumų, pavyzdžiui, nepateikė 2016 m. vasario 15 d. Sutarties (Kontrakto) Nr. ARVI/1611 banko kontrolės žiniaraščio teksto, kurio turinys būtų įskaitomas, nepateikė dokumentų, įrodančių mokėjimų, atliktų po 2013 m. sausio 31 d., paskirtį pasibaigus 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sutarties (Kontrakto) Nr. ARVI/1162 terminui, 2020 m. birželio 15 d. nutartimi įpareigojo AB „UROBOROS“ atstovę iki 2020 m. birželio 30 d. pateikti teismui 2016 m. vasario 15 d. Sutarties (Kontrakto) Nr. ARVI/1611 banko kontrolės žiniaraščio tekstą, kurio turinys būtų įskaitomas, su vertimu, taip pat pateikti paaiškinimus, pagrindžiančius 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sutarties (kontrakto) Nr. ARVI/1162, šio kontrakto banko kontrolės žiniaraštyje „II skirsnis. Žinios apie mokėjimus“ nurodytų mokėjimų, atliktų po Kontrakto termino pabaigos (2013 m. sausio 31 d.), paskirtį pasibaigus 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sutarties (Kontrakto) Nr. ARVI/1162 terminui ar susitarimą dėl sutarties termino pratęsimo. Kreditorė, vykdydama teismo 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 15 d. nutartyse nurodytus įpareigojimus, prašomus dokumentus pateikė.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kreditorė AB „UROBOROS“ visus nemokumo administratoriaus prašytus dokumentus pateikė tik po nemokumo administratoriaus kreipimosi į teismą, bei po teismo papildomų įpareigojimų tokius dokumentus pateikti. Gavęs visus prašytus dokumentus, su kuriais susipažinęs ir sutikrinęs su BUAB „Arvi fertis“ apskaitos dokumentais, bankroto administratorius sprendė, jog nėra pagrindo ginčyti kreditorės AB „UROBOROS“ pateikto finansinio reikalavimo.

14. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, konstatavo, kad pati kreditorė šiuo atveju nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, dokumentų, pagrindžiančių jos kreditorinį reikalavimą bankroto administratoriui ir teismui savalaikiai neteikė. Šiuo atveju kreditorei AB „UROBOROS“ laiku nepateikus administratoriui visų jos finansinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, administratorius neturėjo galimybės pilnai patikrinti kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, dėl ko turėjo pagrindą ginčyti pateiktą kreditorinį reikalavimą, jo dydžio pagrįstumą, teikiant teismui prieštaravimus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad AB „UROBOROS“, kaip kreditorė, savalaikiai nepateikdama administratoriui visų kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, o juos pateikdama tik po prieštaravimų pateikimo teismui bei papildomų teismo įpareigojimų, elgėsi netinkamai, nebuvo aktyvi, pakankamai apdairi ir rūpestinga. Laikė, kad AB „UROBOROS“ bylinėjimosi išlaidas patyrė iš esmės dėl netinkamų savo pačios veiksmų, t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo šiuo konkrečiu atveju kalta pati kreditorė, todėl vertino, kad priteisti šias išlaidas iš BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratoriaus bankroto administravimo lėšų nėra pagrindo.

15. Nurodė, kad šiuo atveju bankroto administratoriaus ginčijamas AB „UROBOROS“ kreditorinis reikalavimas iš esmės pripažintas pagrįstu bei patvirtintas, kas reiškia nemokumo administratoriaus prieštaravimų atmetimą. Atsižvelgiant į tai, bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kreditorės AB „UROBOROS“ nepriteistos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

16. Apeliantė AB „UROBOROS“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir kreditorės AB „UROBOROS“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Administratorius 2020 m. liepos 9 d. atlikdamas kreditorės reikalavimo patikrinimą, rėmėsi ne teismui pateiktais papildomais įrodymais, o ikiteisminėje stadijoje pateiktais dokumentais. Būtent kreditorės pateikti pirminiai dokumentai buvo lyginami su skolininkės BUAB „Arvi fertis“ buhalteriniais duomenimis. Šiuos lyginamuosius duomenis bankroto administratorius turėjo iki teisminio ginčo pradžios. Tai reiškia, kad duomenų sutikrinimas galėjo būti atliktas iki ginčijant reikalavimą teismine tvarka. Jei bankroto administratorius būtų atlikęs tokį patikrinimą, jis būtų nustatęs kreditorės reikalavimo pagrįstumą ir poreikio kreiptis į teismą nebūtų buvę.

16.2. Kreditorės bylinėjimosi išlaidos procese atsirado dėl bankroto administratoriaus netinkamo elgesio, o ne dėl pačios kreditorės veiksmų.

16.3. Visi dokumentai, kuriuos kreditorė teikė teismui į bylą, buvo tik papildomi įrodymai, patvirtinantys kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, kurių nesant, nebūtų pagrindo pripažinti kreditorinį reikalavimą nepagrįstu.

16.4. Vienas iš bankroto administratoriaus argumentų, kuriuo jis grindė ginčijamą reikalavimą, buvo kreditorinio reikalavimo apimtis, t. y. skolininkės buhalterinėje apskaitoje esantys duomenys nesutampa su kreditorės pateiktais duomenimis. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad BUAB „Arvo fertis“ buhalteriniuose duomenyse kai kurios sutartys buvo užfiksuotos net didesne skola kreditorei.

16.5. Administratorius ginčijo reikalavimą ir dėl to, kad kreditorė sudėjo skolos sumas skirtingomis valiutomis. Kreditorė teismo procese paaiškino, kad per klaidą buvo sudėtos sumos Eurais ir JAV doleriais, todėl reikalavimas buvo patikslintas. Vien ši aplinkybė nėra pakankamu pagrindu ginčyti kreditorinį reikalavimą, nes iš dokumentų matyti, kad padaryta techninė klaida.

16.6. Kreditorė nurodė, kad procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, jokių nesąžiningų veiksmų neatliko.

16.7. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad bankroto administratorius iš karto tinkamai neįvertino kreditorės reikalavimo pagrįstumo, nors tam turėjo visas galimybes.

Atsiliepimas

17. BUAB „Arvi fertis“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl netinkamų savo pačios veiksmų, kadangi ji kaip potenciali kreditorė, nesavalaikei teikė duomenis, pagrindžiančius finansinį reikalavimą.

17.2. AB „UROBOROS“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikė administratoriui prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą bei patvirtinti 3 303 791,21 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje. Kartu su prašymu pateikė tik reikalavimo perleidimo sutartis, jokių finansinį reikalavimą pagrindžiančių pirminių dokumentų, atliktų mokėjimų, neteikė. Tik po administratoriaus prašymo, AB „UROBOROS“ pateikė papildomus dokumentus, tačiau jie buvo rusų kalba, dalis pateiktų duomenų iš viso nebuvo įskaitomi.

17.3. Nemokumo administratorius dėjo maksimalias pastangas, kad būtų išvengta ginčo sprendimo teisme, kelis kartus analizavo pateiktus duomenis, teikė siūlymus dėl papildomų dokumentų pateikimo, nors tokios pareigos administratorius iš esmės neturi.

17.4. Nemokumo administratorius 2019 m. spalio 24 d. prieštaravimuose dėl AB „UROBOROS“ kreditorinio reikalavimo išsakė savo nesutikimo argumentus, šios abejonės dėl kreditorinio reikalavimo dydžio pasitvirtino, kadangi kreditorė 2020 m. balandžio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose patikslino finansinio reikalavimo dydį, jį sumažindama pagal administratoriaus pastabas.

17.5. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 15 d. nutartimis taip pat įpareigojo AB „UROBORAS“ pateikti papildomus dokumentus kreditoriniam reikalavimui pagrįsti, pateiktus dokumentus išversti į valstybinę kalbą ir kita.

17.6. Aplinkybė, kad administratorius gali rasti tam tikrus duomenis bankrutuojančios bendrovės archyve, nereiškia, kad kreditorė su prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą gali apskritai neteikti tokį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų.

17.7. Kreditorinio reikalavimo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalis numatė pareigą kreditorei įrodyti reikalavimo pagrįstumą ir teikti dokumentus, įrodančius jo pagrįstumą.

17.8. Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjant AB „UROBOROS“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė ir BUAB „Arvi fertis“. Bankrutuojanti bendrovė bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl netinkamo AB „UROBOROS“ procesinio elgesio byloje, tačiau teismas skundžiama nutartimi bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Nors BUAB „Arvi fertis“ atskirojo skundo dėl šios nutarties dalies neteikė, ši aplinkybė yra svarbi, sprendžiant apeliantės pateikto atskirojo skundo pagrįstumo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas netenkino kreditorės AB „UROBOROS“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė AB „UROBOROS“ 2019 m. rugsėjo 3 d. bankroto administratoriui pateikė prašymą, kuriuo prašė įtraukti ją į bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašą su 3 303 791,21 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Bankroto administratorius, nustatęs, kad pareiškėja pateikė dokumentus, pagrindžiančius kreditorinį reikalavimą rusų kalba, t. y. neišverstus į valstybinę (lietuvių) kalbą, taip pat nustatęs, kad nepateikti pirminiai dokumentai, patvirtinantys kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, paprašė AB „UROBOROS“ ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 4 d. pateikti finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, išverstus į lietuvių kalbą, taip pat pateikti pirminius dokumentus, pagrindžiančius finansinį reikalavimą. Bankroto administratorius taip pat informavo kreditorę, kad nustatytais terminais nepateikus dokumentų vertimų, taip pat papildomų dokumentų, administratorius ginčys finansinį reikalavimą. AB „UROBOROS“, atsakydama į administratoriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą, 2019 m. spalio 4 d. pateikė administratoriui 2019 m. spalio 3 d. raštą bei kreditorinio reikalavimo realumą pagrindžiančius dokumentus. Minėtame rašte pareiškėja nurodė, kad dokumentus teikia originalo kalba, nes tai yra tarptautiniai kontraktai, patvirtinantys ūkinių operacijų tarp šalių realumą, kuriems vertimas nėra reikalingas. Taip pat informavo, kad ji užsakė pridedamų dokumentų vertimą, kurį tikisi gauti iki 2019 m. spalio 11 d. ir iškart persiųs administratoriui. 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. spalio 21 d. kreditorė pateikė administratoriui su 2019 m. spalio 3 d. raštu pateiktų dokumentų (kontraktų) vertimus į lietuvių kalbą. Bankroto administratorius 2019 m. spalio 25 d. pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė netvirtinti AB „UROBOROS“ pareikšto 3 303 791,21 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje. Po administratoriaus kreipimosi su prieštaravimais į teismą, 2020 m. balandžio 29 d. kreditorė kartu su atsiliepimu į prieštaravimus pateikė papildomus dokumentus (banko išrašus), tačiau šie dokumentai taip pat buvo pateikti neišversti į valstybinę (lietuvių) kalbą, prastos kokybės, neįskaitomi, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi kreditorei nustatė terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti – pateikti teismui įskaitomus atsiliepimo priedus, išverstus į lietuvių kalbą. Taip pat Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad kreditorė nepašalino bankroto administratoriaus prieštaravimuose nurodytų, kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų trūkumų – nepateikė 2016 m. vasario 15 d. Sutarties (Kontrakto) Nr. ARVI/1611 banko kontrolės žiniaraščio teksto, kurio turinys būtų įskaitomas, nepateikė dokumentų, įrodančių mokėjimų, atliktų po 2013 m. sausio 31 d., paskirtį pasibaigus 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sutarties (Kontrakto) Nr. ARVI/1162 terminui, 2020 m. birželio 15 d. nutartimi įpareigojo AB „UROBOROS“ atstovę iki 2020 m. birželio 30 d. pateikti teismui 2016 m. vasario 15 d. Sutarties (Kontrakto) Nr. ARVI/1611 banko kontrolės žiniaraščio tekstą, kurio turinys būtų įskaitomas, su vertimu, taip pat pateikti paaiškinimus, pagrindžiančius 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sutarties (kontrakto) Nr. ARVI/1162, šio kontrakto banko kontrolės žiniaraštyje „II skirsnis. Žinios apie mokėjimus“ nurodytų mokėjimų, atliktų po Kontrakto termino pabaigos (2013 m. sausio 31 d.), paskirtį pasibaigus 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sutarties (Kontrakto) Nr. ARVI/1162 terminui ar susitarimą dėl sutarties termino pratęsimo. Kreditorė, vykdydama pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 15 d. nutartyse nurodytus įpareigojimus, prašomus dokumentus pateikė.

4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino, kad nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, kad kreditorė AB „UROBOROS“ visus nemokumo administratoriaus prašytus dokumentus pateikė tik po nemokumo administratoriaus kreipimosi į teismą bei po teismo papildomų įpareigojimų tokius dokumentus pateikti. Gavęs visus prašytus dokumentus, su kuriais susipažinęs ir sutikrinęs su BUAB „Arvi fertis“ apskaitos dokumentais, bankroto administratorius sprendė, jog nėra pagrindo ginčyti kreditorės AB „UROBOROS“ pateikto finansinio reikalavimo ir prašė jį patvirtinti bankroto byloje.

5. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pati kreditorė šiuo atveju nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, dokumentų, pagrindžiančių kreditorinį reikalavimą bankroto administratoriui ir teismui savalaikiai neteikė. Kreditorei AB „UROBOROS“ laiku nepateikus administratoriui visų jos finansinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, administratorius neturėjo galimybės pilnai patikrinti kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, dėl ko turėjo pagrindą ginčyti pateikto kreditorinio reikalavimo, jo dydžio pagrįstumą, teikiant teismui prieštaravimus. Teismas sprendė, kad AB „UROBOROS“ kaip kreditorė, savalaikiai nepateikė administratoriui visų kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, o juos pateikdama tik po prieštaravimų pateikimo teismui bei papildomų teismo įpareigojimų, elgėsi netinkamai, nebuvo aktyvi, pakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl bylinėjimosi išlaidas patyrė iš esmės dėl netinkamų savo pačios veiksmų, t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo šiuo konkrečiu atveju kalta pati kreditorė, todėl priteisti išlaidas iš BUAB „Arvi Fertis“ bankroto administratoriaus bankroto administravimo lėšų nėra pagrindo.

6. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia apeliantės AB „UROBOROS“ teisę į nagrinėjamoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinio teisinio pobūdžio. CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tai reiškia, kad, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma dėl procesinio pobūdžio reikalavimo ir dėl jo pagrįstumo sprendžiama įvertinus materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo ar nepatenkinimo faktą.

8. Pirmiau aptartoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), tačiau tiek, kiek susiję su tokios teisės įgyvendinimu, būtina akcentuoti, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šią teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-469/2020, 16 p.).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 16 p.).

10. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

11. Apeliantės teigimu, skundžiamos nutarties dalies neteisėtumą sąlygoja tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad kreditorė savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai, priešingai, proceso metu kreditorė vykdė visus tiek bankroto administratoriaus, tiek ir teismo įpareigojimus pateikti duomenis, juos išversti ir pan., jokių nesąžiningų veiksmų kreditorė neatliko, tuo labiau, kad ji buvo suinteresuota kreditorinio reikalavimo patvirtinimu bankroto byloje. Kreditorė nebuvo sutarčių su BUAB „Arvi fertis“ šalimi, reikalavimą ji įgijo iš OOO „Arvi NPK“, todėl neturėjo galimybės lengvai prieiti ir gauti visus dokumentus iš OOO „Arvi NPK“, t. y. gauti banko sąskaitų išrašus. Kreditorei reikėjo kreiptis į banką ir per jį gauti visus dokumentus, kas apsunkino procesą. Dokumentai gauti iš Rusijos Federacijos institucijų buvo skanuojami, todėl nebuvo lengva užtikrinti jų kokybę. Nurodė, kad vien tai, kad administratoriui pradžioje buvo pateiktas blogos kokybės 2016 m. vasario 15 d. Sutarties Nr. ARVI/1611 banko žiniaraščio tekstas, nesudarė pagrindo jam nesutikti su kreditoriniu reikalavimu visa apimtimi ir visą jį ginčyti, be to, jei teismas laikė, kad nepakankamos kokybės dokumentų pateikimas yra kreditorės netinkamas elgesys procese, tai galėjo mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokiu būdu ne iš viso jas nepriteisti.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paties kreditorės veiksmai savalaikiai nepateikus kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų (ar juos pateikus netinkamos kokybės (neįskaitomus), neišverstus į valstybinę kalbą) bankroto administratoriui, lėmė, kad administratorius neturėjo galimybės pilnai patikrinti kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, dėl ko turėjo pagrindą ginčyti pateiktą kreditorinį reikalavimą teisme.

13. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnį (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą.

14. AB „UROBOROS“ 2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė prašymą bankrutuojančios bendrovės administratoriui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, prašyme nurodė kreditorinio reikalavimo dydį – 3 303 791,21 Eur, paaiškino, kad kreditorinis reikalavimas kyla iš prievolių pagal išankstinio apmokėjimo už prekes neįvykdymą pagal išvardintas sutartis. Kartu su prašymu pateikė tik reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas su OOO „Arvi NPK“. Nors administratorius neturi pareigos pareikalauti iš prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą teikiančio asmens kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių duomenų, kadangi tokia pareiga įstatyme tiesiogiai numatyta prašymą teikiančiam asmeniui, tačiau šiuo atveju, administratorius įvertinęs, kad reikalavimo perleidimo sutartys nėra pakankamos kreditorinio reikalavimo pagrindimui, geranoriškai pareiškėjo paprašė pateikti duomenis, patvirtinančius kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėja 2019 m. spalio 4 d. rašte nurodė, kad dokumentus teikia originalo kalba, nes tai yra tarptautiniai kontraktai, patvirtinantys ūkinių operacijų tarp šalių realumą, kuriems vertimas nėra reikalingas. 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. spalio 21 d. pateikė administratoriui su 2019 m. spalio 3 d. raštu pateiktų dokumentų (kontraktų) vertimus į lietuvių kalbą.

15. Bankroto administratorius 2019 m. spalio 25 d. pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė netvirtinti AB „UROBOROS“ pareikšto 3 303 791,21 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje. 2020 m. balandžio 29 d. kreditorė kartu su atsiliepimu į prieštaravimus pateikė papildomus dokumentus (banko išrašus), tačiau šie dokumentai taip pat buvo pateikti neišversti į valstybinę (lietuvių) kalbą, prastos kokybės, neįskaitomi. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi kreditorei nustatė terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti – pateikti teismui įskaitomus atsiliepimo priedus, išverstus į lietuvių kalbą. Vilniaus apygardos teismas nustatęs, kad kreditorė nepašalino bankroto administratoriaus prieštaravimuose nurodytų, kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų trūkumų – 2020 m. birželio 15 d. nutartimi įpareigojo AB „UROBOROS“ atstovę iki 2020 m. birželio 30 d. pateikti teismui 2016 m. vasario 15 d. Sutarties (Kontrakto) Nr. ARVI/1611 banko kontrolės žiniaraščio tekstą, kurio turinys būtų įskaitomas, su vertimu, taip pat pateikti paaiškinimus, pagrindžiančius 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sutarties (kontrakto) Nr. ARVI/1162, šio kontrakto banko kontrolės žiniaraštyje „II skirsnis. Žinios apie mokėjimus“ nurodytų mokėjimų, atliktų po Kontrakto termino pabaigos (2013 m. sausio 31 d.), paskirtį pasibaigus 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sutarties (Kontrakto) Nr. ARVI/1162 terminui ar susitarimą dėl sutarties termino pratęsimo. Kreditorė 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 15 d. teismo nutartyse nurodytus dokumentus pateikė.

16. Įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentus, kad administratorius 2020 m. liepos 9 d. atlikdamas kreditoriaus reikalavimo patikrinimą (sutiko su kreditorinių reikalavimų patvirtinimu prašoma apimtimi) rėmėsi ne visais į bylą pateiktais kreditorinį reikalavimą pagrindžiančiais duomenimis, bet išimtinai kreditoriaus bankroto administratoriui ikiteisminėje stadijoje pateiktais duomenimis – visų kontraktų banko kontrolės žiniaraščiais ir juose užfiksuotais duomenimis, būtent kurie, apeliantės teigimu, buvo lyginami su skolininkės BUAB „Arvi fertis“ buhalteriniais duomenimis, tai reiškia, pasak apeliantės, kad toks kreditorinio reikalavimo patikrinimas galėjo būti atliktas iki ginčijant reikalavimą teismine tvarka, jokio poreikio kreiptis į teismą administratoriui nebuvo, todėl bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl netinkamo administratoriaus veikimo.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

18. Viena vertus, svarbu pažymėti, kad būtent pareiškėja turi pareigą įrodyti kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, tokią pareigą kaip jau nurodyta, numato ĮBĮ 21 straipsnis, todėl asmuo teikiantis prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, turi būti suinteresuotas finansinio reikalavimo pagrįstumu ir savalaikiai (su pirmuoju prašymu) pateikti visus jį pagrindžiančius dokumentus (vertimus į valstybinę kalbą). Be to, visi pateikiami dokumentai privalo atitikti jų formos reikalavimus, t. y. jie turi būti įskaitomi. Kiekvienu atveju kreditorius privalo būti aktyvus, teikti ne tik prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, bet ir tinkamo turinio ir formos įrodymus. Reikiamų duomenų surinkimas kreditoriniam reikalavimui pagrįsti bei tinkamo turinio dokumentų pateikimas yra pareiškėjos, o ne administratoriaus pareiga. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, reikalinga įvertinti tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).

19. Priešingai nei teigia apeliantė, bankroto administratorius prieštaravimuose dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nurodė, kad nėra aiškus ir neįrodytas kreditorinio reikalavimo dydis, nepateikti visi jį pagrindžiantys duomenys, kontraktų banko kontrolės žiniaraščiai yra pirminių dokumentų suvestinės (pirminiai dokumentai nepateikti); 2016 m. vasario 15 d. Sutarties (kontrakto) žiniaraščio originalas rusų kalba yra neįskaitomas, vertimas nepateiktas. Bankroto administratorius prieštaravimuose taip pat nurodė, kad BUAB „Artvi fertis“ buhalterinėje apskaitoje esantys duomenys apie skolą nesutampa su AB „UROBOROS“ pateiktais duomenimis: skiriais duomenys apie sudarytus sandorius bei mokėtinas sumas. Nurodė, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 8 d. sutartį, kuri galioja iki 2013 m. sausio 31 d., banko pateiktame kontrolės žiniaraštyje nurodyti mokėjimai atlikti po 2013 m. sausio 31 d., o pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių šių mokėjimų paskirtį, pasibaigus sutarties terminui. Taigi, administratoriaus vertinimu, pareiškėjos pateikti duomenys iki ginčą perduodant nagrinėti į teismą, nebuvo pakankami, spręsti kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorinį ginčą nagrinėjant teisme, net tik pirmosios instancijos teismas nutartimis įpareigojo kreditorę pateikti papildomus dokumentus bei pateiktų dokumentų vertimus į valstybinę kalbą, paaiškinimus dėl pateiktų duomenų ir /ar dokumentus, kurie būtų įskaitomi, bet ir kreditorė savo iniciatyva teikė kitus duomenis (su 2020 m. balandžio 29 d. pateiktais paaiškinimais pateikti banko išrašai); be to, teikė prašymą išreikalauti buhalterinius dokumentus iš bankroto administratoriaus, todėl nėra pagrindo teigti, kad bankroto administratorius, 2020 m. liepos 10 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose jis įvertino kreditorinio reikalavimo pagrįstumą pagal kiekvieną sutartį atskirai, bei sutiko su kreditorinio reikalavimo apimtimi ir prašė jį patvirtinti bankroto byloje, rėmėsi ne visuma surinktų byloje duomenų, bet išimtinai vertino ir lygino su turimais buhalteriniais duomenimis tik dokumentus, kuriuos buvo gavęs iki ginčo nagrinėjimo teisme. Tokia išvada darytina įvertinus administratoriau pateiktų paaiškinimų turinį. Be to, jei bankroto administratorius būtų rėmęsis tik pirminiais duomenimis, gautais iki ginčo sprendimo teisme, bankroto administratorius prieštarautų savo paties pozicijai, išdėstytai jo ankstesniuose prieštaravimuose dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuose jis aiškiai nurodė nesant pakankamai duomenų tiek kreditorinio reikalavimo apimčiai įvertinti (kurią kreditorė patikslino ginčą nagrinėjant teisme), nei spręsti reikalavimo pagrįstumo klausimą.

20. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad ji teismui pateikė tik papildomus dokumentus, patvirtinančius kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, kurių nesant nebūtų galima pripažinti kreditorinį reikalavimą nepagrįstu. Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 15 d. nutartimis nustatė kreditorei terminą pateikti geresnės kokybės dokumentus ir išversti juos į valstybinę kalbą bei įpareigojo pateikti paaiškinimus dėl teikiamų dokumentų turinio. Taigi, bankroto administratoriui pateikti dokumentai, kurie reikalavo jų papildomo tyrimo bei paaiškinimo, bei dalies jų pateikimas netinkamos kokybės ir neišvertus į valstybinę kalbą, leidžia teigti, kad pareiškėja netinkamai vykdė jai priklausančią pareigą pagrįsti teikiamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, tokius duomenis teikiant bankroto administratoriui su pirminiu prašymu (ar šiam pasiūlius juos pateikti). Tiek teismas, tiek ir administratorius galėjo dokumentus vertinti, bei juos sutikslinti su turimais BUAB „Arvi fertis“ buhalteriniais duomenimis, tik įvertinant jų visumą, dokumentams esant tinkamos kokybės bei pateikus jų vertimus į valstybinę kalbą. Pareiškėja turi pareigą ne tik pagrįsti teikiamą prašymą rašytiniais duomenimis, bet ir pateikti dokumentus, atitinkančius formos ir turinio reikalavimams, nepriklausomai, kam tokie dokumentai teikiami – administratoriui kartu su prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą, ar teismui (CPK 111 straipsnis).

21. Atmestinas apeliantės argumentas, kad BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius turimus bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis galėjo sulyginti su apeliantės jam pateiktais dokumentais ir nustatyti finansinio reikalavimo pagrįstumo faktą, nesikreipiant į teismą (nereiškiant prieštaravimų). Kaip jau nurodyta, nustatęs apeliantės finansinį reikalavimą pagrindžiančių duomenų trūkumą, bankroto administratorius pirmiausiai kreipėsi į pačią apeliantę, paprašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius kreditorinį reikalavimą, bei išversti teikiamas reikalavimo perleidimo sutartis į valstybinę kalbą ir nurodė, kad šių duomenų nepateikus, finansinis reikalavimas bus ginčijamas. Ginčą perdavus nagrinėti teismui, tik teismui įpareigojus kreditorę pateikti tinkamos formos (įskaitomus) dokumentus, bei teikiamų dokumentų vertimus į valstybinę kalbą, bei surinkus papildomus duomenis, bankroto administratorius galėjo šiuos rašytinius įrodymus įvertinti, sulyginti su turimais duomenimis buhalterinėje apskaitoje, bei padaryti atitinkamą išvadą, kad pateiktas kreditorinis reikalavimas prašoma (patikslinta teisme) apimtimi yra įrodytas ir pagrįstas.

22. Priešingai nei teigia apeliantė, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad būtent apeliantės rūpestingumo ir aktyvumo stoka, įgyvendinant savo teises, lėmė apeliantės teisinių išlaidų šioje byloje susidarymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tinkamai taikė proceso teisės normas, ir nurodytoje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantei jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė